Rusijos invazija į Ukrainą ir teroristinės grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelio civilius gyventojus privertė suklusti tiek Lietuvos visuomenę, tiek politikus. Seime gimsta idėja, kuri leistų išplėsti ratą žmonių, galinčių įsigyti automatinių ar pusiau automatinių ginklų. Vis dėlto tokias pataisas atsargiau vertinantys LRT.lt pašnekovai baksnoja pirštu į JAV, kur dviprasmiškai vertinama liberali ginklų politika kartais baigiasi itin tragiškomis istorijomis.
Turėdami galvoje Ukrainos ir Izraelio pavyzdžius, konservatoriai Paulius Saudargas bei Laurynas Kasčiūnas registravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad karo prievolę ir pradinį karinį parengimą įgiję asmenys galėtų įsigyti ir laikyti automatinius ginklus. LRT.lt kalbintas P. Saudargas teigė, kad hipotetiškai įsigyti A kategorijos ginklus galėtų apie 100 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pradinį karinį parengimą. Iš jų apie 28 tūkst. yra aktyviojo rezervo kariai, reguliariai kviečiami atnaujinti savo įgūdžius.
Kaip rašė BNS, leidimas laikyti ir nešiotis kai kuriuos A kategorijos ginklus karo prievolininkui, įgijusiam pagrindinį karinį parengimą, iš pradžių būtų išduodamas dvejiems metams. Po to jis turėtų būti pratęsiamas kas penkerius metus.
Kas siūloma pataisose?
Dabar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad tik šauliai ar profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų, kuriuos naudoja šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.
Norėdami įsigyti nurodytų ginklų, ne jaunesni kaip 21 metų asmenys turėtų pateikti kariuomenės pažymą, kad jie privalomosios pradinės karo tarnybos metu turėjo teisę nešiotis šaunamąjį ginklą, taip pat – sveikatos pažymą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą ginklui.
Šauktiniai / Asociatyvi / P. Peleckio / BNS nuotr.
Jeigu pagrindinį karinį parengimą įgijęs karo prievolininkas yra aktyviojo rezervo karys ir nori įsigyti tokį ginklą, jam reikėtų pateikti kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gauti leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Aktyviojo rezervo kariams nebūtų taikomas amžiaus cenzas. Amžiaus riba būtų ta pati kaip ir kariams savanoriams, profesinės karo tarnybos kariams ar šauliams – 18 metų. Jiems taip pat nereikėtų laikyti egzamino, nes jie naudotis ginklais mokomi tarnybos metu.
Karo prievolininkams taip pat būtų taikomi įstatyme numatyti nepriekaištingos reputacijos ir kiti reikalavimai, norint gauti leidimą ginklams.
Tikslas – didinti valstybės saugumą
Anot konservatoriaus P. Saudargo, pataisomis siekiama didinti Lietuvos saugumą ir išplėsti galimybes ginti šalį karo atveju.
„Visi turi ginti valstybę. Tai yra visų reikalas, visos visuomenės. Tai nėra tik kariuomenės, profesionalų su tarnybiniais ginklais kažkur fronte reikalas. Visa visuomenė stoja į kovą, nes reikia didesnio potencialo gynybai, kai tave užpuola dešimt kartų didesnis priešas“, – sakė P. Saudargas.
Paulius Saudargas / E. Blaževič / LRT nuotr.
P. Saudargas teigė, kad pirmas žingsnis buvo žengtas jau anksčiau, kai priimtos pataisos leido šauliams, kariams savanoriams ir profesionaliems kariams pirkti ir laikyti A kategorijos ginklus. Tačiau politikas pripažino, kad procesas yra ilgas ir „užsisukęs“, nes pasiūla nėra didelė – rinka maža, norinčiųjų laikyti tokios kategorijos ginklą nėra daug. Galiausiai tai lemia didesnes ginklų kainas, mažą pasiūlą, nedidelį pasirinkimą, o kai kurie perka ginklus iš užsienio.
„Procesas teoriškai yra pradėtas, bet praktiškai jis yra labai lėtas. Todėl mes norime sukurti didesnį potencialą (…) Taip mes norime paskatinti importuotojus, ginklų prekeivius, kad jie, orientuodamiesi į galimai didesnį ratą žmonių, galėtų pasiūlyti didesnį asortimentą. Tada ir kainos galbūt būtų konkurencingesnės“, – sakė jis.
Lietuvos savanorių lėšomis nupirktas pusiau automatinis karabinas su vietoje įsigyta termovizine optika. / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Paklausus P. Saudargo, ar svarstant tokias iniciatyvas buvo pagalvota ir apie galimas rizikas, šis pripažino, kad A kategorijos ginklas gali pridaryti daugiau žalos negu kitos kategorijos šaunamieji ginklai. Vis dėlto jis akcentuoja, kad tokie ginklai nebūtų išduodami bet kam, būtų griežta patikra.
„Kitas dalykas, norint įsigyti A kategorijos ginklą, yra specialus leidimas, tu turi atitikti medicininius kriterijus, tai savaime suprantama. Medikai sprendžia – žmogus turi būti adekvataus pasaulio suvokimo, kad jam būtų išduotas leidimas tokiam ginklui. Jis kas 5-erius metus yra tikrinamas, ir, jeigu nepraeina medicininės patikros, leidimas yra panaikinimas. Taip kad ginklų kontrolė yra griežta. Kad ja pasinaudotų kriminalinis pasaulis, – tai vėlgi, kriminaliniam pasauliui nesvarbu, ar jis turi leidimą tam ginklui, ar neturi“, – sakė politikas.
Izraelio ir „Hamas“ karas / AP nuotr.
Skvernelis: tai gali kelti pavojų visuomenei
Kaip rašė BNS, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritiškai vertina L. Kasčiūno ir P. Saudargo siūlymus. Anot jo, leidimas karo prievolininkams įsigyti ir laikyti namuose automatinių ginklų keltų didelį pavojų visuomenės saugumui.
„Kalbama apie bet kokį asmenį, kuris kažkada tarnavo kariuomenėje (…). Man atrodo, mes sparčiais žingsniais artėjame prie to vaizdelio, kurį beveik kasdien matome už Atlanto su liberalia ginklų politika. Ar norime, kad automatiniai ginklai patektų į rankas žmonių, dėl kurių turime tikrai daug abejonių?“ – penktadienį „Žinių radijui“ sakė parlamentaras.
Anot jo, šiuo atveju teikiamas Izraelio pavyzdys nėra tinkamas, nes šios valstybės ir saugumo situacija, ir visuomenės karinis pasirengimas yra kitoks.
„Sakoma, kad net ir lazda kada nors iššauna“, – sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, Lietuvai verčiau reikėtų stiprinti tarnybas, kurios galėtų efektyviai kovoti nekonvencinio įsiveržimo metu.
Saulius Skvernelis / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„Kalbu pirmiausia apie tą pačią Viešojo saugumo tarnybą, policiją, kitas tarnybas. Nereikėtų kalbėti apie tokias idee fixe, kad atiduokime bet kam laikyti automatinius ginklus namuose“, – tvirtino politikas.
„Neparuoštas žmogus su automatiniu ginklu gali daugiau žalos padaryti negu duoti naudos arba, kaip minėjau, mes tikrai sukeliame milžinišką grėsmę mūsų visuomenei, galime turėti tokių įvykių, kurie vyksta už Atlanto“, – sakė jis.
Savo ruožtu P. Saudargas LRT.lt teigė, kad štai Ukrainoje neužteko statutinių struktūrų ginantis nuo Rusijos – vis tiek teko formuoti batalionus iš buvusių policininkų, medžiotojų, savanorių ir tiesiog žmonių, norinčių ginti šalį. Lietuvoje, sakė jis, oficialiosios struktūros veikia, yra stiprinamos ir ruošiamos, tačiau visuomenė prisidėtų prie didesnio valstybės saugumo.
„Mes įskaičiuojame tai, kad visuomenė yra brandi, mato geopolitinius pavyzdžius, mato neramumus aplinkui, nori pati būti saugesnė ir yra linkusi į tai investuoti (…). Investuojame į statutinius [darbuotojus – LRT.lt], dirbančius toje struktūroje. Bet mes norime kita ranka leisti visuomenei pačiai į tai investuoti ir valstybė iš to išloš“, – sakė jis.
Ginklai / Reuters/Scanpix nuotr.
Policija: galimas pavojus yra įžvelgiamas
Lietuvos policijos komunikacijų skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis LRT.lt teigė, kad nėra kaupiama statistika, ar nusikalstamoje veikoje panaudotas šaunamasis ginklas yra legalus ar nelegalus, tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai legalūs ginklai yra panaudojami.
R. Matonio atsiųsti duomenys rodo, kad 2023 m. sausio–rugsėjo mėnesiais užregistruota 16 nusikalstamų veikų, kai buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Pernai buvo 17 tokių veikų, o 2021-aisiais – 20.
Šių metų spalio duomenimis, 79 fiziniai asmenys turėjo 122 A kategorijos ginklus (iš jų 115 pusiau automatiniai ir 7 automatiniai). Pernai metų gruodžio duomenimis, 67 fiziniai asmenys turėjo 108 tokios kategorijos ginklus (105 pusiau automatiniai ir 3 automatiniai).
Jis taip pat pabrėžė, kad yra įžvelgiamas galimas pavojus visuomenės saugumui, jei karo prievolininkams būtų leidžiama laikyti automatinius ginklus.
„Dėl automatinių ginklų savybės šaudyti serijomis jų neteisėto panaudojimo pasekmės būtų kur kas sunkesnės nei kitų B, C kategorijų ginklų. Jaunesni asmenys dar ne visada suvokia savo atsakomybės ribas, dažniau susiduria su konfliktinėmis situacijomis, todėl rizika, kad automatiniai ginklai bus panaudoti viršijant būtinosios ginties ribas, padidėtų“, – policijos poziciją išreiškė R. Matonis.
Ramūnas Matonis / L. Balandžio/BNS nuotr.
Jis pridūrė, kad šiuo metu įstatyme įtvirtintas principas, jog kuo asmuo vyresnis, tuo pavojingesnės kategorijos ginklų jam leidžiama turėti. Tačiau jei siūlomos pataisos būtų priimtos ir atitinkamai būtų priimtas toks įstatymas, tokia principinė nuostata būtų panaikinta, 18 metų sulaukusiems asmenims būtų suteikta teisė turėti pačios pavojingiausios A kategorijos ginklus.
„Pavyzdžiui, pusiau automatinius B kategorijos pistoletus savigynai įstatymas leidžia įsigyti ir turėti nuo 23-ejų metų. Tuo tarpu pagal iniciatyvą A kategorijos automatinius ginklus kario įgūdžiams tobulinti būtų galima turėti nuo 18 metų. Vadinasi, karinę tarnybą atlikęs 18 metų asmuo galėtų turėti automatinį A kategorijos ginklą, tačiau pistoleto savigynai iki sukaktų 23-ejus metus negalėtų įsigyti ir turėti“, – teigė R. Matonis.
https://infogram.com/299022d3-09ec-4625-97bd-3e631ebb2df3?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Flietuvoje%2F2%2F2117519%2Fautomatai-lietuviu-rankose-koziris-atejus-dienai-x-ar-gresme-skeptikai-kalba-apie-kruvinas-jav-istorijas-kiti-mato-sveicarijos-tvarka&src=embed#async_embed
JAV – 50 valstijų ir 50 skirtingų įstatymų
Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas ir profesorius dr. Vincentas Giedraitis, didžiąją savo karjeros dalį praleidęs JAV, LRT.lt komentavo, kad šioje šalyje yra 50 valstijų ir visos jos turi skirtingus ginklų įstatymus – vienur griežčiau, kitur liberaliau. Todėl, teigė profesorius, lyginti Lietuvos ginklų politiką su visa JAV yra problemiška.
„Viena griežtesnė valstija, Kalifornija, o šalia yra kita valstija – Arizona arba Nevada, kur reikalavimai yra žymiai palankesni įsigyti ginklą (…) Negalima sulyginti Lietuvos su JAV, kai yra 50 valstijų, o Lietuvoje būtų vis tiek vienas bendras įstatymas“, – sakė jis ir pridūrė, kad masinių žudynių atvejai yra retesni griežtus įstatymus turinčiose valstijose.
Tūkstančiai protestuotojų ragino imtis veiksmų dėl ginkluoto smurto JAV / AP nuotr.
V. Giedraitis pabrėžė, kad teisė turėti ginklus yra konstitucinė amerikiečių teisė. Laikai keičiasi, aplinkybės keičiasi, tačiau ginklų kultūra per daug įaugusi į JAV visuomenę. Vyraujanti ekonominė nelygybė, kuri JAV yra itin didelė, lemia didesnę masinių žudynių tikimybę. Kita priežastis gali būti ir tai, kad smurtas toje valstybėje apskritai yra labiau priimtinas dalykas negu, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad ginklų pasiūla JAV yra itin didelė – jie importuojami iš viso pasaulio, bet ir pati paklausa milžiniška.
„Jeigu rinkimuose į Senatą arba [Baltuosius rūmus] atsiranda kandidatas, kuris žada sugriežtinti prieinamumą prie ginklų, smarkiai išauga ginklų pasiūla. (…) Amerikoje tai istorinė tendencija“, – sakė V. Giedraitis.
Jo teigimu, yra sėkmingų pavyzdžių, kai valstybė sėkmingai surinko ginklus iš žmonių, pavyzdžiui, Australijoje, kai po vienų masinių žudynių valstybė mainais už atiduotą ginklą skyrė tam tikrą kompensaciją. Vis dėlto JAV, samprotavo V. Giedraitis, jau seniai praleido savo progą sėkmingai išspręsti ginklų problemą.
„Grįžtame prie Konstitucijos, kad tie, kurie už ginklų liberalizaciją, rodo pirštu į ją ir sako, kad tai yra dalis jų Konstitucijos, jie turi tokią teisę ir niekas negali tų ginklų atimti“, – sakė V. Giedraitis.
Šaudynės JAV / AP nuotr.
Viskas priklauso nuo kontrolės
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius LRT.lt komentavo, kad po 2022-ųjų m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje įsigijusių šaunamuosius ginklus skaičius išaugo apie 10 tūkst. Jis pabrėžė, kad tą skaičių sudaro medžiotojai, šaudymo sporto šakų atstovai, koviniai šauliai, nors jų ir nėra daug, taip pat ir asmenys, turintys ginklus savigynos tikslams.
Apie tikslingumą ir prasmingumą visuomenei įsigyti A kategorijos ginklų, teigė A. Marcinkevičius, asociacija kalbėjo jau nuo 2017-ųjų metų. Tačiau per tą laiką, iki kol į Ukrainą įsiveržė konvencinės Rusijos pajėgos, į tokias kalbas buvo žiūrima gana atsargiai.
Diskutuojant apie tokių ginklų ir išplėstos prieigos reikalingumą, asociacija pabrėždavo Šveicarijos modelį, kur kariuomenėje atitarnavę asmenys gali pasilikti šaunamąjį ginklą. Tačiau šioje šalyje įstatymai yra itin griežti: griežtos procedūros ir patikros, griežti ginklo laikymo reikalavimai.
„Jų laikymo sąlygos labai griežtos. Yra laikoma seife ir seifas yra antspauduojamas specialiu antspaudu. Vien už antspaudo pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Viskas susiveda į tai, kaip yra kontroliuojama“, – kalbėjo A. Marcinkevičius.
Automatinis ginklas / Š. Mažeikos/BNS nuotr.
Asociacijos vadovas teigė nematantis priežasties visuomenei nuogąstauti ir baimintis, jeigu bus vykdoma atitinkama ginklų kontrolė. Nors oponentų ir mėgstama remtis JAV pavyzdžiu, A. Marcinkevičius teigė, kad JAV ginklų įsigijimo tvarka supaprastinta, supaprastintos ir laikymo taisyklės.
„Jeigu būčiau Amerikos gyventojas ir turėčiau ginklą, aš grįžęs namo atidaryčiau stalčių, įdėčiau ten ginklą, neištaisytą, su visais šoviniais ir dėtuve. Pagal Amerikos įstatymus, jei kažkas nutiktų, tarkime, užpultų mano namus, tuo ginklu turi teisę gintis bet kuris mano šeimos narys. Lietuvoje aš turiu užrakinti ginklą seife ir negaliu niekam to rakto duoti“, – sakė jis.
Paklausus A. Marcinkevičiaus, ar nekiltų rizikų, kad ginklo savininko sveikatos būklė gali sušlubuoti ir tokiu atveju ginklas būtų panaudotas nebūtinosios ginties atveju, šis argumentuoja, kad, žinoma, šimtaprocentinių garantijų niekada nėra, tačiau medicininės patikros procedūros Lietuvoje yra griežtos ir tai sukuria stiprią prevenciją.
„Nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas (…) ir nesame garantuoti, kad neduok Dieve, iškilus kažkokiai situacijai, nesutriks psichika“, – apie galimas rizikas atsiliepė jis.
