Chuliganai išvažinėjo dalį Kalnėnų piliavietės. Greičiausiai visureigiu ar padidinto pravažumo automobiliu suniokotas vienas piliakalnio šlaitų. Kada tiksliai vandalai pasidarbavo ant kultūros paminklo – kol kas neaišku. Akivaizdu tai, kad prie piliavietės atvykę asmenys tikrai turėjo žinoti, ant kokio kalno važiuoja – šalia piliakalnio, prie vienintelio čia vedančio kelio, stovi didžiulis informacinis stendas.
Dėl apgagintos piliavietės atliekamas tyrimas.
Kalnėnų piliavietė, dar vadinama Bišpiliukais, yra prie Kalnėnų kaimo, Nemuno dešiniojo kranto slėnyje, 1,3 km į pietvakarius nuo ir Nemuno santakos, 0,85 km į pietus nuo Kalnėnų kaimo kapinių ir 0,1 km į šiaurės vakarus nuo Nemuno dešiniojo kranto
Piliavietę sudaro dvi kalvos, piliakalnis ir įtvirtintas papilys, atskirtos 4 m gylio ir 6 m pločio (dugne) grioviu. Piliakalnio šlaitai statūs, 4,5 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampė, 26 x 14 m dydžio. Šiaurinėje ir pietinėje pusėje, už griovio, buvo supilti pylimai. Šiaurinis pylimas 34 m ilgio, 18 m pločio ir 3 m aukščio. Pietuose buvusį pylimą nuplovė Nemunas, išliko l m aukščio ir 10, 5 m pločio pylimo liekanų. Į pietvakarius nuo piliakalnio yra papilys, jo aikštelė pailga, 55 x 48 m dydžio, apjuosta 20 m pločio ir 2 m gylio grioviu. Piliavietė apardyta Nemuno potvynių, jos teritorijoje randama didelių (15,5 x 8,5 x 30,5 cm) plytų, iš akmens mūrytų pastatų liekanų, arbaleto strėlių antgalių. Piliavietės kalvelės vadintos ir Pipirkalniais.
Piliakalnyje stovėjo ar m. pastatyta Georgenburgo pilis, kurią m. nesėkmingai puolė Lietuvos didysis kunigaikštis . m. pilį sudegino . m. kryžiuočiai pilį atstatė, m. ji vadinama Bajenburgu, m. vėl Georgenburgu. m. Vytautas ją sudegino.
m. kraštotyrininkai surengė žvalgomąją ekspediciją, kurios metu rasta akmeninių sviedinių, , geležinių strėlių antgalių (keturbriaunių ir žeberklo formos), puodų šukių gnaibytu ornamentu, žalvario gabalėlių. Aptikta viena ugniavietė su geležies gargažėmis joje. Radiniai buvo Jurbarko V. Grybo memorialiniame muziejuje (Jurbarko V. Grybo memorialinio muziejaus direktoriaus Juozo Kriaučiūno m. užpildytas archeologinio paminklo pasas).
Piliavietę žvalgė m. , , m. ir m. , Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. m. piliavietė kartografuota, m. nustatyta teritorija.
Papildysime.
„ŠVIESOS“ inform.
Aišku, netikslumų yra istorinėse žiniose, bet nieko tragiško