1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę. Trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo ir kartu 2 milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę.
Rugpjūčio 23-ąją Šapališkės miške, prie partizanų vado, generolo, Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio vadavietės vyko tradicinis Baltijos keliui skirtas minėjimas. Jo akimirkos – Jurbarko r. savivaldybės nuotraukose.
Istorinį bei didžiulę simbolinę prasmę turėjusi įvykį minėjimo išvakarėse prisiminė ir krašto apsaugos ministras bei istorikas Arvydas Anušauskas. Pasak jo įrašo socialiniuose tinkluose, Baltijos kelyje stovėjo tiek žmonių, kiek jų neteko Baltijos valstybės per pirmuosius 15 okupacijos metų. Ribentropo–Molotovo paktas, akcentuoja A. Anušauskas, ir lėmė pusšimtį metų trukusią brutalią okupaciją.
„Tai lėmė 1940-aisiais įvykdytą ir pusšimtį metų trukusią Lietuvos bei kitų Baltijos šalių okupaciją bei jų 1,8 mln. piliečių praradimą dėl okupantų vykdyto genocido ir teroro, karo nusikaltimų ir nusikaltinų žmoniškumui“, – feisbuke akcentavo ministras.
Pasak ne vienerius metus okupacinio režimo nusikaltimus tyrusio A. Anušausko, iš 6 mln. Latvijos, Estijos ir Lietuvos savo piliečių šalys neteko ne mažiau 30 proc. arba 1,8 mln. žmonių, kai tuo tarpu 18 proc. tapo nacistinės okupacijos ir holokausto aukomis, o 32 proc. tapo sovietinio teroro ir genocidinių akcijų aukomis.
„Lietuvos 1939–1953 m. bendri nuostoliai 1,058 mln. (490 000 buvo priversti palikti Lietuvą, 245 000 tapo holokausto ir karo aukomis, 332 000 sovietinio teroro ir genocidinių akcijų aukos) arba 30 proc. piliečių (gyveno apie 3 mln. žm.)“, – rašė A. Anušauskas.
Anot istoriko, Latvija 1940–1953 m. neteko daugiau kaip 500 tūkst. arba 27 proc. piliečių. Iš viso sovietinis teroras palietė 180 tūkst. žmonių, o nacistinis genocidas – 85 000. Abiejose frontų pusėse žuvo dar 31 tūkst., daugiau kaip 200 tūkst. buvo priversti palikti Latviją.
A. Anušausko teigimu, Estija 1940–1953 m. neteko 260 tūkst. žmonių arba ketvirtadalio piliečių, kai 1940 m. turėjo 1,054 mln. gyventojų.
jei nebut pasirase tai jusu nei kvapo but cia nebuve