Lietuva mini Baltijos kelio trisdešimtmetį. Vakar iš visos šalies žmonės vyko į vietas, kur 1989 m. rugpjūčio 23-ąją lietuviai, latviai ir estai susikibo į gyvą, tris Baltijos seses sujungusią, laisvės grandinę. Atminti šiam įvykiui Jurbarko r. žmonių susibūrimo vietoje Ukmergės rajone, savivaldybė, kaip ir daug kitų, pastatė kryžių, tačiau prižiūrėti pamiršo.
Vėjo siūbuojamas
Jurbarkiečių žingsnius į laisvę menantis kryžius šiandien labiau primena vėjo siūbuojamą vargdienį, bet ne svarbų paminklą. Šis svarbus atminimo ženklas stovi prie kelio iš Vilniaus į Panevėžį, ties Ukmerge, Vidiškių seniūnijoje. Pasak Vidiškių seniūnijos seniūno Virgilijaus Štaro, gretimai – dar trys kryžiai, kuriuos pastatė kitų rajonų žmonės. Visi jie reikalauja rimto dėmesio. Per dešimtmečius mediena supuvo, kryžių ornamentai sulūžo, o ir patys kryžiai pūstelėjus smarkesnei vėtrai greičiausiai atgultų ant žemės.
Su Jurbarko kryžiumi taip jau buvo nutikę. Tuomet seniūnija savo jėgomis kryžių vėl pastatė.
„Su kryžiais yra bėdų. Seniūnijoje – keturių rajonų kryžiai, kurie skirti Baltijos keliui. Dar turime kryžių kalnelį. Jame taip pat pristatė daug kryžių. Pastatė ir viskas. Dabar tie kryžiai lūžta, griūna. Kryžius gi ne šiaip koks stulpas, jo neišmesi, reikia taisyti. Tačiau ornamentus jiems daro tautodailininkai, o tai – nemažos lėšos“, – sakė V. Štaras.
Seniūnija savo jėgomis tvarko ir aplinką prie kryžių – pjauna žolę, sodina gėles. Tačiau jokios pagalbos iš Jurbarko nesulaukia. Tiesa, 2014-aisiais V. Štarui tuometinis Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, atvykęs kartu su jurbarkiečiais paminėti Baltijos kelio 25-mečio, įteikė padėką už atstatytą kryžių ir jo priežiūrą.
„Kitur žmonės statė ne kryžius, bet atminimo akmenis. Akmuo – ne medis, jam priežiūros beveik nereikia, todėl tokie atminimo paminklai kur kas ilgaamžiškesni. Jurbarko kryžiui tikrai reikia sprendimo, jis jau pasviręs, aplūžęs, darganų paveiktas. Neaišku, kiek dar stovės“, – sakė V. Štaras.
Važiavo vieni
Minėti Baltijos kelio trisdešimtmečio organizuotai šiemet vyko Petro Pojavio vadovaujama kapela „Santaka“. Šios kapelos muzikantai į Vidiškių seniūniją vyksta ne pirmą kartą. Pats P. Pojavis 1989-aisiais Baltijos kelyje stovėjo būtent šiose vietose. Kapela važiavo ne tik prie Jurbarko kryžiaus. „Santaka“ netoliese esančioje partizanų atminimo vietoje surengė koncertą.
Pasak P. Pojavio, seniau Baltijos kelio minėjimas ir išvykos prie kryžiaus sulaukdavo daugiau rajono valdžios dėmesio. Savivaldybė svarbesnėms sukaktims skirdavo autobusą, organizuodavo išvyką. Prie kryžiaus važiuodavo ir rajono vadovai.
„Paskutinį kartą organizuotai važiavome per dvidešimtpenkmetį. Važiavome dideliu autobusu, kartu valdžia vyko. Šiemet važiuojame tik savo iniciatyva, aštuoniese. Galbūt kažkas dar atvažiuos savarankiškai, nežinau“, – sakė P. Pojavis.
Muzikantas taip pat tikino neprisimenąs, kad kažkas iš Jurbarko būtų rūpinęsis kryžiaus išsaugojimu.
Kaimynai pasirūpino
Kad jokios realios pagalbos iš Jurbarko r. savivaldybės prižiūrint atminimo kryžių nebuvę, tvirtina ir Vidiškių seniūnas V. Štaras. Tačiau būna ir kitaip. Jurbarkiečių kaimynų raseiniškių požiūris gerokai atsakingesnis.
„Raseiniai atsiuntė visą brigadą pasirūpinti, gal aštuonis žmones. Labai nustebino, maloniai nustebino“, – pasakojo V. Štaras.
Kryžių pamiršo?
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius pripažino, kad kryžiaus klausimas savivaldybėje niekada nebuvo svarstytas ir jokių sprendimų dėl to nepriimta. Jis patvirtino, kad vykti į vietą, kur prieš tris dešimtmečius jurbarkiečiai rankomis susikibo į gyvą grandinę – niekas šiemet iš rajono vadovų neplanavo.
„Buvo nuspręsta Baltijos kelią minėti Šimkaičių girioje, prie generolo Jono Žemaičio vadavietės. Ten visi šį kartą ir vyks“, – sakė S. Mockevičius.
Išgirdęs, kad kryžius gali neatlaikyti nė 30-ečio progos, kurią mini visa Lietuva ir kaimyninės valstybės, meras ketino susisiekti su Ukmergėn važiuoti planavusiu „Santakos“ vadovu P. Pojaviu ir prašyti įvertinti kryžiaus būklę.
Primindavo specialistai
Paskutinį kartą rajono valdžia prie kryžiaus, panašu, vyko prieš penkerius metus – 2014-aisiais. Jau tuomet kryžius buvo prastos būklės. Neatlaikęs gamtos poveikio jis nugriuvo, tačiau Vidiškių seniūnija atstatė.
Savivaldybės organizuotas išvykas prisimena ir tuomet meru buvęs Ričardas Juška. Politikas tikina, kad užmiršti tokių paminklų ir vietų neleisdavo kultūra rūpinęsi savivaldybės darbuotojai.
„Samdydavome autobusą, važiuodavome, minėdavome. Tuomet savivaldybėje buvo labai stiprus Kultūros skyrius, turėjome puikią specialistę Reginą Kliukienę. Tokie žmonės – savo srities profesionalai ir neleisdavo mums, politikams, užsimiršti, pamiršti svarbių dalykų. Deja, bet dabar kultūros reikalai savivaldybėje labai apleisti ir to rezultatą matome“, – sakė Seimo narys R. Juška.
Nors šiemet susitelkta į miesto šventės renginius, linksmybės neturėtų iš akiračio išstumti istorinių įvykių. Nederėtų ir rūpesčio Jurbarką ženklinančiu kryžiumi užkrauti kitos savivaldybės vienos iš seniūnijų žmonėms. Savo paminklais, bent jau prieš tokias datas kaip Baltijos kelio 30-metis, turėtume pasirūpinti patys. Kažkada su pasididžiavimu Jurbarko garbei pastatytas kryžius dabar kelia tik liūdesį – ir dėl jo būklės, ir dėl požiūrio į laisvės istoriją liudijantį ženklą.
Lukas PILECKAS
Reikės komunalininkus siusti tvarkyti