Akmuo – amžinybės simbolis. Akmens tašymas turi senas tradicijas. Laikas ištrina atmintį apie žmones ir net jų kartas, o kas akmenyje iškalta, ilgam išlieka. Paminklai kapinėse ilgainiui tampa kultūriniu palikimu.
Pasak UAB „Akmens uola” direktoriaus Rimanto Židulio, ateinantieji užsisakyti paminklų paprastai turi išankstines nuostatas, kurios visuomet vertos pagarbos. Tačiau bendrovė gali pasiūlyti kur kas didesnę ruošinių įvairovę, nes bendrovė turi jau nušlifuoto akmens plokščių net iš Brazilijos, Indijos, Kinijos, Ispanijos, Ukrainos, Karelijos, Suomijos, Švedijos.
„Populiariausias, o tuo pačiu ne pats pigiausias yra tradicinis juodas akmuo iš Švedijos karjerų. Jį dažniausiai, tęsdami tradiciją, ir renkasi užsakovai, nors vis dažniau pasitaiko ir įdomesnių, netradicinių užsakymų”, – patikino R. Židulis.
Pasak didelę patirtį turinčio bendrovės vadovo, net ir prieš 30-40 metų žmonės sugebėdavo tik jiems žinomais būdais gauti tuomet prestižiniu laikyto juodo akmens iš Švedijos. Dabar jo nupirkti galima ir internetu, tačiau pirkti visuomet rizikinga. Mat akmens kokybę garantuoja trys kategorijos, į kurias skirstomi karjeruose iškertami akmens luitai. Tačiau nereikia galvoti, kad pigesnis akmuo yra blogesnės kokybės, kurią mato tik specialistai. Kainą lemia ir tai, kad tik nuo 2 iki 10 proc. karjeruose išgaunamų ruošinių atitinka jiems keliamus reikalavimus. Pasaulinėje rinkoje šios pradinės produkcijos kainos yra beveik stabilios ir lemia galutines gaminių kainas.
Brisdami iš atgyvenančių technologijų, UAB „Akmens uola” akmentašiai perka švediškus akmenis ir juos specialia mašina, primenančia 3 metrų skersmens diskinį pjūklą su deimantiniais peiliais, pjausto į reikiamo storio plokštes. Galima daug skaičiuoti, tačiau ypatingo kainos skirtumo tarp vietoje gaminamų ar perkamų jau nušlifuotų akmens plokščių nėra.
Pasak R. Židulio, akmens apdirbimo technologijos labai sparčiai tobulėja, tad ne visos investicijos į įrangą, pažvelgus jau šių dienų akimis, buvo tiek veiksmingos, kiek tikėtasi. Kai perki gatavas plokštes, jų kokybę matai iš karto, o kai pjaustai akmenį, visko pasitaiko, tad dalis ruošinių patenka į atliekas. Užtat bendrovėje derinamos visos galimybės, „Akmens uolos” akmentašiai, siūlydami įvairiapuses paslaugas, nestokoja darbo.
Naujausias bendrovės pirkinys – skaldos gaminimo įrenginys, skirtas iš vis didėjančios akmenų atliekų krūvos gaminti įvairų frakcijų skaldelę.Tai dar vienas žingsnis, leisiantis perdirbti atliekas ir dirbti našiau.
„Akmens apdirbimą dauguma sieja tik su paminklų gamyba. Suprantama, kad tai pagrindinė mūsų veiklos sritis, tačiau įdiegę naujas technologijas galime pasiūlyti ir kitokių galimybių. Labai mažai kas žino, kokia yra akmens plokščių ir jų pritaikymo įvairovė. Nors tai sunki medžiaga, tačiau akmens plokščių yra tokių žaismingų, primenančių spalvotus tapetus, tinkamų interjerams. Plokštės iš Brazilijos tokios intriguojančios, tik reikia išmonės, kaip akmenine detale papuošti interjerą net ir bute”, – rodydamas iš įvairių pasaulio šalių nupirktas plokštes aiškino bendrovės direktorius.
Greta kitų yra ir marmuro plokščių iš Alpių kalnų. Gerai įsižiūrėjus, jose aiškiai matyti kriauklės, patvirtinančios teiginius, jog kadaise dabartiniai Alpių kalnai buvo jūros dugnas – akmenys tikrai liudija amžinybę.
Greta gaminių ir ruošinių iš kitų šalių, dėmesio verti ir Lietuvoje randami stambesni rieduliai. Tačiau ne visuomet pasiteisina įdėtas darbas, kurio rezultatai pamatomi tik išpjovus plokštes. Todėl ne vienas supjaustytas akmuo guli prie atliekų krūvos.
„Akmens uolos” akmentašiai tvirtina, kad ledynmečių suridenti, tūkstantmečių užgrūdinti Lietuvos rieduliai dažnai savo kokybe nė kiek nenusileidžia ruošiniams iš Suomijos, Karelijos ar net juos pralenkia. Gal ledynai juos ir atrideno į mūsų kraštus iš Skandinavijos ar dar iš kitur, taip pat paliudydami amžinus ir įspūdingus gamtos darbus, prieš kuriuos žmogus – niekas.
„Ne visuomet ryžtamės pjaustyti stambesnį vietinį riedulį. Ne taip seniai vienas žmogus, tvarkydamas aplinką, niekaip negalėjo pajudinti akmenėlio, kurio didžioji dalis, kaip paaiškėjo, glūdėjo po žeme. Tik vėliau paaiškėjo, koks ten slypi akmuo – su sunkiasvoriu traktoriumi pavyko jį ištraukti, o nupirkome mes”, – neeilinę istoriją prisiminė R. Židulis.
Akmuo svėrė apie 15 t ir kelerius metus gulėjo neliečiamas. Apžiūrėjo jį ir skulptorius, ieškojęs tinkamo akmens lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą įamžinti jų žūties vietoje, tačiau tos idėjos buvo atsisakyta.
Jurbarko apylinkėse nėra labai daug akmenų, tačiau vieną, kurį būtų galima pavadinti Jurbarko „puntuku” ir panaudoti kitiems tikslams, iš buvusio žvyro karjero prieš porą metų išsivežė Raseinių link. Žinomi dar du stambūs rieduliai, tačiau kur kas paprasčiau dirbti su iš karjerų atvežtais.
Naujos technologijos keičia bendrovės akmentašių darbą. Labiausiai patyrusiu laikomas Renatas Onusaitis, baigiantis gaminti sudėtingą paminklą, parodantį, kaip ir kokias galimybes suteikia nauja įranga. Visi specialistai bendrovėje branginami, nes tik žmonės kuria gerą bendrovės vardą.
Vincas Kriščiūnas
