Balandžio 1-oji šiemet į Jurbarko krepšinio istoriją įsirašys ypatingai. Ketvirtfinalio rungtynės tarp „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ ir Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ peržengė įprasto krepšinio ribas ir tapo tikru išgyvenimo žygiu. 50 minučių trukusi drama su dviem pratęsimais, aukščiausia emocine įtampa ir kritusiais rekordais baigėsi šeimininkų triumfu – 105:98. Ši pergalė jurbarkiečiams ne tik graži – ji iškovota parodant geležinį charakterį, kuris leido išlyginti serijos iki trijų pergalių rezultatą 1:1.
Rungtynių pradžioje – Jurbarko tonas
Jurbarkiečiai susitikimą atidarė užtikrintai: agresyviai spaudė varžovus puolime, sėkmingai dominavo kovoje dėl atšokusių kamuolių ir jau pirmoje pusėje susikrovė solidų pranašumą. Itin aktyviai žaidė Karolis Kokoška, drąsiai rinkęs taškus iš įvairių situacijų. Komanda demonstravo puikų balansą – prie sėkmingo žaidimo svariai prisidėjo tiek perimetro žaidėjai, tiek po krepšiais besistumdanti priekinė linija. Tuo metu svečiai iš Marijampolės laikėsi daugiausia baudų metimais ir pavieniais proveržiais, tačiau net ir žaisdami tokį klampų krepšinį, antroje rungtynių dalyje jie sugebėjo rasti skylių šeimininkų gynyboje ir įgyti pranašumą.
Dar vienas Karolio Babušio šou
Lemiamas rungtynių laikas virto tikru nervų karu. Marijampolės ekipai pasivijus ir pralenkus jurbarkiečius, šie pradėjo greitai rinktis pražangas. Tai tapo esminiu lūžio tašku: šeimininkai prarado rotacijos galimybes ir palaipsniui „nusikapojo“ tiek, kad aikštėje liko vos penki žaidėjai. Tačiau kritiniu momentu iniciatyvos ėmėsi Karolis Babušis. Likus kelioms akimirkoms iki sirenos, jis smeigė šaltakraujišką tritaškį, kuris išlygino rezultatą (77:77) ir išplėšė pirmąjį pratęsimą. Tai buvo aiškus signalas, kad šis vakaras Jurbarke bus ilgas.
Pratęsimai – ant išsekimo ribos
Pirmajame pratęsime komandos keitėsi rezultatyviomis atakomis, tačiau situacija Jurbarko komandai darėsi kritinė – pražangų limitai toliau retino sudėtį. Nepaisant fizinio išsekimo, jurbarkiečiai laikėsi dantimis įsikibę. Svarbius taškus krapštė tiek K. Babušis, tiek K. Kokoška. Atrodė, kad resursai baigėsi, kai likus žaisti vos kelias sekundes marijampoliečiai vėl susikrovė minimalią, bet vienu metimu nepanaikinamą persvarą. Tačiau istorija pasikartojo: paskutinėmis sekundėmis vėl iššovė K. Babušis. Jo taiklus metimas vėl išlygino svarstykles – 90:90.
Kai kova persikėlė į antrąjį pratęsimą, aikštėje liko ne tik penki nuvargę Jurbarko žaidėjai – liko penki vyrai, kurie tiesiog atsisakė pralaimėti. Būtent čia įvyko galutinis lūžis. Jurbarkiečiai spurtavo 12:3 ir galutinai perėmė rungtynių kontrolę į savo rankas. Varžovai nebeturėjo atsakymų – nei energijos atsargų, nei taktinių sprendimų.
Čia būtina paminėti tik antrajam pratęsimui nuo atsarginių suolo pakelto Arno Saulėno milžinišką indėlį. Jo beveik iš eilės pataikyti du metimai ir pavyzdinga gynyba prieš vieną iš Marijampolės lyderių Aurelijų Pukelį tapo tuo gaivaus oro gurkšniu, kurio komandai mirtinai reikėjo užsitęsusiame mūšyje.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
Karolis Babušis pelnė 25 taškus, realizavo lemiamus metimus ir aikštėje praleido beveik visą laiką – apie 46 minutes. Karolis Kokoška pridėjo 23 taškus, viso mačo metu išlaikė stabilumą ir buvo vienas pagrindinių komandos ramščių. Per 50 minučių jurbarkiečiai suvertė net 105 taškus – tai aiškus aukšto tempo, rizikos ir efektyvaus puolimo ženklas. Tuo tarpu „Sūduva-Mantinga“ didžiąją dalį savo taškų susirinko nuo baudų metimo linijos – tai leido jiems išlikti kovoje iki galo, tačiau pergalei pasiekti to neužteko.
Šiose rungtynėse krito ir lygos rekordai, ypač kalbant apie išmestų baudų kiekį ir bendrą rezultatyvumą. Po triuškinamo pralaimėjimo pirmosiose serijos rungtynėse (64:101), Jurbarkas neįtikėtinai atsitiesė ir atsakė įspūdingu žaidimu.
Šiandien serija vėl grįžta į Marijampolę, bet psichologinis fonas jau visai kitoks. Po tokių pergalių komanda įgauna daugiau nei tiesiog tašką – ji įgauna tvirtą tikėjimą, kad gali laimėti bet kokiomis sąlygomis. O tai atkrintamosiose varžybose dažnai tampa lemiamu faktoriumi.
Treneris gyrė savo vyrus
Po dramatiškos, net du pratęsimus pareikalavusios pergalės, „Jurbarkas-Karys-Manvesta“ strategas Povilas Valaitis neslėpė – emocijos vis dar verda. „Emocijos dar karštos – po tokios pergalės sunku viską ramiai sudėlioti, bet viena aišku: sužaidėme gerai ir parodėme charakterį“, – kalbėjo jis.
Anot trenerio, tokiose kovose taktiką dažnai nustumia į šalį komandos stuburas: „Svarbiausia, kad tokioje kovoje sugebėjome išlyginti seriją ir įrodyti, jog esame lygiaverčiai varžovai – galime žaisti kūnas į kūną.“ Jis negailėjo pagyrų savo auklėtiniams už parodytą kovingumą. „Didžiausia pagarba vyrams – už kovą, už atsidavimą. Su tokia trumpa rotacija jie atidavė viską, ką turėjo“, –sakė P. Valaitis.
Atskirai buvo įvertintas ir vienas pagrindinių antrojo pratęsimo pergalės kalvių: „Arnas šiandien išėjo iš sudėtingos situacijos ir realiai ištraukė rungtynių pabaigą – labai džiaugiuosi dėl jo.“ Treneris pabrėžė, kad banguotas žaidimas yra natūrali krepšinio dalis, tačiau disciplinos laikymasis davė vaisių: „Krepšinis yra bangos – kartais metimai krenta, kartais ne. Bet svarbiausia, kad žaidėme kaip komanda, laikėmės susitarimų.“ Būtent šis susitelkimas, jo teigimu, ir nulėmė galutinę mačo baigtį: „Pratęsimuose mus išgelbėjo vienybė – nesubyrėjome, nesulūžome ir nuėjome iki galo.“
Vis dėlto džiaugsmui laiko mažai – serija tęsiasi toliau: „Rytoj šitą pergalę reikia pamiršti – penktadienį viskas prasideda iš naujo. Turime atsistatyti, pailsėti ir vėl žaisti paprastą, bet atsakingą komandinį krepšinį.“
Žurnalistams pajuokavus, kad šios rungtynės marijampoliečiams buvo it balandžio 1-osios pokštas, treneris rėžė tiesiai šviesiai: „Tai nebuvo joks pokštas – tai buvo iškovota pergalė, prie kurios atvedė darbas ir tikėjimas savimi.“
