Lapkričio 9-osios popietę rudens darganą Žindaičiuose sklaidė šventė „25 darbo metai – su knyga ir bendruomene“ – į ją pakvietė bibliotekininkė Silvija Pužeckaitė. O proga – neeilinė: tie paminėti 25-eri metai ir yra laiko atkarpa, Silvijos atiduota šio kaimo bibliotekai ir bendruomenei.
Iš pašaukimo
Jei klaustume, kas yra Silvija, galėtume atsakyti, kad ne tik Žindaičių bibliotekos globėja. Renginiais ji puoselėja kultūrą ir tradicijas, su „Raskilos“ ansamblio moterų dainomis suskamba ir Silvijos balsas. Silvija ėmėsi dar vieno ypač svarbaus darbo – ji rašo Žindaičių kaimo kroniką, neleidžiančią pamiršti svarbių įvykių, čia gyvenusių žmonių ir šiandieninio kaimo.
S. Pužeckaitė sako, kad bibliotekininkystė yra išsipildžiusi jos svajonė: „Kai manęs dar mokinukės klausdavo, kuo norėtum būti, aš atsakydavau – bibliotekininke.“
Silvijos pasirinkimą įkvėpė ilgametė Vertimų kaimo bibliotekininkė Zita Žičkuvienė. Silvija mokėsi Vertimuose, tad bibliotekoje leisdavo pertraukas, laukdavo autobuso namo ir stebėdavo, kaip bibliotekininkė Zita dėlioja formuliarus, kartoteką, knygų aprašus pagal abėcėlę. „Man tai buvo labai patrauklu ir labai norėjau to darbo. Tais laikais knygos buvo deficitas. Mano mama priklausė literatų klubui ir jo nariai galėdavo nusipirkti knygų. Mamos nupirktas knygas namuose dėliojau pagal bibliotekoje įprastą tvarką – pagal abėcėlę, padarydavau aprašus, kaip Vertimų bibliotekoje buvau išmokusi.“
Apie tai, kas svarbu
Silvija neatskiriama nuo šio kaimo. Jos parašyta Žindaičių kaimo kronika – neįkainojamas šaltinis apie vietos žmonių kasdienybę, istorijas, tradicijas ir šventes. Ilgus metus ji kantriai renka bendruomenės gyvenimo detales, sugulančias į prisiminimus, saugančius šio kaimo tapatybę.
„Tuo metu buvo nurodymas, kad reikia rašyti bibliotekos metraštį, bet tuometinė viešosios bibliotekos metodininkė Genovaitė Jokūbaitytė pasakė, kad nedidelė ta tavo biblioteka, ką tu ten rašysi vien apie biblioteką. Rašyk apie visą kaimą – kas kur įvyko, visus įvykius – mirė, gimė, atvažiavo, išvažiavo. Taip prasidėjo mano kronikų rašymas“, – prisimena Silvija ir pamini keletą įdomesnių Žindaičių kaimo kronikos faktų.
Pasirodo, Žindaičiuose lankėsi net du Lietuvos prezidentai – Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus. Adamkai pabuvojo ūkininkų Vidos ir Antano Rūkšnaičių sodyboje. 2001 m. žindaitiškiai pirmą kartą išvyko į „Panemunių žiedų“ šventę Raudonės pilyje, vežėsi pačių keptą kugelį, žagarėlių, o už surinktus pinigus surengė Joninių šventę.
Žindaičiai ir aplinkiniai kaimai garsėja giesmininkais. 2002 m. Angelės ir Stasio Šepučių sodyboje rinkosi kelių kaimų giesmininkai. Jie visą Gavėnios laiką penktadieniais giedojo Kalvarijos kalnus. Jų paklausyti ir įrašyti garsinį bei vaizdo įrašą atvyko Jurbarko krašto kraštotyrininkė Regina Kliukienė.
Tais pačiais metais Žindaičiuose apsilankė radijo laidų „O tai tau“ ir „Aukštaičių deimančiukai“ autorė bei vedėja Gražina Kadžytė. Ji atvyko su būreliu studentų įrašyti giesmininkų giesmių.
„2003 m. kraštotyros konferencijoje pristačiau dviejų dalių Žindaičių kaimo istoriją. Rašėme ją kartu su mama, o duomenis davė Algimantas Strašinskas. Tai buvo tikra gyva enciklopedija, puikios atminties – datos, metai, dienos – viską puikiai prisimindavo ir noriai pasakodavo“, – pasakojo Silvija.
Nuo 2003 m. balandžio 10 d. ji pradėjo dirbti Vertimų pradinėje mokykloje, vežė ten knygų, žurnalų, o netrukus susidarė būrelis skaitytojų. Su Vertimų kaimo žmonėmis draugystė tęsiasi ir dabar.
2006 m. gruodžio 19 d. įvyko naujo tilto per Mituvą atidarymas. O 2010 m. kovo 16 d. prasidėjo kompiuterinio raštingumo mokymai bibliotekoje. Tai buvo naujiena. Atsirado kompiuteriai, internetas, spausdinimo, kopijavimo paslaugos. „Pirmosios mano mokinės buvo Alytė Valaitienė ir Aldona Borkertienė.
Kaimo kronikoje svarbus ir 2011 m. liepos mėnuo – į Žindaičių biblioteką atvyko Lietuvių kalbos instituto leksikografijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Vilija Sakalauskienė ir kalbos istorijos ir dialektologijos vyresnioji mokslinė darbuotoja daktarė Rima Bakšienė. Jos tarėsi iš anksto ir paprašė surasti 3 vyresnio amžiaus žmones, kurie būtų gimę, augę Žindaičiuose. Mokslininkės domėjosi jurbarkietiška tarme ir norėjo išleisti knygą apie Jurbarko krašto tarmę. Knyga buvo išleista ir žindaitiškių pasakojimai įamžinti.
Silvijai teko būti ir Žindaičių kaimo bendruomenės pirmininke. Atsiradus VVG „Nemunui“ atsirado ir galimybė rašyti projektus, pagal kuriuos buvo surengta ne viena šventė.
2017 m. su bendruomene giedojo tautinę giesmę ant Meškininkų piliakalnio. 2018 m. vasario 16 d. minėjome 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.
2018 m. prasidėjo projektas „Biblioteka kitaip“. Penkiuose filialuose vyko edukaciniai užsiėmimai, organizatorė buvo Vadžgirio bibliotekininkė Erika Žievienė. „Tai buvo didelis projektas, kurio dėka turime televizorių, kompiuterį, audio aparatūrą. Susiburdavo vaikai, susijungdavo 5 filialai. Į Vadžgirio biblioteką buvo atvykusi ir Nomeda Marčėnaitė, ir Sigutė Ach, Vytautas V. Landsbergis jaunesnysis, vyko edukacijos“, – projekto svarbą pristatė Silvija.
2020 m. birželio 19 d. biblioteka prisijungė prie iniciatyvos „ Atverk duris vasarai“. „Ši iniciatyva vyksta kiekvienais metais, o organizuojant renginius mano pagalbininkė buvo seniūnaitė Birutė Petraitienė. Rengėme žygį, kepėme blynus, žaidėme“, – pasakoja Silvija.
2024 metus Silvija vadina darbingais ir intensyviais: „Buvo smagi edukaciją duonos dienai, mokėmės, kaip pasigaminti duonos tortą. Bibliotekoje vyko skarelių paroda, skirta Motinos dienai, iš vilnos veltų lėlių paroda, organizavome tradicinį rudeninį renginį.“
Jau 25-eri metai, kai Silvija Pužeckaitė Žindaičiuose organizuoja Užgavėnes, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios šventes. Bet, kaip ji pati sako, kiekvienais metais tą datą reikia sukurti iš naujo. „Kaip renginių organizatorė daug ko mokiausi iš savo mamos, kuri daug metų dirbo renginių organizatore. Su Žindaičių bendruomene draugauju jau daugiau kaip 45 metai, nes jau būdama 5 metų dalyvaudavau dramos ratelio repeticijose. Mama dirbdavo su aktoriais, o aš stebėdavau pasodinta ant pianino“, – prisimena Silvija.
Linkėjo skaityti
Šventinę dieną ir žindaitiškiams, ir svečiams ji linkėjo skaityti: „Skaitykit, jei norit būt sveiki, jei norit nesusirgti alzhaimeriu, jei norit nors trumpam pamiršti rūpesčius, problemas. Tai smegenų vitaminai. Visada turėsite gerą atmintį, nepritrūksit žodžių. Ir noriu labai padėkoti – jeigu ne jūs, tai tokios sukaktys čia nebūtų švenčiamos, nes kultūros darbuotojas be žmonių yra niekas.“
Atminimo dovanėlėmis ir padėkos raštais S. Pužeckaitė apdovanojo aktyviausias Žindaičių bibliotekos skaitytojas Juzefą Čiulkinienę, Violetą Ulbikienę, Rūtą Kriščiukaitienę ir Zofiją Žilinskienę, savo pirmąją skaitytoją Salomėją Stulginskienę, už pagalbą ir bendradarbiavimą – Žindaičių kaimo seniūnaitę Birutę Petraitienę, už kūrybingumą ir pagalbą ieškant naujų idėjų – Aušrą Žebrauskienę, už bendradarbiavimą su biblioteka – Dalią ir Algimantą Rainius, už aktyvų skaitymą ir bibliotekai dovanotas knygas – Lijaną ir Almantą Bietkius, už aktyvų dalyvavimą renginiuose ir knygų skaitymą – Alytę Valaitienę, už nuolatinę pagalbą – Jurbarkų seniūnijos seniūną Audronį Kačiušį, už nuolatinį bendradarbiavimą – Vertimų kaimo bendruomenės pirmininkę Vaidą Saročkienę, už įkvėpimą pasirinkti bibliotekininkės kelią – Zitą Žičkuvienę.
„Mes ateinam čia ne tik skaityti, bet ir pasiguosti, ir pasidžiaugti, jeigu reikės, ji ir ašarą nušluostys ir kėdę, ir lazdelę paduos. Čia yra žmogus, kuris dirba iš sielos, ne tik savo visu gerumu, bet jos ir visa dūšia bendrauja su mumis. Dėkojam, kad esi su mumis, kad draugauji su mumis“, – Žindaičių bibliotekininkei ir kultūros organizatorei dėkojo A. Valaitienė.
Jaudinantį ir šiltą susiėjimą papildė paroda su bibliotekoje surinktais kraštotyros darbais, dokumentais, nuotraukomis ir kita medžiaga, atspindinčia kruopštų darbą ir dėmesį detalėms. Jurbarko viešoji biblioteka Silvijos darbą įvertino dar 2006-aisiais – ji buvo pripažinta 2005 m. geriausia rajono bibliotekininke. Nors laiko prasme šio titulo data nutolo, Silvijos požiūris į darbą nepasikeitė, žmonių pagarba – taip pat. Ji yra ir išlieka šio kaimo gyvybingumo centru.
Ligita Gražulevičienė
