Balandžio 13 d. Jurbarko šilumos tinkluose įvyko simbolinė biokuro katilinės statybų pradžios ceremonija. Tai – itin svarbus projektas, nes Jurbarkas iki šiol buvo paskutinis miestas šalyje, šilumą ruošiantis vien dujomis. Nors nauja įranga neleis ženkliai sumažinti dabartinių šildymo kainų, ji taps saugikliu, kad šilumos energijos įkainiai nekiltų.
Per iškilmingą ceremoniją, kurioje dalyvavo Kauno ir Jurbarko savivaldybių merai Visvaldas Matijošaitis ir Skirmantas Mockevičius bei AB „Kauno energijos“ ir biokuro katilą statysiančios UAB „Enerstenos“ vadovai, į simbolinius biokuro katilinės pamatus įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms. Jame aprašytas projektas ir viltis, kad ne tik šiandieninis Jurbarkas, bet ir ateities kartos gyvens švarioje aplinkoje, kur energija išgaunama iš atsinaujinančių kuro šaltinių.
Statyti biokuro katilinę AB „Kauno energija“ filiale Jurbarko šilumos tinklai nuspręsta paaiškėjus, kad naudodama tik dujas miesto katilinė tapo nuostolinga. Jurbarkiečiai nepajuto jokio kainų šuolio, nes filialas priklauso „Kauno energijai“, tad ir už šilumos energiją mokame tiek pat kiek kauniečiai, pagal vieningą bendrovės tarifą.
„Jurbarke palaikyti tokias šildymo kainas kaip Kaune, kurios yra vienos žemiausių šalyje, mums kiekvieną šildymo sezoną kainuodavo apie 700 tūkst. eurų. Paskaičiavome, kad už šią sumą galima įrengti puikius sporto aikštynus dviem mokykloms. Todėl suradome išeitį. Dabar Jurbarkas turės dar pigesnę šilumą, o Kaunas sutaupys pinigų“, – per atidarymo ceremoniją sakė Kauno miesto savivaldybės meras V. Matijošaitis. Kauno savivaldybė yra didžiausias AB „Kauno energija“ akcininkas.
Meras S. Mockevičius džiaugėsi, kad po ilgų diskusijų ir derybų „Kauno energija“ ryžosi abiem savivaldybėms svarbiam žingsniui.
„Pradžia duota ne tik biokuro katilinei, bet ir apskritai regionų bendravimui, nes mes bendraujame įvairiuose turizmo projektuose“, – sakė S. Mockevičius.
Naujoji biokuro katilinė generuos 5 MW galią. Jos visiškai pakaks miesto šilumos poreikiams vasarą ir dalį pavasario bei rudens. Šaltesniu metų laiku šilumos trūkumą teks kompensuoti deginant už biokurą kur kas brangesnes dujas.
Rangos sutartis biokuro katilinei statyti su UAB „Enerstena“ pasirašyta šiemet, kovo 4-ąją. Projekto vertė – 1,168 mln. eurų. Statyba vykdoma bendrovės „Kauno energija“ lėšomis. Tikimasi, kad jau kitą šildymo sezoną katilinė tieks šilumos energiją, pagamintą deginant biokurą.
Jurbarkas buvo tas miestas, kuris atsargiai vertino sprendimus keisti kuro rūšį, ne kartą atlikti įvairūs skaičiavimai. Apsispręsti padėjo pastaruosius porą metų stebima nuostolinga veikla. Juolab kad pasikeitė trys svarbios aplinkybės – dujų kaina rinkoje, pasibaigę sutartiniai įsipareigojimai dėl dujų tiekimo ir aktyviai pajudėjusi daugiabučių namų renovacija.
„Įvairaus kuro naudojimas padarys kelis dalykus. Tačiau svarbiausia, mes galėsime nedidinti šildymo kainų, nes naudojant tik dujinį šildymą, savikaina buvo labai didelė. Tekdavo mokėti ne tik už dujas, bet ir transportavimo bei galios mokestį. Tai sudarydavo didelius kaštus“, – sakė Jurbarko šilumos tinklų l. e. direktoriaus pareigas Antanas Tamošaitis.
Todėl biokuro katilinė itin svarbi dalis dėlionėje nuo šilumos paruošimo iki sąskaitų, kurios atkeliauja vartotojams. Nors šie pokyčiai juntamai sumažinti šildymo kainų neleis, tačiau sustabdys ir jų augimą.
„Kai bus parengtas ne vienas, o du katilai, miesto šilumos poreikius galėsime patenkinti vien degindami biokurą. Tačiau antrojo katilo dar reikės palaukti. Žinoma, biokuro katilinė turi ir savų minusų. Kai greitai keičiasi temperatūros, dujinį šildymą labai lengva reguliuoti. Biokuro įranga reaguoja ne taip greitai“, – pasakojo A. Tamošaitis.
Tikimasi, kad Jurbarkui pradėjus naudoti biokurą, šilumos savikaina sumažės iki maždaug 5 ct/kWh. Preliminariais skaičiavimais, pastačius naująjį 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą, šilumos kaina vartotojams vidutiniškai mažės 0,058 ct/kWh.
Naująjai biokuro katilinei bus panaudotas esamos patalpos ir sandėlis. Čia bus instaliuotas naujasis biokuro katilas su pakura, multiciklonas, hidraulų patalpa ir kuro tiekimo sistema.
„Viskas veiks automatiškai. Žmonėms iš esmės reikės tik prižiūrėti sistemos parametrus ir juos pakeisti taip, kaip reikalaus šylantys ar šąlantys orai“, – sakė A. Tamošaitis.
Direktorius taip pat ramina žmones, kad degdamas biokuras tikrai neužvers miesto teršalų debesimis. Naujoji įranga atitinka griežtus ekologinius reikalavimus, o tokie degimo produktai kaip dūmai, suodžiai, pelenai atskiriami ir valomi net keliais ciklais.
A. Tamošaitis tikisi, kad biokuro katilinė atneš naudos ne tik didesnių sąskaitų neišvysiantiems jurbarkiečiams, bet ir vietiniams biokuro gamintojams. Pastarieji dėl to, kad nereiks kuro vežti toli, galės siūlyti mažesnes kainas nei konkurentai ir savo produkciją parduoti vietoje.
Lukas PILECKAS
o kur Butkus???