Rugsėjo 14 d. rytą specialiosios tarnybos ir maisto bei veterinarijos tarnybos specialistai skubėjo į Birbilų kaimą (Raudonės sen.), kur viename ūkyje buvo užfiksuotas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Tiesa, didžiulių pajėgų kol kas prireikė tik pratyboms. Tarnybos ruošiasi vis labiau artėjančiam kiaules ir šernus guldančios ligos protrūkiui.
Maras neleidžia užsimiršti
Nuo metų pradžios Lietuvoje užfiksuota 12 AKM židinių kiaulių ūkiuose, Estijoje – 17, Latvijoje – 9, Lenkijoje – 1. Vienas paskutinių atvejų užfiksuotas Kauno r., netoli Dubysos upės, todėl dalis Jurbarko r. pateko į pavojingą zoną, kurioje ligos protrūkis labai tikėtinas.
„Liga rajoną tikrai pasieks. Klausimas, tik kada. Todėl visi turi būti pasiruošę, kad ligos šaltinis būtų kuo greičiau nustatytas, apribotas bet koks kontaktas su juo, o ligos sukėlėjas sunaikintas, kol nespėjo išplisti.
Atsakomybė krenta ne tik tarnyboms, bet ir paprastiems žmonėms, kurie privalo griežtai laikytis nurodymų“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Jurbarko skyriaus vadovas Algirdas Pocius.
Savo žodžius viršininkas iliustravo istorijomis iš Kupiškio ir Trakų. AKM atvejis Noriūnų k. (Kupiškio r.) buvo nustatytas rugpjūčio viduryje. Tuomet tiek tarnybos, tiek gyventojai į grėsmę sureagavo tinkamai ir ligos plitimui kelias buvo užkirstas.
Trakų rajono kiaulių augintojams pasisekė kur kas mažiau. Panašiu laiku kaip ir Kupiškyje prasidėjusio ligos protrūkio greitai sustabdyti nepavyko. Spėjama, kad kiaulės užsikrėtė kombainui laukuose kartu su grūdais sumalus nuo AKM kritusį šerną.
Tačiau apie pradėjusias kristi kiaules gyventojai veterinarams iškart nepranešė, todėl užkrato grėsmė išplito net 20 kilometrų zonoje ir Trakų bei Varėnos rajonuose teko paskersti apie 900 kiaulių.
Stabdys judėjimą
Birbiluose tarnybos ne tik treniravosi kuo greičiau nustatyti kiaulių ligos priežastį, sunaikinti bet kokį ligos šaltinį, bet ir užkirsti visas galimybes ligai plisti. Pagal scenarijų, vietinis ūkininkas apie kritusią kiaulę pranešė veterinarui, o šis, įtaręs AKM, – VMVT specialistams. Pastarieji atvykę paėmė mėginius, juos išsiuntė į laboratoriją. Tyrimų atsakymai neguodė – visuose mėginiuose nustatytas AKM.
Gavus tokią informaciją prie veterinarų iškart prisijungė kitos tarnybos. Kol specialistai degino nugaišusias ir numarintas kiaules, dezinfekavo pastatus ir inventorių, kitos tarnybos aplink ligos židinį 3 ir 10 km spinduliu nustatė apsaugos ir priežiūros zonas. Visas kiaulių laikymo vietas, patenkančias į šias zonas, iškilus realiai grėsmei, tikrintų veterinarijos gydytojai, jose laikomos kiaulės būtų suregistruojamos, atliekami klinikiniai tyrimai, imami kraujo mėginiai. Gyventojams iš šių zonų būtų griežtai draudžiama išvežti kiaules ir kiaulieną.
10 kilometrų spinduliu aplink židinį gyvenantys žmonės savo reikmėms paskersti laikomų kiaulių laisvai nebegalėtų – privalėtų apie tai informuoti valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Mėsą būtų galima vartoti tik gavus neigiamus AKM mėginių tyrimų rezultatus.
„Itin svarbu, kad žmonės nepultų panikuoti ar skubotai skersti kiaulių ir bandyti išvežti mėsą. Daug svarbiau tos mėsos neišvežti iš užkrėstos zonos, nes taip būtų paskleistas užkratas“, – perspėjo A. Pocius.
Laukia baudos
Specialistas taip pat primena, kad visiems kiaulių laikytojams draudžiama kiaules šerti termiškai neapdorotais pašarais, jie įpareigoti laikytis kitų biologinio saugumo reikalavimų. VMVT inspektoriai tikrins, ar ūkiuose jų laikomasi. Nustačius pažeidimus, bus skiriamos piniginės baudos. Be to, nuo AKM kritus kiaulėms, taisyklių nesilaikantis savininkas negaus kompensacijos už nugaišusius ir sunaikintus gyvulius bei Europos Sąjungos ir valstybės teikiamos finansinės paramos.
Įtarus ligą, būtina nedelsiant informuoti VMVT visą parą veikiančiu telefonu 8 800 40 403, tiesiogiai kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, esantį kiekviename rajone, arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.
Lukas PILECKAS
