Nebuvo nė vieno žiūrovo, kuris birželio 18-ąją iš Jurbarko kultūros centro būtų išėjęs be šypsenos. Nors proga buvo rimta, o pučiamųjų orkestro „Bišpilis” penkiasdešimtmečio koncertą vedęs orkestro vadovas ir dirigentas Adolfas Lapė tikino nemokąs juokauti, už širdies griebiančią muziką papildė smagūs pokštai, šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena” merginų atliekami šokiai ir puikiai skambančios moterų vokalinio ansamblio „Verdenė” dainos.
Į penkiasdešimtmečio koncertą „Bišpilio” vyrai pakvietė visus geriausius savo draugus, tiksliau sakant – nuostabias drauges, kurios su jais kartu būna daugelyje koncertų. Tačiau tai nereiškia, kad jie patys moka tik groti. Pilnutėlę salę žiūrovų A. Lapė su muzikantais pagerbė ne trankiu maršu, kaip įprasta, o dainuodami neoficialiu Jurbarko himnu tapusią dainą „Pjaun broliukai žalioj lankoj”.
Bet dar nespėjus žiūrovams atsitokėti nuo tokios netikėtos pradžios, iš aukštybių nusileidę instrumentai orkestro vyrams priminė, ko jie čia susirinko. Pučiamųjų orkestro „Bišpilis” penkiasdešimtmetis – rimta proga švęsti, o jei jau yra proga švęsti, tai tą daryti, pasak A. Lapės, reikia ne juokais.
Pasidžiaugęs, kad per penkiasdešimt metų orkestre grojo apie 200 muzikantų, kad dar pirmajam orkestro vadovui Broniui Briaukai tarpkolūkinėje statybos organizacijoje pavyko suburti daugybę talentingų ir norinčių pučiamaisiais groti vyrų. Būtent jie davė pradžią „Bišpiliui”, todėl paprašęs tylos minute pagerbti visus Anapilin išėjusius orkestro muzikantus, netrukus lyg stebukladarys mostelėjo batuta ir salėje suskambėjo nuostabi melodija – Kazio Daugėlos „Maestro”, skirta visiems, kurių nebėra ir kurių orkestrui labai trūksta.
Koncerto repertuarą parinkęs taip, kad jis pirmiausia suvirpintų širdis moterims, „Bišpilio” vadovas neslėpė, kad groti pučiamaisiais visus be išimties vyrus uždega meilė. Pirmiausia – muzikai, kuri atima iš jų labai daug laiko, dėl to jo ne visada užtenka savoms moterims. „Bet meilė yra visa, kas gyvenime gali būti gražiausia, todėl šiame koncerte visi kūriniai, visos dainos, visi šokiai bus tik apie meilę”, – ranką prie širdies pridėjęs tikino Adolfas.
Salę užliejusi muzika, buvusio orkestro muzikanto Vytauto Kursevičiaus skaitomi eilėraščių posmai ir Jurbarko kultūros centro moterų vokalinio ansamblio atliekamos dainos įtikino žiūrovus, kad meno ir grožio toli ieškoti nereikia – jis čia pat, kuriamas šalia mūsų gyvenančių žmonių, ir netgi nereikia pirkti bilieto, kad patirtum neapsakomą malonumą bei užmirštum visus rūpesčius.
„Mes jus mylim”, – atsiliepdamas į jubiliejų švenčiančio pučiamųjų orkestro koncerto leitmotyvą, sakė pasveikinti „Bišpilio” į sceną išėjęs Jurbarko rajono meras Ričardas Juška. Kartu su savivaldybės administracijos direktoriumi Jonu Bučinsku rajono vadovas pasidžiaugė, kad greta veteranų užtikrintai orkestre jaučiasi jaunimas, ir dėkojo A. Lapei, kad jis surado groti norinčių jaunuolių ir juos įtraukė į orkestro veiklą.
Jurbarko kultūros centro padėkos raštais už orkestre praleistus dešimtmečius apdovanotas „Bišpilio” būgnininkas Sigitas Bakanas, muzikantai Vincas Bakšys, Juozas Šapauskas, Vidmantas Misevičius, Jonas Apolius Grygartas, o ketvirtį amžiaus už orkestro vairo stovinčiam A. Lapei įteikta dar ir prasminga dovana – čekis instrumentui įsigyti.
„Kaip Jurbarko neįsivaizduoju be Adolfo, taip negaliu jo įsivaizduoti be „Bišpilio” – šmaikščiai sveikintojų paradą pradėjo daugelio renginių vedėjas Konstantino Glinskio teatro veteranas Alvydas Šimaitis. Bene valandą užtrukę sveikinimai parodė, kad orkestras turi daug gerbėjų, o muzikantai – didžiulį būrį draugų.
„Mes jus mylėjom, mylim ir mylėsim, nors dabar jau šokam kitus šokius, o jūs vis dar grojate tą pačią muziką”, – pirmosios orkestro šokėjų kartos vardu muzikantus sveikino Arijana Zairienė.
O kai visos gėlės ir dovanos vyrams jau buvo įteiktos, jie smagiai užgrojo Mindaugo Tamošiūno „Džiaugsmą”, o A. Lapė užtikrino: „Mes dar grosime!” ir palinkėjo visiems vėl susitikti po penkerių metų. Tada, kai metų eilėn sustos du penketai, „Bišpilis” gros ant legendomis apipinto Bišpilio piliakalnio, o orkestro muzikos aidą vėjas neš per visą Jurbarką. Kad žmonės žinotų: kol groja orkestras – miestas gyvas.
Daiva BARTKIENĖ
