Bruknės – vienos vertingiausių rudens gėrybių. Šių miško uogų patariama skanauti ne tik šviežių, bet ir įvairiais būdais pasiruošti žiemai. Skanu gardžiuotis savo surinktomis uogomis, tačiau jei nenorite ar negalite eiti į mišką, galima jų nusipirkti ir turguje, nes yra žmonių, kurie miško gėrybių prisirenka ne tik sau.
Nors vertingiausios visiškai prinokusios bruknės ir patartina jas rinkti tik rugsėjo mėnesį, tačiau uogauti pradedama jau rugpjūtį. Bruknių, kaip ir kitų miško uogų, šiemet užderėjo gausiai, tačiau pasak jau ne vieną dešimtmetį miško gėrybes renkančios ir pardavinėjančios moters, ir uogautojų dabar miškuose kur kas daugiau. Dabar į miškus važiuoja automobiliais, o seniau eidavo tik pėsčiomis, važiuodavo dviračiais. Ir tada buvo žmonių, kurie parduodami surinktas miško gėrybes prisidurdavo prie menkų atlyginimų, dabar pardavimui renkančiųjų uogas – dar daugiau. Skirtumas tik toks, anot pašnekovės, kad dabar už litrą bruknių tegali nusipirkti tik kepaliuką duonos, o seniau išeidavo kilogramas mėsos ar dešros. Tačiau ir tada, ir dabar reikia daug dirbti, kol prirenki pilną kibirą kaip karoliai raudonuojančių uogų.
Prie pat miško Užbalių kaime gyvenanti Vilma Sakalauskienė galėtų vadintis profesionalia miško gėrybių rinkėja, nes uogauja ir grybauja nuo pat vaikystės. „Mums smagu miške, tikras malonumas”, – teigia moteris, į mišką kaip į darbą einanti kartu su vaikais ir vyru. Žinoma, ne tik dėl malonumo – nuolatinio darbo neturinčiai šeimai tai yra ir pajamų šaltinis.
Uogavimo sezoną Sakalauskai pradėjo liepos pradžioje. Mėlynės, vėliau bruknės, spanguolės, grybai – miškas šeimai darbo teikia beveik keturis mėnesius. Visa šeima kartu sudėjus per dieną vidutiniškai prirenka 40, o kartais ir 60 litrų uogų. Vilma prisimena, kad tik vaikystėje uogas patys veždavo į turgų, dabar parduoda supirkėjams. „Vaikai už savo pririnktas uogas pinigus deda atskirai, taupo. Vyresnieji – Regimantas ir Raminta – perka tai telefoną, tai dviratį. Net ir mažasis, dar mokyklos nelankantis Armandas turi savo taupyklę, nes ir jis renka uogas”, – pasakoja Vilma.
Ir vaikai, ir jų mama sako, kad uogavimas jų nė kiek nevargina. „Uodai nekanda, tik erkės ne kartą buvo įlindusios, bet erkių juk būna ne tik miške. Jokių nuotykių nėra buvę, tik gyvatės kartais pagąsdina. Sutinkame visokių žvėrelių: stirnų, elnių, voverių, o jau zuikių – kasdien”, – pasakoja prie miško gyvenanti ir kone kasdien miške buvojanti šeimyna.
Atsineštus kibirus greitai prirenka pilnus, kur kas nuobodžiau ir ilgiau užtrunka namuose uogas perrinkti, kad būtų švarios. Regimantas ir Raminta teigė brukniaudami uogų nevalgantys, visas dedantys į kibirėlį. „Kur ten, jiems skaniau saldainiai”, – juokėsi vaikų mama.
Tačiau visa šeima mėgsta uogienes, kurių daug prisiverda žiemai. V. Sakalauskienė mėlynes verda su braškėmis ar avietėmis. Uogų reikia imti po lygiai, 10 litrų uogų dėti 4-5 kilogramus cukraus. Bruknės skaniausios su obuoliais. Bruknes sumalti, išspausti ir naudoti tik sultis. Obuolius taip pat sumalti, kad košė būtų vientisa. Pasak Vilmos, ilgiau, net iki pavasario, palaikyta obuolių ir bruknių košė dar skanesnė nei šviežia.
Danutė Karopčikienė
