Pradėjus naujus mokslo metus Antano Sodeikos meno mokyklos Dailės skyriaus antrokams viena pirmųjų užduočių – nupiešti Smalsutį „Vaikų trečiadieniui“. Dailininkės Inesos Bosaitės mokiniai entuziastingai ėmėsi šio darbelio, nes ir patys yra dideli smalsučiai.
Susirinkę į klasę Dailės skyriaus antrokai pirmiausia iš didelių dėžių traukia baltą popieriaus lapą, pieštukus, teptukus, dažus… Kiekvienas turi savo dėžę, o joje visa, ko gali prireikti dailininkui: yra ten spalvotų pieštukų ir flomasterių, guašo, akvarelės, palečių ir teptukų, modelino, žirklių ir klijų…
Į antruosius mokslo metus meno mokykloje vaikai susirinko per atostogas pailsėję, patyrę gausybę vasaros pramogų ir įspūdžių. Žinoma, ir piešti per atostogas nepamiršo – ne dėl to, kad mokytoja būtų uždavusi namų darbų, o todėl, kad smagu.
Mokytis dailės vaikai susirinko iš skirtingų vietų: Lavija ir Aleksandra – iš Jurbarkų, Andrėja iš Klišių kaimo, o Roberta – iš Geišių, Aistė iš Skirsnemunės, Aurelija iš Viešvilės, Povilas iš Smalininkų, Nojus iš Veliuonos, o Meida, Austėja, Kamilė ir Mingailė – jurbarkiškės.
Pirmaisiais metais mokytojos Inesos mokiniai jau daug pramoko. Pirmiausia vaikai džiaugiasi, kad išmoko maišyti spalvas. Kam to reikia? Kad gautum naujų spalvų ir atspalvių! Akvarelės dėžutėje daug spalvų, bet dailininko paletėje jų dar daugiau.
Violetinė ir auksinė, raudona, žalia, oranžinė, mėlyna – antrokų mėgstamiausios spalvos. Tik juodos nė vienas nepamini. „Juoda – paslaptinga“, – sako mokytoja, ir vaikai pritaria, kad ir ši spalva dailininkui reikalinga.
Pirmoje klasėje vaikai piešė žalias džiungles, vaivorykštės spalvų rojaus paukščius ir vaivorykštes, visomis spalvomis raibuliuojančius kilimus. Dar piešė seną, apsamanojusią sieną, susipažino su liaudies menu ir savo piešiniuose pavaizdavo ornamentuotas langines ir senovines kraičio skrynias.
Dar lipdė puodelius, drugelius ir paukštelius. Tie paukštukai, sutūpę ant klasės palangių, dabar dairosi į per vasarą ūgtelėjusius vaikus, gėrisi dailės paslaptis gliaudančiais mokinukais. Gal net čiulba linksmai skardžiais savo balseliais. Bet antrokai sakė dar niekada negirdėję jų čiulbančių – turbūt todėl, kad patys, susirinkę į dailės klasę po pamokų kitose mokyklose, turi išsičiulbėti išsipasakoti, kol mokytojos paraginti susikaupę palinksta prie balto popieriaus lapo.
Nupiešti Smalsutį „Vaikų trečiadieniui“, laikraščiui, kurį ir patys žino, ir tėveliai skaito, – įdomi ir nesunki užduotis. Bus ir kitų užduočių šiais mokslo metais, bus konkursų, švenčių, parodėlių. Tad ir su smalsiais bei kūrybingais Dailės skyriaus antrokais, su jų mokytoja Inesa, ir su vaikų nupieštais Smalsučiais „Vaikų trečiadienyje“ dar susitiksime.
