Birželio 4 d. vietos veiklos grupės „Nemunas“ projektų atrankos komitetas pritarė devynioms pagal kvietimą Nr. 2 pateiktoms paraiškoms. Šiems projektams turėtų tekti 522 tūkst. Eur parama. Dabar Nacionalinėje mokėjimų agentūroje vertinami septynių projektų verslo planai, kuriems tikimasi pritarimo.
Gauti paramos nesiveržia
VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. patvirtinta 2015 m. Kaimiškose rajono vietovėse vykdomiems projektams iki 2023 m. VVG gali skirti beveik 1,7 mln. Eur paramą. „Žinoma, laimi pirmieji. Jau skelbėme du kvietimus, išnaudojome per 630 tūkst. Eur. Kitu kvietimu galėsime išdalyti tai, kas liko. Kol kas galimi rėmimo gavėjai paraiškas teikia vangokai, tad pinigų yra, bet nežinia, ar jų liks vėlesniems metams“, – per vasarą suplanuoti veiklas ir ryžtis pasinaudoti parama ragina VVG „Nemunas“ administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas.
Pernai buvo paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas pagal strategijoje numatytas priemones. Kvietimui buvo skirta 210 tūkst. Eur paramos suma, tačiau panaudota tik pusė lėšų – beveik 108 tūkst. Eur.
Pirmame etape teigiamai buvo įvertintos 9 paraiškos, iš jų 4 nevyriausybinių organizacijų ir 5 savivaldybės įstaigų. Net 6 projektai skirti vaikų ir jaunimo ugdymui, 5 – socialinės atskirties mažinimui. Vasarį buvo pasirašytos paramos sutartys. „Šie projektai jau įsibėgėjo. Vieni baigia įsigyti veikloms reikalingas priemones, kiti jau senokai vykdo pačias veiklas“, – tikina A. Stasiūnas.
Sausio pabaigoje buvo paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas pagal keturias strategijoje numatytas priemones: darbo vietų kūrimui skirtą „Vietos ūkio plėtra ir sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, efektyviai panaudojant turizmo ir kitus vietos išteklius“, socialiniam ir bendruomeniniam verslui kurti skirtą „Kaimo gyventojams skirtų pagrindinių vietos paslaugų ir susijusios infrastruktūros gerinimas“, „Bendradarbiavimo rėmimas vykdant regioninių produktų rinkodarą ir kuriant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“, kuri skirta vietoje užauginamai ar pagaminamai produkcijai parduoti bei vietos projektų pareiškėjų, vykdytojų ir naudos gavėjų mokymui ir įgūdžių įgijimui.
„Pagal trečiąją priemonę, kuri skirta ūkininkams, nesulaukėme nę vienos paraiškos, nors ji tikrai suteikia nemažai galimybių savo produkcijai realizuoti. Mūsų rajone daugiausia yra grūdų augintojų, tad gal jiems sudėtingiau sukurti grandinę „laukas – stalas“, – mano A. Stasiūnas.
Pagal antrąjį kvietimą sulaukta 10 paraiškų, vieną jos teikėjas vėliau atsiėmė, tad vertintos devynios verslo įmonių, ūkininko, viešosios įstaigos, klasterio, diakonijos bei savivaldybės įstaigų paraiškos. Šiam kvietimui VVG „Nemunas“ skyrė 960 tūkst. Eur, tačiau panaudota vėl tik pusė sumos. „Pinigų yra, bet neturime idėjų, miestiečiai nesiryžta savo idėjų įgyvendinti kaime, nepasinaudojame parama, kiek galėtume“, – kartoja VVG administracijos direktorius. Kita vertus jis mano, kad teikiami projektai turi būti gerai apgalvoti, paruošti, nes už kai kuriuos teks atsiskaitinėti dar penkerius metus po jų įgyvendinimo.
Pasak A. Stasiūno, vertinti Jurbarko krašto žmonių aktyvumą labai blogai taip pat negalima, paskaičiavus jau paskirstytus pinigus išeitų, kad per metus panaudojama 37 proc. visos strategijai skirtos pinigų sumos.
Nauja tvarka
2016-2023 m. finansavimo laikotarpiu ne mažiau kaip 75 proc. lėšų privalo būti skiriama darbo vietoms kurti. Pateikti net septyni projektai, pagal kuriuos bus kuriama net 18 darbo vietų.
Pasikeitė ir projektų vertinimo taisyklės. Vadinamųjų „verslo projektų“, teikiamų pagal priemonę „Vietos ūkio plėtra ir sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, efektyviai panaudojant turizmo ir kitus vietos išteklius“ verslo planus vertina Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA). Tad nors VVG „Nemunas“ valdyba pritarė visiems projektams, A. Stasiūnas apie galimą finansavimą kalba atsargiai.
„Tokius projektus turime pirmą kartą. Mes nesame kompetentingi vertinti verslo projektus, juos vertins NMA specialistai. Jei verslo planai paruošti atsakingai, įmonės konsultavosi su patyrusiais verslo konsultantais, viskas turėtų būti gerai. Tačiau mes nežinome, nei kiek laiko užtruks vertinimas, nei koks jis bus“, – sako A. Stasiūnas.
Kad verslo projektai yra daug sudėtingesni nei iki šiol rajone vykdyti, mano ir VVG „Nemunas“ valdybos pirmininkas Egidijus Giedraitis. „Mūsų bendruomenės ir anksčiau yra bandžiusios imtis verslo, tačiau sekėsi tikrai sunkiai. Gavus paramą verslui vystyti teks labai pasistengti, kad jis būtų pelningas. Juk išlaikyti įkurtas darbo vietas teks net penkerius metus“, – sako E. Giedraitis. Jis džiaugiasi, kad atsirado iššūkių nebijančių verslininkų, viešųjų įstaigų.
Plės veiklas
„Vertinant verslo projektus daugiausia balų gauna skirtieji plėsti gamybai, skatinti turizmui. Gerinantys paslaugas ir infrastruktūrą kaimo gyventojams projektai pirmiausia vertinami pagal socialinių paslaugų kūrimą, taip pat daugiau balų gali tikėtis projektai, susiję su turizmu“, – sako A. Stasiūnas. Dabar įvertinti projektai surinko nuo 96 iki 68 pridėtinės vertės (kokybės) balų. Kiek mažiau balų gavo mokymų, įgūdžių įgijimo projektai.
Iki 75 tūkst. Eur gali gauti verslo projektai, plečiantys savo veiklą ir kuriantys darbo vietas. Parama žada pasinaudoti paraiškas pateikusios bendrovės iš Viešvilės – „LK Olimpus“ ir „Graneda“, prašančios atitinkamai beveik 75 tūkst. ir 48 tūkst. Eur paramos sumos. Ūkininkas Vladas Vaicekauskas nori plėsti prekybos ženklo „Sūrio džiazas“ produkcijos gamybą, tam užtektų 20 tūkst. Eur paramos. Jurbarko r. registruota bendrovė „Amerikietiškas skonis“ planuoja plėsti išvažiuojamojo maitinimo paslaugas, tam reikia beveik 62 tūkst. Eur paramos.
Pagal priemonę „Kaimo gyventojams skirtų pagrindinių vietos paslaugų ir susijusios infrastruktūros gerinimas“ galima tikėtis 120 tūkst. Eur paramos. Beveik tiek ir tikisi Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“, planuojanti įrengti Smalininkuose šeimos gerovės namus, ir VšĮ „Gastronomijos mokykla“, Šilinėje kurianti tradicinių valgių gamybos ir edukacinių programų centrą. Beveik 58 tūkst. Eur paramos prašo klasteris „Panemunių turai“, planuojantis pirkti įrangą lauko prekybai, plėsti „Panemunių sūrio kelio“ programą.
Jurbarko švietimo centras planuoja rengti mokymus, kurie padėtų plėsti ir tobulinti neformaliojo švietimo paslaugas kaimiškose vietovėse, o Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras mokys rajono turizmo paslaugų teikėjus ir vietos produktų gamintojus marketingo, savireklamos ir galimybių siūlyti savo paslaugas ir didinti žinomumą internetinėje erdvėje.
„Įvertintiems projektams numatyta parama yra 522 tūkst. Eur, tačiau ji sudaro tik 70-80, ir tik mokymų projektams – 100 proc. projekto vertės. Kitą sumos dalį turi investuoti pats verslas, socialinius projektus remia savivaldybė. Todėl bus investuotos daug didesnės sumos. Be to, finansavimas neskiriamas tarpiniam rezultatui – projektas turi būti užbaigtas, darbo vietos – sukurtos ir išlaikomos penkerius metus“, – primena A. Stasiūnas. Todėl, pasak jo, projektai turi būti gerai apgalvoti ir kruopščiai parengti.
Kitas kvietimas gauti paramai bus skelbiamas rudenį. VVG „Nemunas“ administracija tikisi, kad įmonės, viešosios įstaigos, bendruomenės, biudžetinės įstaigos nepritrūks idėjų ir noro dirbti. „Kartais atrodo, kad visi per daug gerai gyvena, todėl ir paramos pinigų niekam nereikia“, – stebisi A. Stasiūnas.
Jūratė Stanaitienė
