Nors Šimkaičių naujoji vandenvietė dar neįrengta, statybos iki gyvo kaulo įgriso netoliese gyvenančiai Romai Girdžiuvienei ir jos kaimynams. Keliems Kniečių kaimo, tiksliau – miestelio šiaurinės dalies, gyventojams statybos taip apkartino gyvenimą, kad į savo sodybas nuo šio rudens negalėjo atsivežti malkų, o ir pati istorija labiau panaši į detektyvą. Praktiškai jokio kelio ten nėra, tik provėžos, kuriomis niekas negali išvažiuoti.
Prireikė naujos vandenvietės
Viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai paaiškėjo, jog iš senojo gręžinio į miestelį centralizuotai tiekiamame vandenyje padidėjęs arseno kiekis. Buvo uždrausta tokį vandenį vartoti ir imta aiškintis šio reiškinio priežastis. Tuo tarpu geriamasis vanduo į Šimkaičius buvo vežamas specialiose talpose.
Po kurio laiko sveikatai pavojinga priemaiša dingo, vanduo ir dabar miesteliui tiekiamas iš senojo gręžinio. Nepaisant to, tapo aišku, kad senasis gręžinys jau netenkina poreikių – Šimkaičiams reikia naujos vandenvietės.
Todėl rajono savivaldybės taryba praėjusių metų kovo 28 d. nusprendė pavesti savivaldybės įmonei UAB „Jurbarko vandenys“ įgyvendinti projektą „Vandens gerinimo įrenginių ir vandens gręžinio įrengimas Kniečių k., Šimkaičių sen., Jurbarko r. sav.“
Toliau viskas ėjo, kaip ir priklauso: UAB „Jurbarko vandenys“ įvykdė viešųjų pirkimų procedūras ir pernai liepos 3 d. su konkurso laimėtoja UAB „Eigesa“ iš Vilniaus pasirašė statybos darbų atlikimo sutartį. Numatomas darbų atlikimo terminas – šeši mėnesiai nuo darbų pradžios. UAB „Eigesa“ planavo darbus Kniečių kaime pabaigti iki praėjusių metų pabaigos – gruodžio 31 d. Tačiau darbai ir šiandien dar nebaigti. Mat jiems sukliudė nepalankūs orai – iki statomos vandenvietės neįmanoma privažiuoti.
UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Dainius Večerskas sako, kad pastatėlis ir gręžinys yra, liko tik automatikos ir visokių vandens kokybės gerinimo įrenginių ir filtrų sumontavimo darbai ir aplinkos, kurią statybininkai vadina gerbū- viu, sutvarkymas. Darbų pabaigos terminas pratęstas iki šių metų kovo mėnesio.
Važinėja plačiai
Su ta statybų pradžia kilo tikras detektyvas ir aplinkinių gyventojų nerimas. Vieną dieną R. Girdžiuvienė ir jos kaimynai pamatė, kad pro jų ūkinius pastatus, kur anks- čiau buvo pieva ir visi be priekaištų ta vieta atsiveždavo malkų, palikdama gilias provėžas į statybvietę ropoja galinga technika, o vėžėse palijus atsiranda balos.
Moteris ėmė aiškintis, kaip čia yra. Mat kaskart, kai senomis provėžomis mašinos neišvažiuoja, tai suka vis toliau ant švarios pievos. Pasak R. Girdžiuvienės vieno užklimpusio sunkiasvorio mechanizmo vairuotojas, mėgindamas išvažiuoti, net kelias valandas po purvyną maknojo, o jai ėmus fotografuoti ir priekaištauti dėl išvažinėtos pievos buvo tiek įpykęs, kad net kastuvu „ant bobos“ užsimojo. „Tik po trijų valandų sulaukė tegačiaus, tai ištraukė“, – pasakoja R. Girdžiuvienė.
Nors čia niekuomet jokio aiškaus kelio nebuvo, bet tuo pakraščiu pagal ūkinius pastatus draugiškai naudojosi visi kaimynai – Virginija Gudžiūnienė, Irena Šveistienė, Robertas Šiugžda ir kiti.
Pievos galas – servitutinis kelias
Tik dabar ėmė ir paaiškėjo, kad ta išmaknotos pievos dalis yra servitutinis kelias į naujai statomą vandenvietę. Kelias tai kelias, tačiau dabar jis toks, kad nuo ankstyvo rudens juo niekas neiš- važiuoja. Ką jau kalbėti apie malkų atsivežimą, kol gerai nepašalo. Miškininkas Robertas Šiugžda sako: „Aš labai apeliuoju į žmonių gerą valią. Tikiu, kad tas keliukas bus pataisytas. Apie tai kalbėjom anksčiau, bet sakė, kad dabar ruduo, tai vėliau, tada užvešime žvyro. Mes čia, ūkinių pastatų savininkai, naudojamės šiuo keliu“, – sako R. Šiugžda ir kartu stebisi, jog kai buvo geri orai, tai darbai prie vandenvietės nevyko, arba vykdavo labai vangiai, „O kai pradėjo lyti, tai darbai ir darbai vienas paskui kitą. Kai nėjo išvažiuoti, tai medžiagas ir nešte ant pečių, ir su karučiais vežėsi. Ir gėda, ir bėda. Aš nieko prieš dėl kelio, bet kad būtų dalykinis požiūris, pasikalbėtų, o jeigu pagadino, tuojau pataisytų, būtų pabendravę su žmonėmis, gal būtų kitaip“, – sako čia gyvenantis miškininkas.
R. Girdžiuvienė ėmė aiškintis, kaip atsitiko, kad gyventojams nieko nežinant šalia ūkinių pastatų atsirado servitutinis kelias ir nurėžė gabalą jos pievos. Ėjo teirautis į rajono savivaldybę, vėliau ir raštu kreipėsi, rašė prašymą Registrų centrui paaiškinti, kaip čia viskas yra.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Šviesa” arba prenumeruokite el. versiją https://www.leidinys.lt/jurbarkosviesa
2024 m. liepos 3 d. UAB „Jurbarko vandenys“ su skelbiamą pirkimą laimėjusia UAB „Eigesa“ pasirašė Vandens gerinimo įrenginių ir vandens gręžinio įrengimas Kniečių k., Šimkaičių sen., Jurbarko r. sav. statybos darbų pirkimo sutartį. Sutarties vertė – 123 850,00 Eur be PVM. (čia skelbiama vandenų bandrovės tinklapyje) Kiek pamenu iš ankstesnių bendrovės skelbimų- Pauliuose, kuris tokio pat dydžio kaimas, vandenvietė modernizuota buvo už beveik dvigubai mažesnę pinigų sumą…keistoka situacija.