Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo.
Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas – dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.
Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praeitą savaitę. Paskutinis kartas, kai dėl potvynio pakelta Kauno hidroelektrinės pralaida buvo 2013 m.
Kaip teigė „Ignitis gamybos“ gamybos tarnybos vadovas Darius Kucinas, pastebima tendencija, kad potvyniai Lietuvoje išsitęsia laike ir yra tolygūs.
„Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebime Kauno hidroelektrinės veiklai naudingą stabilumą: potvyniai išsitęsia laike ir nebėra tokie staigūs. Todėl beveik visas vandens kiekis yra panaudojamas energijos gamybai. Taip pat potvyniai pastaraisiais metais vyksta anksčiau, o jei vandens kiekis per didelis – panaudojamos pralaidos. Palyginimui, per vieną hidroelektrinės agregatą dirbant pilna galia praleidžiama iki 158 kubinių metrų per sekundę (kub. m/s) vandens. Kadangi Kauno HE yra keturi agregatai, bendrai per juos praleidžiama 580–632 m3/s vandens. Šiuo atveju per visus agregatus buvo leista apie 600 kub. m/s, o per pralaidą dar – 140 kub. m/s vandens kiekis“, – išskyrė D. Kucinas.
Jis pabrėžė, kad nors dėl potvynių per Kauno HE praleidžiamas didesnis vandens kiekis negu įprastai, tai neturi reikšmingos įtakos vandens kiekiui žemupyje.
Pasak bendrovės atstovo, paprastai hidroelektrinėje dažniausiai pasitaiko du scenarijai, kurių metu būtų priimamas sprendimas atidaryti pralaidas.
„Pirmas atvejis, kai atidaromos pralaidos yra susijęs su per dideliu vandens kiekiu Kauno HE tvenkinyje. Taigi, kai vandens kiekis yra didesnis nei jo kiekis sunaudojamas gamybai ir lygis tvenkinyje pasiekia viršutinę leistiną ribą, pralaidos atidaromos siekiant stabilizuoti vandens lygį. Būtent šis atvejis ir buvo stebimas praėjusią savaitę. Kitu atveju pralaidos atidaromos tuomet, kai hidroelektrinės agregatai visiškai sustabdomi. Tuomet pralaida pakeliama, kad praleistų gamtosauginį debitą, kuris būtinas upės poreikiams“, – sakė D. Kucinas.
Kaip teigė bendrovės atstovas, 2010 m. buvo baigti Kauno hidroelektrinės rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus padidėjo elektrinės patikimumas ir efektyvumas. Taip pat sumažėjo KHE techninės priežiūros sąnaudos ir buvo užtikrintas saugus aptarnaujančio personalo darbas pagal ES direktyvas. Rekonstrukcijos metu įdiegta naujausia įranga užtikrina sėkmingą hidroagregatų paleidimą ir energetinės sistemos atstatymą tuo atveju, jei šalies energetinėje sistemoje įvyktų totalinė avarija. Visuotinės avarijos atveju įsijungti pajėgi ne tik Kauno HE, bet ir Kauno hidroakumuliacinė elektrinė.
