Dėl smurto kaltas ne tik alkoholis (1)

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione suvartojama daugiausia alkoholio visame pasaulyje. Alkoholis pripažintas vienu iš pagrindinių veiksnių, galinčių sukelti ankstyvą mirtį bei daugelį ligų. Dėl jo kaltės kiekvienais metais miršta apie 60 tūkst. 15-29 m. amžiaus europiečių. Žinant tai, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama daugiau negu kitose Europos šalyse, galima tik numanyti, kokie šios problemos mastai mūsų šalyje.

Kenčia vaikai

Europoje atlikti tyrimai rodo, kad nuo 50 iki 80 proc. žmonių patiria vienokią ar kitokią žalą dėl kito asmens girtumo. Net 75 proc. visų smurto artimoje aplinkoje ir viešosiose erdvėse atvejų įvykdo nuo alkoholio apsvaigę asmenys.

Skaudžiausius padarinius dėl kito asmens girtumo patiria moterys ir vaikai. Tyrimai rodo, kad jei šeimoje geriama, vaikai patiria didžiulį stresą. 57 proc. vaikų tokiose šeimose bijo savo tėvo, o 32 proc. – mamos. Net 40 proc. vaikų matė, kaip tėtis smurtauja prieš mamą, o 12 proc. buvo patys užgauti, sužeisti ar kitaip nuskriausti tėvo.

Beveik visi vaikai, net 91 proc., kurių artimoje aplinkoje nesaikingai vartojamas alkoholis, yra patyrę skriaudą iš neblaivių tėvų. Užaugę tokie vaikai dažniau suserga priklausomybės ligomis ir depresija nei jų bendraamžiai, nesusidūrę su tokiomis problemomis.

Ne naujiena – girtos nėščiosios, gimdančios girtus kūdikius, nėštumo metu vartoto alkoholio sukelti vaisiaus apsigimimai.

„Negalėčiau teigti, kad visose šeimose, kuriose girtaujama, yra smurto, taip pat kaip ir tvirtinti, kad smurtauja tik nuo alkoholio apsvaigę asmenys“, – sako Jurbarko r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.

Bauginantis pastovumas

Statistika kasmet Jurbarko r. fiksuoja beveik tiek pat smurto prieš vaikus atvejų: 2014 m. nuo smurto nukentėjo 17, 2013 m. – 20, 2012 m. – 21 vaikas. Panaši situacija ir šiemet – per 10 mėnesių nuo smurto galimai nukentėjo 20 vaikų – 11 berniukų ir 9 mergaitės. Didžioji dalis atvejų, net 18, užfiksuoti kaimo vietovėse.

Signalai apie galimą smurtą prieš vaikus Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiekia iš policijos arba apie tai praneša socialiniai darbuotojai, pedagogai. Rečiau kreipiasi patys vaikai.

„Dažniausiai nukenčia paaugliai nuo artimų arba labai gerai pažįstamų žmonių“, – tvirtina L. Gardauskienė. Daugiausia smurtaujama prieš 12,13, 14 metų paauglius, nes tokiame amžiuje jie tampa sunkiau auklėjami, ir tėvai, nemokėdami jų kitaip suvaldyti, naudoja smurtą. Kitaip sakant, auklėja mušdami, nes nemažai tėvų mano, kad tik jų reikalas, kaip auklėti savo vaiką.

Jurbarko r. savivaldybėje seniai nebuvo labai skaudžių atvejų, išskyrus plačiai nuskambėjusią ir dar nesibaigusią Viešvilės vaikų globos namų bylą. Pastaraisiais metais nebuvo nukentėjusių kūdikių, nors iš vieno darželio yra gautas pranešimas apie mėlynes ant vaiko kūnelio.

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, smurto atvejai skaudūs tuo, kad vaikai nukenčia nuo žmonių, kurie turėtų jais rūpintis ir globoti, nuo tų, kuriuos myli ir kuriais pasitiki. Fizinį smurtą lengviau užfiksuoti ir imtis priemonių, o atpažinti ir įrodyti psichologinį smurtą – galimybių beveik nėra.

Vaiko teisių apsaugos skyrius dažniausiai gauna informaciją apie tai, kas vyksta socialinės rizikos šeimose arba bent jau skyriui žinomose šeimose. Šiuo metu socialinės rizikos šeimų apskaitoje yra 115 šeimų, jose auga 265 vaikai. Per šiuos metus į apskaitą įrašyta 21 šeima su 66 vaikais, išraukta 16 šeimų. Šeimos iš apskaitos išbraukiamos dažniausiai tada, kai nelieka nepilnamečių vaikų arba jos išsikelia į kitą savivaldybę.

Ne visi pasimoko

Gavę pranešimą apie skriaudžiamą vaiką skyriaus darbuotojai kartu su policijos atstovais vyksta aiškintis aplinkybių. Faktui pasitvirtinus pradedamas ikiteisminis tyrimas, aiškinamasi aplinkybės, organizuojama pagalba vaikui ir sprendžiama tolesnė šeimos situacija. Tėvams skiriamos baudos, kartais vaikas paimamas iš šeimos, gali būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Šiais metais iš motinos buvo paimta paauglė dukra ir apgyvendinta globėjo šeimoje. Situacija, atrodo, eilinė – mergina provokavo, mama nesusilaikė ir trenkė. Pasekmės – sunkios. Po priimto sprendimo mama ir dukra greit susitaikė, abi lankė psichologo konsultacijas. Šiuo atveju alkoholis nebuvo vartojamas. Panašu, kad šeimai padarius išvadas situacija gali nebepasikartoti.

Vaiko teisių apsaugos skyrius fiksuoja visus atvejus – ir vienkartinius, ir, kas skaudžiausia, pasikartojančius. Jei smurtautojas nepripažįsta ydingo savo elgesio, yra rizika, kad smurtas kartosis.

Vienas vyras, kuris pakartotinai smurtavo prieš nepilnametę dukrą, buvo įkalintas. Šiuo metu mergaitė, kurios elgesys irgi kėlė susirūpinimą, auga artimų giminaičių šeimoje, yra pavyzdinga mokinė, pirmūnė.

Vaikams visos istorijos, kada tenka nukentėti nuo artimųjų – motinos, tėvo, brolio, dėdės, patėvio – yra labai skaudžios. Po smurtavimo vykdomos apklausos taip pat nepadeda lengviau išgyventi skriaudos. Vaikai apklausiami specialiai pritaikytuose kambariuose, apklausas atlikti padeda specializuoti psichologai. Jurbarkiečiai, neturėdami tokių kambarių, važiuoja į Šakius, Kauną ar net Vilnių.

Vaiko teisių apsaugos skyrius yra įpareigotas informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie ypatingus atvejus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kurio metu sutrikdoma vaiko sveikata. Į šią kategoriją patenka ir seksualinė prievarta. Šiais metais Jurbarko skyriaus darbuotojai turėjo pranešti apie du galimus tvirkinimo atvejus vaikų globos namuose. Dėl vieno atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl antro – byla jau pasiekė teismą. Šie skaudūs įvykiai, galimai atsitikę įstaigoje, kurioje vaikams turėtų būti sukurta saugi aplinka ir kompensuojama šeimos netektis – savotiška tąsa rezonansinės Viešvilės vaikų globos namų bylos.

Skandinaviška sistema

Remdamasi ilgamete darbo patirtimi L. Gardauskienė tvirtina, kad daugelyje socialinės rizikos šeimų, kuriose girtaujama, nėra jokio smurto. Ten pilna kitokių problemų – vaikai neprižiūrimi, nepakankamai rūpinamasi jų sveikata ir ugdymo poreikiais, tačiau gyvenama taikiai. Alkoholis yra vienas iš veiksnių, galintis paskatinti smurtą, tačiau tikrai ne vienintelė smurto priežastis.

Taip pat negalima teigti, kad socialinės rizikos šeimose smurto yra daugiau, negu į Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitą neįrašytose šeimose. Šios srities darbuotojai gali tik numanyti, kad eilinėse šeimose smurto yra žymiai daugiau, tik jis slepiamas, apie tai nekalbama. Jei šeima nestebima, labai retai galima pamatyti negerus joje vykstančius dalykus ir suteikti pagalbą.

Problemos tokiose šeimose į paviršių iškyla dažniausiai vykstant skyrybų procesui. Vien keletą metų besitęsiančias bylas, tėvų pykčius, spaudimą vaikui galima laikyti psichologiniu smurtu. Neatlaikę įtampos iki tol laikyti pavyzdingais ir inteligentiškais tėvai griebiasi ir fizinio smurto prieš vaikus.

„Mūsų visuomenė nėra pilietiška. Visi gaunami pranešimai – anoniminiai“, – sako L. Gardauskienė. Net matydami skriaudžiamus vaikus kaimynai, bendradarbiai, pažįstami dažnai užmerkia akis – maža kas dedasi „padoriose“ šeimose.

Pasak L. Gardauskienės, užtikrindama vaiko teises Lietuva padarė didelę pažangą, tačiau dar nėra tokių galimybių ir tokio visuomenės suvokimo apie vaikų auklėjimą kaip, pavyzdžiui, Norvegijoje.

Lietuviško auklėjimo tradicijos kitose šalyse sunkiai suvokiamos. Šiemet gauti pranešimai iš Didžiosios Britanijos, kad vaikai paimti iš dviejų jurbarkiečių šeimų. Dar viena šeima, gyvenusi Norvegijoje, gavusi klausimyną iš Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Bernevernet“, apsidrausdama nuo pasekmių grįžo į Lietuvą.

„Vaikas – ne daiktas, ne šeimos nuosavybė. Lietuva pamažu lygiuosis į Skandinavijos šalių vaiko teisių apsaugos modelį“, – mano L. Gardauskienė.

Jūratė Stanaitienė