Jurbarko miškų kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai nuolat gerėja. Tokias išvadas paskelbė miškininkų dešimtmečio darbą įvertinę miškotvarkos specialistai. Jie įvertino kiekybinius ir kokybinius miško pokyčius, paruošė miškotvarkos planą ateinančiam dešimtmečiui.
Inventorizuojant miškus atlikta miško kirtimų ir atkūrimo apskaita, įvertinti per paskutinius penkerius metus atlikti ugdymo kirtimai, želdinių kokybė. Analizuojant kompiuterinėmis priemonėmis įvertintas neplynų kirtimų efektyvumas, miško atkūrimas plynai iškirstose biržėse, miško rodiklių pokyčiai. Taip pat parengtas miškotvarkos projektas artimiausiems dešimčiai metų.
„Be miškotvarkos projekto nieko negalime daryti, tai – labai svarbus dokumentas, kuris numato gaires, kaip bus tvarkomi rajono miškai per artimiausius dešimt metų. Be to, jokiems į projektą neįtrauktiems darbams ar objektams negalime gauti Europos Sąjungos paramos“, – pasakojo Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Vertinimai gerėja
Miškininką itin džiugina Miškotvarkos instituto specialistų išvada, kad rajono miškų kokybė smarkiai pagerėjo. Miškų kokybę, įvertinant jų amžių ir tūrį, apibrėžia specialus miškininkystės rodiklis – bonitetas. Pirmo boniteto miškai yra geriausi, penkto – patys nenašausi. Jurbarko miškai vidutiniškai įvertinti 1,2. Tai reiškia, kad urėdijos miškams iki idealaus įvertinimo trūksta labai nedaug. Prieš dešimtmetį šis rodiklis buvo 1,6, o prieš dvidešimt metų – 1,8.
„Auditorių įvertinimas rodo, kad miškų kokybė žymiai pagerėjo. Žinant, kad miškuose viskas vyksta labai lėtai ir miškininkų darbą dažnai pamato tik jų vaikai ir vaikaičiai, tokie, sąlyginai greiti, pasikeitimai rodo, kad dirbame teisingai“, – įsitikinęs 25-erių metų miškininko patirties turintis urėdas.
Miško bonitetu vadinamas rodiklis priklauso nuo to, kokie medžiai auga urėdijos miškuose. Aukštos, tiesios, storos pušys, kiti gerai nuaugę vertingi medžiai paprastai vertinami aukščiausiu balu – vienetu. Kreivas aukštapelkės pušynėlis su mažaverčiais medžiais – atvirkščiai – penketu. Aukščiausio boniteto miškai auga aplink Viešvilę, čia nuo seno yra vienas geriausių medynų pagal amžių ir tūrį.
Gerėjančią miškų kokybę rodo ir kitas rodiklis – vidutinis tūris viename hektare. Praėjusio amžiaus viduryje miško hektare užaugdavo apie 130-140 kubinių metrų medienos, o dabar šimtu daugiau – apie 250 kubinių metrų.
Nuolat didėja ir miškų plotai. Miškininkai kerta tik maždaug 70 procentų miško, lyginant su pasodinamais plotais.
„Gerėja ne tik pati miško kokybė, bet ir mažiau vertingas medžių rūšis keičia labiau vertingi medžiai. Daugėja pušynų, uosynų, beržynų, kurie dabar vėl laikomi vertinga mediena. Taip pat juodalksnių, skroblų. Mažėja menkaverčių drebulynų ir baltalksnynų. Taip pat nuolat didiname ąžuolynų plotus, nors jų išauginimas kainuoja brangiausiai iš visų medžių, bet Lietuvoje ąžuolas – šventas medis“, – sakė F. Bakys.
Koją kiša gamta
Dar vienas miškininkams svarbus rodiklis – medžių skalsumas, arba kitaip – tankumas. Geriausias šio rodiklio vertinimas yra vienetas. Taip specialistai mišką įvertina tada, kai jame auga tiek medžių, kiek gali tilpti.
„Trumpai tariant, jei tam tikrame plote augs tik pusė galimų medžių, tai jis bus įvertintas puse balo. Miškų, kuriuose augtų šimtas procentų ten galinčių augti medžių turbūt neįmanoma surasti. Vis tiek pasitaiko, kad kai kurie nulaužiami vėjo, nukenčia nuo kenkėjų. Galiausiai būna, kad kažkas porą medžių nupjauna ir pavagia“, – pasakojo urėdas.
Specialistai Jurbarko miškų skalsumą įvertino 0,72 balo. Tačiau rajone yra medynų, kur tankumas siekia ir 0,9 balo. Tačiau bendrą vidurkį mažina plotai, kuriuose šis rodiklis blogas – tai nuo vėjo, gaisrų ar kitokių negandų nukentėję miškai.
„Jei nuo vėjo nukenčia medynas ir išlaužoma daugiau nei pusė medžių, paprastai tenka viską atkurti nuo nulio. Nes palikus likimo valiai tokį plotą vėjas vis tiek išlaužys. Retas miškas nėra atsparus gamtos negandoms“, – pasakojo F. Bakys.
Želdino sėkmingai
Nepaisant gamtos išdaigų, miško plotai didėja, kokybė – gerėja. 2005 – 2014 metais želdinant atkurta ir įveista 1840 hektarų miško, kasmet vidutiniškai po 184 hektarus. Per tą patį laikotarpį taikant žėlimą skatinančias priemones atkurti 1069 hektarai miško žėlinių.
Geri želdiniai sudaro 76 proc. (1485 hektarus), patenkinami – 24 proc. (470 hektarų), blogi – 3,7 hektaro, žuvusių želdinių nerasta. Lyginant su 2004 m. miškotvarkos duomenimis, matyti, kad tuomet urėdijos želdinių būklė buvo žymiai blogesnė: geri želdiniai sudarė 41 proc., patenkinami – 54 proc., blogi – 4 proc. ir žuvę – 1 proc. viso želdinių ploto. Želdinių kokybę labiausiai menkino žvėrys, nuskabydami ūglius, bei želdinius stelbiantys lapuočiai.
Daugiausia želdinių įveista Balandinės girininkijoje (15 proc.). Gerai želdiniai įvertinti Mociškių ir Viešvilės (po 96 proc.), Pašvenčio (91 proc.), Jūravos (83 proc.) girininkijose, patenkinamos kokybės želdinių daugiausia Veliuonos girininkijoje (56 proc.).
„Tokie rezultatai yra todėl, kad urėdijoje plėtojame sėklų bazę, daug dėmesio skiriame sodinukų atrankai, dirvos paruošimui ir priežiūrai. Tuose plotuose, kur miškas paliekamas savaiminiam atžėlimui, naudojame žėlimą skatinančias priemones“, – sakė Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Edmundas Mačieža.
Netenkina tik procentas
Miškų kokybei itin svarbūs ir ugdomieji kirtimai. Jais specialistai reguliuoja medžių rūšis, tankį, atsparumą įvairiems aplinkos veiksniams bei daugybę kitų dalykų. Tikrintojai šiemet įvertino paskutiniųjų penkerių metų ugdomųjų kirtimų kokybę bei pagrįstumą 4056 hektaruose. Jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdyti 52 proc., retinimo – 26 proc., einamieji – 22 proc. viso ugdyto ploto.
Pagrindiniai ugdymo kokybės kriterijai grynuose medynuose yra po ugdomųjų miško kirtimų paliekamas medžių skaičius, atsižvelgiant į vyraujančią medžių rūšį, vidutinį gerai išsivysčiusių medžių aukštį bei miško tipą ir medyno tankumą po ugdomųjų kirtimų.
Specialistai nustatė, kad visuose vertintuose sklypuose ugdymas buvo reikalingas, o atlikti darbai vertinti dviem kriterijais – patenkinamai arba nepatenkinamai. Pagal ugdymo kokybę, patenkinamai įvertinta 99 proc. ugdytų medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdomieji kirtimai sudaro tik 1 proc.
„Pokytis geras, nes 1989-aisiais nepatenkinamai įvertinti 7 proc. plotų, 2004-ais metais – 4,1 proc. Per dešimtmetį nepatenkinamai vertinami plotai sumažėjo daugiau nei tris kartus“, – sakė E. Mačieža.
Medienos daugėja
Sėkmingi želdinimai, atranka bei kitos priemonės miškininkams leido pagerinti jau minėtą boniteto, arba kokybės, rodiklį. Per 25 m. laikotarpį bendras vidutinis visų medynų tūris hektare keitėsi nevienodai. 1989-2004 metų laikotarpiu jis padidėjo tik 10 kubinių metrų, o 2004-2014 metais nustatytas žymiai didesnis.
Labiausiai pastebimas nuoseklus pušynų vidutinio tūrio viename hektare didėjimas. Vidutinį drebulynų tūrį hektare 2014 m. lėmė nemažas brandžių (65 proc.) medynų plotas.
Kiek kitaip kito vidutinis eglynų tūris. Dėl pagrindinių, priverstinių sanitarinių kirtimų ir didelės eglių atkūrimo kitų medžių rūšių kirtavietėse apimties bei įveisimo 2004 metais eglių jaunuolynai miškų urėdijoje sudarė 29 proc. visų eglynų, 2014 m. – užėmė 13 proc. Tai atsiliepė ir vidutiniam medynų tūriui, labiausiai priklausančiam nuo medynų amžiaus struktūros, vidutinio amžiaus bei pagrindinių kirtimų apimties.
Vidutinis uosynų ir ąžuolynų tūris hektare, pagal 2014 m. miškotvarkos duomenis, sumažėjo. Vidutinio uosynų tūrio sumažėjimą hektare lėmė priverstiniai atrankiniai sanitariniai kirtimai dėl uosių džiūties. Tačiau 2014 m. žymiai (140 hektarų) padidėjo ąžuolynų jaunuolynų plotas.
Juodalksnynų vidutinis tūris išliko stabilus su nedideliu padidėjimu.
Nuo 2004-ųjų nustatytas didesnis ne tik bendras, bet ir brandžių medynų vidutinis tūris. Brandžių medynų tūris yra vienas iš svarbiausių miškininkavimo kokybės rodiklių ir kirtimo normą lemiančių veiksnių.
Kryptingai miškininkaujant, atkuriant minkštųjų lapuočių, ypač beržynų ir drebulynų, kirtavietes eglėmis, dėl ugdomųjų kirtimų įtakos bei didelės želdinimo apimties kitoje žemėje eglynų plotas padidėjo 186 hektarais.
Po pagrindinių ir sanitarinių atrankinių miško kirtimų dėl vėjavartų bei liemenų kenkėjų ir atkūrimo vyravusia rūšimi išliko per 84 proc. buvusių eglynų. Įvykdžius jaunuolynų ugdymo, retinimo kirtimus, atkūrus medynus, apie 496 hektarus buvusių beržynų, 90 hektarų drebulynų, 191 hektarą pušynų (eglynų augavietėse) ir 10 hektarų baltalksnynų inventorizuota eglynais. Apie 181 hektaras eglynų įveista plynumose ir kitoje žemėje.
Miškų urėdijos ąžuolynų plotas padidėjo 136 hektarais. Buvusių ąžuolynų išliko 88 proc. Ąžuolynų plotas padidėjo atkuriant iškirstus eglynus, beržynus, drebulynus ir įveisiant plynumose. Ąžuolas tapo vyraujančiu vietoje buvusių eglynų (13 hektarų), beržynų (16 hektarų), drebulynų (33 hektarai), uosynų (5 hektarai) ir juodalksnynų (3 hektarai). Ąžuolynų plotų didėjimui turėjo įtakos iki 2012 m. galiojusi Ąžuolynų atkūrimo programa.
Tinkamai urėdijoje kertami drebulynai. Menkaverte mediena dėl polinkio išpūti kamienų viduje laikomų drebulių plotai valstybiniuose miškuose sumažėjo 349 hektarais. Drebulynai išliko 53 proc. buvusio ploto. 90 hektarų plote drebulynai augavietes užleido eglynams, 277 hektaruose – beržynams ir juodalksnynams.
Per dešimtmetį 45 hektarais padidėjo beržynų plotas. Beržynai išliko per 81 proc. buvusio ploto. Po plynųjų kirtimų beržynais atsikūrė buvę pelkinių ir užmirkusių augaviečių spygliuočių, daugiausia eglynų, buvusių drebulynų kirtavietės (213 ha). Spygliuočių netektį kompensuoja 591 ha eglėmis ir pušimis atkurti iškirsti ar išugdyti beržynai. Apie 76 ha šlapesnių augaviečių beržynų kirtavietės atsikūrė juodalksniais. Apie 186 ha beržynų išplito plynumose ir kitoje žemėje.
Kitų medžių rūšys medynuose nelabai keitėsi.
„Medynų analizė rodo, kad norint turėti vertingesnius medynus, prie kurių priskiriami spygliuočiai ir kietieji lapuočiai, svarbu medynų rūšinę sudėtį keisti norima linkme ne tik įveisimo ir atkūrimo, bet ir auginimo etapuose“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas.
Kasmet urėdijos miškuose priauga vidutiniškai po 7,9 m3/ha medienos. Jurbarko miškų urėdijoje didžiausiu medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulynai (9,37 m3/ha), beržynai (8,35 m3/ha), baltalksnynai (8,31 m3/ha) ir eglynai (8,12 m3/ha) šiek tiek mažesniu pušynai (7,77 m3/ha), mažiausiu – ąžuolynai (3,13 m3/ha).
„Negalima spręsti apie tūrio einamąjį prieaugį nesiejant jo su amžiumi. Medyno amžiaus įtaka einamajam prieaugiui yra ryški ir akivaizdi. Visų medžių rūšių medynuose tūrio prieaugio maksimumas pasiekiamas 21-50 metų amžiaus, vėliau pradeda mažėti. Būtent iki to laiko ir būtina atlikti ugdomuosius kirtimus. Tuomet padidiname medienos tūrį medžių brandoje. Tą ir stengiamės daryti“, – sakė E. Mačieža.
Sėkmė – tęstinumas
Urėdijos sėkmės garantu urėdas F. Bakys laiko nenutrūkstamą darbą. Tam didžiulės įtakos turėjo tai, kad atgavus nepriklausomybę miškus prižiūrėję specialistai, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, nebuvo atleisti. Patyrę miškininkai ir toliau tarnavo valstybei, buvo išvengta spragos, kurią vietoje patyrusių veteranų būtų turėję užpildyti naujai paruošti miškininkai.
„Mums daryti klaidų ir prastinti miškų kokybę iš esmės neleidžia per daugybę metų sustyguota darbo sistema. Tai ir atranka medelynuose, darbas su sodinukais, su medžių genetika, patirtis kovojant su kenkėjais, saugant medelynus nuo žvėrių. Yra daugybė dedamųjų, tačiau jei laikaisi taisyklių, viskas būna gerai“, – įsitikinęs urėdas.
Vertindamas atliktus darbus F. Bakys tikina, kad tiek jis, tiek kiti Jurbarko miškininkai stengiasi vadovautis trimis taisyklėmis – palikti ateities kartoms geresnį, nei jiems buvo patikėtas, mišką, gamtos išteklius naudoti atsakingai, protingai ir užtikrinti, kad miškų sistemoje dirbantys žmonės gyventų oriai.
„Manau, kad vienaip ar kitaip šiuos priesakus mums pavyko įvykdyti“, – įsitikinęs Jurbarko miškų urėdas.
Lukas PILECKAS
