Rugpjūčio 10-19 dienomis Vokietijoje, Pirna miestelyje netoli Drezdeno, vyko tarptautinė samariečių stovykla, kurioje dalyvavo ir 12 Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos mokinių. Į stovyklą juos vežėsi Lietuvos samariečių bendrijos Jurbarko skyriaus narė mokytoja Bronė Jašinskienė.
Be Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos mokinių, į samariečių stovyklą dar vyko jaunuolių iš Vilniaus ir Klaipėdos, o su vokiečių jaunimu mūsiškiai jau buvo pažįstami, mat pernai kartu su jais stovyklavo Jurbarke.
„Mes nesame samariečiai, bet mūsų mokytoja Bronelė Jašinskienė – samarietė, ji mus ir vežėsi. Tokia stovykla jau aštuntoji”, – sakė Mykolas Norkaitis. Ir Mykolas, ir jo sesė Ieva, ir bičiuliai, su kuriais kartu važiavo į Vokietiją – Alina Levgardaitė, sesė ir brolis Angelė ir Juozas Mačiežos tvirtino, kad stovyklauti buvo smagu ir įdomu. „Mes čia ne visi, – sakė pasidalyti įspūdžiais į redakciją atėję jaunuoliai, – mūsų buvo dvylika – labai gera kompanija. Mes dėkingi mokytojai Bronelei Jašinskienei ir Nomedai Vizbaraitei, kuri vyko kaip vertėja, nes dauguma mūsų šneka angliškai. Mes puikiai sutarėme, tokioje ilgoje kelionėje tai labai svarbu. Ir vairuotojas buvo labai geras – pokštininkas.”
Stovyklautojai apsigyveno puikiai įrengtuose svetinguose Pirnos jaunimo namuose, susipažino, susidraugavo. Visos dienos buvo įdomios, viena už kitą smagesnės. Jaunimas lankėsi nuotykių parke, panašiame į „Lokės pėdą”, vandens atrakcionų parke. Maudynės ežere, vandens pramogos buvo kaip tik karštomis dienomis. Lijo tik naktimis, o kartą buvo net audra, tačiau nuo dienos įspūdžių pavargę stovyklautojai ją pramiegojo ir audros padarinius pamatė tik ryte.
Susižavėjimą kėlė didelis, gražus Drezdeno miestas. Stovyklautojai apžvelgė jo panoramą iš aukšto bažnyčios bokšto, vaikščiojo po Žygimanto Drąsiojo rūmų kompleksą, apžiūrėjo Vandens rūmus, kurie apsemiami patvinus Elbei, gėrėjosi vešliais sodais, spalvingais gėlynais. Smalsu buvo regėti baikerių vestuves, kurie galingais motociklais atlėkė į bažnyčią. Drezdeno zoologijos sodas kur kas įspūdingesnis negu Kauno – didesnis, erdvesnis ir gyvūnų daugiau ir įvairesnių, tik patys įdomiausi – lyg tyčia – pasislėpę miegojo.
Stovyklaujantis jaunimas buvo supažindintas su Drezdeno samariečių – visuomeninės labdaros organizacijos veikla, lankėsi samariečių centre, kur yra ir senelių globos namai.
„Vakarais žaisdavom badmintoną, futbolą, kortomis – dideliam jaunimo namų kieme visada būdavo ką veikti. Kieme galėdavom patriukšmauti, o 10 valandą – miegoti”, – pasakojo Vokietijoje stovyklavę jurbarkiškiai. Kas vakarą stovyklautojai ir vadovai susitikdavo aptarti dienos, išsakyti pageidavimus ar pastabas. „Mus visada pagirdavo, kad esame tvarkingi vaikai, ir pastebėjo, kad daug valgome”, – prisimena jaunimas ir paaiškina, kad buvo labai skanu. Jie pripažįsta, kad skaniai buvo maitinami ir pernai Jurbarko samariečių valgykloje, bet skaniausiai vis dėlto gamina mamos.
Laikas stovykloje pralėkė greitai ir smagiai. Tokios geros atostogos, pasak jaunuolių, dėka mokytojos B. Jašinskienės – papasakoję įspūdžius nuskubėjo pas ją su rudeniška kardelių puokšte.
