Ikimokyklinukus auginantys tėvai žino, koks įtemptas gali būti šaltas žiemos rytas, kai į visus įprastus ryto ritualus – apsirengimą, pusryčius, dantų išsivalymą – vaikas reaguoja piktu, dažnai ašaromis palydimu „Ne”! Edukacinės platformos vaikams ir tėvams mazujuekspertumokykla.lt ambasadorė, „Šiaurės licėjaus” priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jolanta Žilionytė pataria, kaip rutina ir tinkami įpročiai gali pagerinti šeimos gyvenimą.
J. Žilionytė įsitikinusi: kuo anksčiau pratinsime vaiką prie rutinos, tuo greičiau jis taps savarankiškas. Žinodamas, kada reikia keltis, vaikas miegos ramiai, nes bus tikras, kad tėvai jį pažadins tinkamu laiku. Susitaręs, kad iš mokyklos ar tėvai jį pasiims penktą valandą, jis jausis saugus, dieną bus aktyvus ir žingeidus, jo neblaškys mintys apie ar dvejonės, kiek dar liko laukti. Labai svarbu yra visiems šeimos nariams laikytis susitarimų, antraip atsiras nesaugumas, nepasitikėjimas.
Vaiko kasdieniai įpročiai turėtų būti formuojami atsižvelgiant į jo amžių. Jau kūdikis žino, kad blogai pasijutęs jis gali verkti ir šitaip sulaukti pagalbos. Tačiau paūgėjęs vaikas jau mokomas, kad pagalbos galima tiesiog paprašyti, nebūtina kelti balso tono, verkti.
Dvejų-trejų metų vaikui tampa ypatingai svarbi verbalinė komunikacija. Visus norus jis geba išreikšti ne gestikuliuodamas, o kalbėdamas. Tokio amžiaus vaikai mokosi labai greitai, todėl vieną kartą nusileidus ar neištesėjus pažado vaiko atžvilgiu, žala gali būti sunkiai atitaisoma.
Derybos su tokio amžiaus vaiku labai svarbios jo raidos etape, tačiau derantis svarbu nepamiršti, kad tai ne suaugęs žmogus, o vaikas, kuriam reikia labai tiksliai ir aiškiai suformuluoti susitarimo reikšmę ir pasekmes jo nesilaikant. Suaugusysis turi vaikui išaiškinti, kad susitarimai ir jų laikymasis svarbus paties vaiko saugumui, gerovei ir tinkamam elgesiui formuoti. Vaikas geriau įsisavintų gautą informaciją, jeigu ją lydėtų pavyzdžiai iš jau buvusių situacijų, arba būtų gretinami su animacinio , knygos moralu.
Pagrindiniai ikimokyklinuko dienotvarkės principai:
„Pastebiu, kad tėvai nuo mažens vaikams netinkamai pateikia taisyklių sąvoką. Dažnas vaikas, atėjęs į mokyklą, taisykles supranta kaip draudimą daryti kažkokį veiksmą, sakyti kažkokį žodį ar imti kažkokį daiktą. Tačiau jeigu mes nuo mažens vaikams skiepysime tinkamą taisyklių apibūdinimą, jų kūrimas ir laikymasis jiems bus malonus ir lengvai pasiekiamas. Kuriant šeimos susitarimus, pačiame procese būtinai turi dalyvauti visi šeimos nariai, tačiau prieš tai darant su vaiku, labai svarbu, kad taisykles aptartų abu tėvai ir priimtu abiem pusėms tinkantį variantą. Kuriant taisykles reikia išklausyti vaiko pasiūlymų, aptarti visus išsakytus variantus, turi būti sudaryta atmosfera, kurioje vaikas jausis lygiavertis taisyklių kūrėjas: jūs kuriate man – aš kuriu jums. Tokiu atvejų suaugusieji formuoja vaiko pasirinkimo laisvę, bet taip pat ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius“, – pabrėžia J. Žilionytė.
„Šviesos” inform.
