Rugpjūčio pabaigoje Graužėnų k. (Raudonės sen.) VšĮ „Dogspotas“ nariai pateko ir nufilmavo nelegalia veikla įtariamą šunų daugyklą. Organizacijos atstovai įsitikinę, kad tokiomis sąlygomis šunys neturėtų nei gyventi, nei būti veisiami. Šunų šeimininkas atšauna, kad gyvūnų neatsisakys, o įgyvendinęs reikalavimus, taps oficialiu veisėju ir toliau pardavinės gyvūnus.
Kol į dvikovą dėl statuso ir gyvūnų likimo stoję savanoriai ir šunų daugyklos savininkas Antanas Skrickus svaidosi žaibais ir nusileisti neketina, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai padėties dramatizuoti nelinkę. Pirmadienį pakartotinai ūkį apžiūrėjęs vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Alvydas Jaramavičius jokios grėsmės laikomiems gyvūnams neįžvelgė – keletas šunų bei katinas – sveiki, pašerti, žmonių nebijo. Šunų šeimininkas A. Skrickus taip pat turi pakankamai įvairaus maisto savo gyvūnams.
Nors rugpjūčio pabaigoje A. Skrickus tarpininkaujant VMVT atidavė dalį sergančių gyvūnų „Dogspoto“ atstovams, likusiųjų niekam perleisti neketina. Vyras nusiteikęs kovingai – ruošiasi įgyvendinti visus reikalavimus, kad oficialiai galėtų verstis šunų veisimu.
Pranešė žmonės
„Apie šią daugyklą informacijos turėjome seniai, tiesiog laukėme tinkamos progos įsitikinti savo akimis. Kadangi gyvūnų globos ir gerovės srityje dirbame jau penkerius metus, informacija pasiekia mus tiesiogiai – iš žmonių, kurie įsigijo tokiose vietose sergančius jauniklius ir nežino, ką daryti toliau. Taip pat dažnai papildomai patys stebime vienus ar kitus nelegalius pardavėjus ir daugintojus savo metodais. Džiaugiamės, kad šioje kovoje esame ne vieni, bendradarbiaujame ir mokomės iš Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos ir jos vadovės Brigitos Kymantaitės“, – sakė „Dogspotas“ vadovė Indrė Pileckienė.
Organizacijos tikslas – ištiesti pagalbos ranką ir surasti naujus namus benamiams suplotasnukiams (prancūzų buldogams, anglų buldogams, mopsams, pekinams, bokseriams, jų mišrūnams) bei kitiems likimo nuskriaustiems šunims, kurie dėl ligų, negalios, patirtų traumų ar kitų priežasčių tapo nereikalingi, atsidūrė gatvėje arba sanitarinėse tarnybose.
„Per veiklos metus supratome, kad į mūsų globą patenka ne tiek ir mažai daugyklose „atidirbusių“ šunų, juk daugintojas niekada nelaikys gyvūno, kuris jau nebeveda reikiamo dydžio vados, kuris nesusikergia kiekvieną rują. Daugiausia dirbame su labai apleistais ir neprižiūrėtais suplotasnukiais, jų gydymas pareikalauja ne tik daug lėšų, bet ir pastangų. Per dvejus metus išgydėme ir padovanojome daugiau nei 80 šunų“, – apie organizacijos veiklą pasakojo moteris.
Pasak I. Pileckienės, savanoriai iki šiol nėra tikri, kiek dar šunų ir kačių pasiliko daugykloje. Rugpjūčio pabaigoje filmuodami jie rado tris prancūzų buldogų jauniklius ir jų mamą, prancūzų buldogą prie būdos, du prancūzų buldogus, prie grandinių pririštus tiesiog viduryje lauko, atskirame, neuždengtam lauko voljere su būda buvo cvergpinčerė kalė, jorkšyro terjero kalė ir senutė „prancūzė“. Teritorijoje taip pat lakstė trys jaunikliai mišrūnai ir visas būrys kačių. Kai kurie gyvūnai buvo geresnės būklės, kai kurie, ypač katės – akivaizdžiai prastesnės.
„Neaišku, kiek jų dar slepiama, kiek buvo išvežta pas kitus pažįstamus daugintojus, nes turime informacijos, kad šunų buvo daugiau. Į akis krito išsipūtę pilvai, nors patys gyvūnai – išliesėję, blusuoti, šunys neturėjo švaraus geriamojo vandens“, – sakė I. Pileckienė.
Moteris tikina, kad sudėtingiausia padėtis buvo su prancūzų buldogais ir cvergpinčeriais, jau nekalbant apie beplaukes kates ir mažylius, kurie neturi poplaukio ir net būdoje jiems gyventi esą yra per šalta.
Atidavė gyvūnus
Daugyklą po savanorių pranešimo patikrino Jurbarko VMVT, o A. Skrickus sutiko geranoriškai „Dogspoto“ globai perduoti dalį gyvūnų. Savanoriai paėmė, jų teigimu, tris mišrūnes kalytes, cvergpinčerę ir septynis katinus.
„Visi kiti liko daugykloje, nes jų atiduoti savininkas nesutiko. Natūralu – mes pasiėmėme labiausiai ligotus ir jam faktiškai nereikalingus gyvūnus, kurie kergimui jau nelabai tinka. Pasiliko tuos, kuriuos toliau galės kergti ir išnaudoti. Visi į mūsų organizacijos globą patekę gyvūnai yra per mažo svorio, aptekę blusomis, dehidratavę. Katės intensyviai gydomos stacionare, nes visos kosti, čiaudi, yra purvinos, išsekusios, turėjo ausų erkučių. Vienas katinas buvo visas žaizdotas. Liūdniausia cvergpinčerės kalytės iš tvarto būklė. Pasiėmėme ją vos 3,9 kg svorio, visus kaulus galima rankomis apčiupinėti, ausys – nukramtytos ir žaizdotos, o kraujo rodikliai tokie, jog klinikoje stebisi, kaip ji apskritai gyva“, – tikino I. Pileckienė.
„Dogspoto“ vadovė tikina sieksianti, kad Graužėnuose nei daugyklos, nei legalios veisyklos nebūtų. Tačiau pats A. Skrickus neslepia besigailintis atiduotų gyvūnų. Pasak jo, dalį jų pirko pats, dalis atklydo ar atnešė jo polinkį priglausti beglobius gyvūnus žinantys žmonės. Vyras taip pat nesigina gyvūnais prekiaujantis, tačiau neigia tai darantis dideliais kiekiais. Esą parduoda tik vieną kitą, kad galėtų pragyventi.
Įvertinęs VMVT specialistų pastabas, A. Skrickus nusprendė daugyklą paversti legalia veisykla. Tam būtina įgyvendinti gyvūnų gerovę užtikrinančius reikalavimus. Vyras įsipareigojo per savaitę Jurbarko VMVT pristatyti veiksmų planą ir terminą, iki kada minėti reikalavimai bus įvykdyti.
Daugykla ne viena
„Dogspoto“ atstovai įsitikinę – Jurbarko rajone yra ne viena gyvūnų daugykla. Tarp organizacijai žinomų probleminių miestų ir miestelių – Anykščių, Marijampolės, Tauragės, Kretingos, Šiaulių – patenka ir Jurbarkas. Nelegalių daugyklų yra ir prie Vilniaus bei Kauno.
„Daugelis žmonių net ir nuvažiavę į daugyklą arba įtardami, kad perka iš daugintojo, o ne veisėjo, sako, kad nusipirko ir išgelbėjo šuniuką. Suprantu tas emocijas, kai pamačius laikymo sąlygas norisi griebti ir bėgti pasikišus po skvernu kokį šunelį namo, o tada juo rūpintis, guodžiant save, kad išgelbėjau bent vieną. Deja, tai nėra nei teisinga, nei tikslinga. Pirkdami šuniuką iš tokios vietos žmonės visų pirma paremia tokį verslą. Jeigu perka, vadinasi visada bus pasiūla. Jeigu yra pirkėjas, visada apsimokės tuos šunis išnaudoti“, – sakė I. Pileckienė.
Didžiausia problema ne nelegalus verslas, o jo pasėkmės gyvūnams. Daugintojai dažnai gyvūnus kergia nuolat, nedaro jokių pertraukų, todėl kalės galiausiai nusilpsta, suserga. Pasirinkusieji šunis iš daugyklos taip pat negauna jokių garantijų, dažniausiai atvirkščiai – parsiveža paliegusį, ligotą gyvūną.
„Apie tokias vietas reikia informuoti vietines veterinarijos tarnybas, galima kreiptis į mūsų organizaciją arba Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją“, – įsitikinusi I. Pileckienė.
Lukas PILECKAS
