Saulėto rudens penktadienio pavakare surengėme dviračių žygį – panemune turėjome pasiekti Skirsnemunę. Nesitikėjome, kad taip toli nuvažiuosime, bet mums pavyko.
Susirinko nemažas būrys dviratininkų ir pradėjome žygį. Buvo linksma, įdomu ir baisoka. Dviračiu važiuoti – vienas juokas, bet važiuoti kolonoje – didelis iššūkis. Pajudėję žiūrėjome, kad tik neatsitrenktume vieni į kitus.
Po pirmo sustojimo važiavome drąsiau. Pradėjome žvalgytis. Kokių gamtos grožybių tik nematėme: snaudžiantį Nemuną, meldais apaugusius jo krantus, skraidančias baikščias antis, gulbių porelę. Kitoje Nemuno pusėje – žveją su meškere.
Antras sustojimas – Antkalniškių piliakalnis. Nulipę nuo savo ,,žirgų” pasivaikščiojom jo stačiais šlaitais. Trečią kartą sustojome jau tik Skirsnemunėje – poilsio aikštelėje. Čia surengėme kvadrato varžybas. Pasistiprinome ir jau temstant pasukome link namų.
Grįžome šiek tiek pavargę. Atsigavome, sušilome pasivaišinę klasės draugo mamos paruošta kakava. Pasitarę nusprendėme – kelionė buvo šauni. Dėkojame tėveliams, kurie mus išleido, pasitiko, kurie kartu keliavo. Grįžome sveikesni, linksmesni, geresni ir besišypsantys. Savo tikslą pasiekę!
4b klasės mokiniai ir mokytoja Odeta MARTINKEVIČIENĖ
Naujamiesčio vidurinė mokykla
