Pijus Bastys spalio 12 d. Viešvilės miestelio bibliotekoje pristatė parodą „Jaunystė ir fotoaparato galia“. Jau kitą dieną savo feisbuko paskyroje vaikinas dėkojo susirinkusiesiems ir rašė, kad buvo didžiulis malonumas papasakoti apie savo hobį. Taip pat maloniai viešvilietis, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dvyliktokas apie savo pomėgį ir parodą papasakojo „Žvilgsniui“.
Ar fotografija yra tavo mėgstamiausias užsiėmimas, ar vienintelis?
Nuo pat mažens mane domina labai daug dalykų. Mėgstu skaityti knygas, organizuoti renginius, dalyvauti įvairiausiose visuomeninėse veiklose, mokyklos tarybose ir būreliuose. Tačiau fotografavimas – pas mėgstamiausias užsiėmimas ir darbas. Fotografija yra vienas iš saviraiškos būdų.
Kada pradėjai fotografuoti? Ar atsimeni pirmus savo kadrus?
Rimtai pradėjau prieš penkerius metus. Šį savo talentą atradau žiūrėdamas ir kritikuodamas kitų fotografijas. Kartą pagalvojau: „Kritikuoti gali kiekvienas, o padaryti nėra lengva. Bet jeigu kritikuoju ir matau, kad daryčiau kitaip, tai gal kažką sugebu?“ Pasiėmiau fotoaparatą ir išėjau į gamtą. Kai savo nuotraukas pradėjau rodyti tėvams, draugams, o jie gyrė, nusprendžiau šį talentą ugdyti toliau.
Kokiu aparatu fotografuoji? Pats įsigijai ar gavai dovanų?
Pirmasis mano fotoaparatas buvo maža „Sony“ „muilinė“, kurią buvo nusipirkę tėvai. Vėliau, kai patobulėjau ir po truputį atsirado užsakovų, tėvai padovanojo veidrodinį fotoaparatą, o dabar fotografuoju profesionaliu, pilnakadriu. Tai buvo didžiausia mano svajonė – įsigyti profesionalų fotoaparatą. Toks kainuoja ne kelis šimtus eurų, jį nusipirkau už savo užsidirbtus pinigus.
Aparatūra turi įtakos nuotraukų kokybei, o meniškumui ar turi?
Bet neužteks nusipirkus brangią aparatūrą paspausti mygtuką, kad gautum super geros kokybės nuotraukas. Reikia susipažinti su savo fotoaparatu ir jo teikiamomis funkcijomis bei galimybėmis. Taip pat labai svarbus apšvietimas fotografuojant, nuo jo ypač priklauso nuotraukos kokybė. Todėl reikia žinoti, kaip nusistatyti funkcijas, kad nuotraukos apšvietimas būtų geras. Nes ne visada užtenka blykstės geram apšvietimui. Na, o menišką nuotrauką, manau, sukurti gali tik žmogus, turintis akį fotografijai. Turi matyti, kas gražu, ir sugalvoti, kaip tai perteikti nuotraukoje. Fotografuojant žmones svarbu išgauti natūralias emocijas, labai svarbu kūno kalba. O gamtos fotografijoje reikia tiesiog pastebėti išskirtinius, gražius ir nepaprastus gamtos vaizdus.
Ar Pijus visada vaikšto su fotoaparatu? Ir kur jis vaikšto?
Su fotoaparatu einu pasivaikščioti su draugais, važiuoju į keliones, pas gimines. Na, ir žinoma tada, kai važiuoju įamžinti kažkieno šventės ar fotosesijos. Kai tik yra galimybė, fotoaparatas visur keliauja su manimi.
Ar studijas planuoji sieti irgi su fotografija? Kažkada esi sakęs, kad domina politikos mokslai.
Mes, jaunimas, ieškome savęs įvairiausiose srityse ir mūsų norai labai dažnai keičiasi. Esu dvyliktokas. Taip, neseniai galvojau apie politikos mokslus, tačiau šiandien esu tvirtai tikras, kad noriu studijuoti naujųjų medijų meną – tai su fotografija ir filmavimu susijusios studijos. Kodėl taip nusprendžiau? Nes nesu įsitikinęs, ar šimtu procentų mane domins politikos mokslai. Na, o fotografija – mano pašaukimas, mano hobis, ir kas gali būti geriau už mėgiamą veiklą, iš kurios dar gali ir užsidirbti? Noriu, kad darbas man būtų kaip šventė, kad nesigraužčiau, kad pasirinkau ne tas studijas, ar vėliau tektų viską mesti arba dirbti tai, kas nepatinka. Bet ateityje galbūt baigsiu ir politikos mokslus ar pasiimsiu gretutines politikos studijas. Čia jau kaip likimas viską suklostys.
Fotografija tau ne tik hobis, bet ir darbas? Ar turi daug užsakymų?
Tikrai taip, tai yra ir darbas. Džiaugiuosi, kad jau turiu nemažą ratą užsakovų, kurie nori, kad įamžinčiau svarbias jų gyvenimo akimirkas. Tai rodo, kad jie patenkinti mano darbo rezultatais. Vasarą, kada mokiniams atostogos, man darbymetis. Praėjusią vasarą turėjau tik du laisvus savaitgalius.
Kai visi pleškina telefonais, o nuotraukų begalinė gausybė, fotografu būti turbūt nesunku. Tad kaip iš gausybės išsirinkti tą vienintelį kadrą?
Na, čia kaip pažiūrėsim. Mano manymu, fotografu būti sunku. Sunku prasimušti, kad taptum žinomas. Taip pat reikia nemažai turėti patirties, kad išmanytum, ką ir kaip daryti, kaip bendrauti su žmonėmis, kad atsipalaiduotų prieš objektyvą, kad jų nevaržytum. Nes vieni yra labiau linkę fotografuotis, o kitiems tai išvis nepatinka. Ir, kaip sakiau, turi turėti akį, kad gautum ne tik vieną vienintelį kadrą, o jau geriau daug labai gražių, kokybiškų ir puikių kadrų.
Papasakok apie parodą – tau pasiūlė, ar pasisiūlei? Ar tai pirmoji paroda?
Man jau senai knibždėjo mintis padaryti parodą, tačiau galvodavau, kad gal dar ne laikas. Visada norėjau ir žinojau, kad pirmoji paroda įvyks mano gimtajame miestelyje – Viešvilėje. Ir vieną rugpjūčio dieną sutikau miestelio bibliotekininkę Viliją Platonovienę, kuri pasakė: „Pijau, reikia, kad padarytum parodą.“ Sutikau, nes kito atsakymo ir būti negalėjo.
P. Basčio fotografijų parodą „Jaunystė ir fotoaparato galia“ Viešvilės bibliotekoje dar galima aplankyti iki lapkričio 10 d. Eksponuojama 16 portretinių fotografijų, kurios pačiam Pijui yra labai gražios, jose galima pamatyti nesuvaidintas emocijas, laimę ir meilę. Tiesa, jau neišgirsite atidaryme dainavusios Ievos Sapronaitytės ir parodos autoriaus komentarų. Bet, kaip sakė Pijus, fotografija – saviraiškos būdas, tad nuotraukose pamatysite ir jį patį.
Spalio 26 d. Pijus surengė dar vieną parodą – Viešvilės pagrindinėje mokykloje išeksponavo 19 gamtos fotografijų jaunųjų miško bičiulių būrelio 20-mečio proga. Pats Pijus šį būrelį lankė aštuonerius metus, nuo pirmos klasės.
Danutė Karopčikienė