Gegužės 23-ąją nuskambėjo viena gražiausių kultūrinių švenčių – „Poezijos pavasaris“, jau 61-ąjį kartą suvienijęs kūrėjus ir klausytojus visoje Lietuvoje. Toks pavasaris atėjo ir į Jurbarką – su eilėmis, šypsenomis, muzika ir ypatingu jausmu, kad esame kartu.
Daugiau nei festivalis
Nuo pat 1965-ųjų Lietuvoje vykstantis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ išaugo į vieną svarbiausių kultūrinių įvykių, kasmet telkiantį bendruomenes, plečiantį literatūros horizontus ir kuriantį poezijos tiltus tarp žmonių, kartų, netgi šalių.
Festivalis kasmet įtraukia vis daugiau miestų ir miestelių – nuo Vilniaus Bernardinų sodo iki atokiausių regionų bibliotekų kiemelių. Šventės metu ne tik skaitomos eilės, bet ir teikiami prestižiniai apdovanojimai, leidžiamas specialus almanachas, o poetai pasiekia net lietuvių bendruomenes užsienyje.
Šiemet festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o šių metų poezijos almanachą sudarė žinomi literatūros žmonės – Alvydas Šlepikas, Martynas Pumputis, leidybą koordinavo Indrė Valantinaitė, o vizualinį veidą jam suteikė dailininkė Deimantė Rybakovienė, pasitelkusi M. K. Čiurlionio kūrinį „Karalaičio kelionė“.
Suskambėjo dvigubai
Jurbarko kraštas šiemet buvo ypatingas – čia „Poezijos pavasaris“ sugrįžo „du kartus“. Renginiai vyko Jurbarko viešosios bibliotekos kiemelyje ir Panemunės pilyje – vietose, kur gamta, istorija ir kultūra susitinka tarsi seniai pažįstami draugai.
Abu vakarus vedė mūsų krašto kūrėjai – Violeta Šoblinskaitė Aleksa ir Gasparas Aleksa, padėję pajusti ypatingą ryšį tarp poezijos eilučių, gamtos ir žmonių. Tai buvo vakarai, kur nebuvo scenos ir žiūrovų – tik bendrystė, kurioje kiekvienas galėjo pasijusti kūrėju, klausytoju ar net eilėraščio dalimi.
Šių metų šventėje ypatingą atmosferą kūrė ne tik poetiniai skaitymai, bet ir bardo Sauliaus Lapėno muzika. Netrūko šiltų pokalbių, šypsenų bei jaukaus pasibuvimo po atviru dangumi.
Poetai, kurie prakalbino širdis
„Poezijos pavasario“ svečiai šiemet buvo įvairūs kaip pats gyvenimas. Ona Jautakė – poetė, prozininkė, haiku meistrė iš Kelmės, buvusi žurnalistė, kurianti ir vaikams. Jos eilės alsavo jautrumu, kasdienių akimirkų grožiu ir tylia išmintimi.
Vytautas Šimkūnas iš Tytuvėnų – žmogus su daugybe veidų: pedagogas, geografas, verslininkas, politikas, fotografas. Jo poezija – tarsi kelionė per laiką, per žmogaus patirtį ir pasaulio stebėjimą. Beje, jis – ir puikus fotografas, o jurbarkiečiai jau laukia galimos jo darbų parodos Jurbarko viešojoje bibliotekoje.
Tomas Vyšniauskas – poetas iš Kauno, pristatytas kaip „išdykiausias“ Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narys. Jo pasirodymas buvo tikras energijos užtaisas – šmaikštus, sarkastiškas, žaismingas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir poetinės ironijos. Publika šypsojosi, juokėsi, o gal net ir susimąstė – tai yra tikrosios poezijos jėga.
Viktoras Rudžianskas ir Lina Navickaitė papildė renginio paletę dar kitokiais balsais – nuo klasikinės formos iki šiuolaikinio ritmo, nuo jausmo iki mąstymo.
Violeta Šoblinskaitė Aleksa pristatė išskirtinį kūrybinį atradimą – Mikelandželo Buonaročio sonetus, kuriuos ji išvertė į lietuvių kalbą. Daugeliui tai buvo tikras netikėtumas: garsųjį skulptorių ir dailininką pamatyti kaip jautrų poetą, susidūrusį su tais pačiais jausmais, baimėmis ir ilgesiu, kaip ir mes visi. Tai priminė, kad menas neturi ribų – kaip ir žmogaus širdis.
Poetas Tomas Vyšniauskas įteikė Jurbarko viešajai bibliotekai šių metų „Poezijos pavasario“ almanachą, kuriame autografais įsiamžino visi poetinio žodžio šventės Jurbarke dalyviai. Tad negalėję dalyvauti susitikime, gali pasimėgauti šių ir daugelio kitų poetų kūriniais bibliotekos skaitykloje.
Ligita Gražulevičienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
