Eržvilke smagiai nuaidėjo tradicinė „Antanų polka”

Eržvilke smagiai nuaidėjo

tradicinė „Antanų polka“

Birželio 15-ąją Eržvilkas prisipildė skambančios muzikos, dainų, šokių  – čia vyko jau septintasis respublikinis bandonininkų festivalis „Antanų polka“, kuris kas dvejus metus suburia šio unikalaus instrumento mylėtojus iš visos Lietuvos.

Iki šventės –
ilgas kelias

Festivalio organizatoriai – Eržvilko kultūros centras, vadovaujamas direktorės Ievos Šimkūnienės, šiemet pasiūlė išties ypatingą renginio programą, kurioje dalyvavo net šeši kolektyvai. Festivalis tapo ne tik gražia muzikine švente, bet ir kultūrinės tapatybės puoselėjimo simboliu, įprasminančiu gilią bandonijos tradiciją Eržvilko krašte.

„Antanų polka“ – ištisų metų darbas. Kaip teigė Eržvilko kultūros centro direktorė I. Šimkūnienė, pasiruošimas ruoštis šių metų festivaliui pardėjo dar 2024 m. rugsėjį, nuo projekto Lietuvos kultūros tarybai.

Projektas, pavadinimu „VII respublikinis bandonininkų festivalis „Antanų polka“ ir kūrybinė-edukacinė vaikų ir jaunimo stovykla „Bandonija vakar, šiandien ir rytoj“, apėmė net trijų renginių ciklą: respublikinį festivalį „Antanų polka“, kūrybinę-edukacinę stovyklą vaikams ir jaunimui, pavienius bandonininkų koncertus-varžytuves „Grajyk, grajyk – turavok“.

Šių veiklų tikslas – ne tik surengti muzikos šventę, bet ir ugdyti vaikų ir jaunimo susidomėjimą bandonija, skatinti pagarbą tautinėms vertybėms, formuoti koncentracijos, kantrybės ir savikontrolės įgūdžius per tradicinį muzikinį ugdymą.

Organizuojant renginį neišvengta  iššūkių. Nelengva buvo suderinti  festivalio datą, nes birželio mėnesį Lybiškiuose vyko renginiai, skirti Gedulo ir Vilties dienai bei akcijai „Atminties neištremsi“.

„Liūdėti ir džiaugtis turime kartu“, – sakė I. Šimkūnienė, pabrėždama, kad Eržvilko kultūros centras, seniūnija, Eržvilko gimnazija, Jurbarko viešoji biblioteka, Jurbarko krašto muziejus – tai glaudžiai bendradarbiaujančios įstaigos, viena kitą papildančios per įvairius renginius.

Didelę padėką Eržvilko kultūros centro direktorė I. Šimkūnienė išreiškė Eržvilko seniūnijai ir jos darbuotojams, kurie padėjo festivalio metu – nuo techninių sprendimų iki aplinkos tvarkymo ir net ankstyvą sekmadienio rytą vežė suolus žiūrovams.

Iš visos
Lietuvos

Festivalio dalyvius didižiuodamasis tradicine švente pasveikino Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis bei Jurbarko r. savivaldybės tarybos narė Danutė Lapienė, pabrėždami bandonijos svarbą kaip regiono kultūrinės tapatybės simbolį.

Kiekvienam „Antanų polkoje“ dalyvavusiam kolektyvui buvo įteikti tautodailininkės Laimutės Rudžionienės iš Kulautuvos sukurti šiaudiniai sodai, atspindintys lietuviškos kultūros šaknis ir simbolinę prasmę.

Festivalyje dalyvavo kolektyvai iš įvairiausių Lietuvos regionų: Eržvilko kultūros centro tradicinių muzikos instrumentų ansamblis „Eržvilko bandonija“ (vad. Gintarė Stirbienė), Raseinių kultūros centro tradicinių muzikos instrumentų ansamblio „Dubysa“ bandonininkų grupė (vad. Dainius Maslauskas), Skaudvilės KC vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvas „Intkstiliuks“ (vad. Rasa Bartkuvienė ir Vytautas Krencius), Vilniaus universiteto jaunimo folkloro ansamblio „Ratilio“ bandonininkų grupė (vad. Vilius Marma), Šilalės kultūros centro kapela „Bijotaičiai“ (vad. Vesta Trimirkienė), Kupiškio kultūros centro tradicinių muzikos instrumentų ansamblis „Kupiškio krašto muzikontai“ (vad. Alma Pustovaitienė).

Nors dėl tuo pačiu metu vykusių koncertų Rumšiškėse šiemet Eržvilke negalėjo dalyvauti Vadžgirio „Šebukai“ bei „Kauno bandonija“, jų kūryba ir nuotaika  lydėjo festivalį.

Festivalio organizatorė ir ilgametė vedėja Gintarė Stirbienė pasakojo bandoniją pažinusi prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai 1999 metais atvyko į Eržvilką ir pradėjo dirbti kultūros centre. Tuo metu kolektyvui „Eržvilko bandonija“ vadovavo jos uošvis Antanas Stirbys – žmogus, padėjęs šiam instrumentui įsitvirtinti krašte.

G. Stirbienė pati bandė groti bandonija, tačiau įnoringas instrumentas jai nepakluso, todėl pasirinko basedlę. Šiandien ji – ne tik kolektyvo „Eržvilko bandonija“ vadovė, bet ir muzikantė, administratorė, vadybininkė, o kaip pati sako: „Su instrumentu per tiek metų tarsi suaugi, jis jau tavyje gyvena.“

Bandonija –
Eržvilko tapatybė

Šiandien „Eržvilko bandonijoje“ groja 7 nariai. Vyriausiasis muzikantas– Antanas Vedeckis, jauniausias – Svajūnas Birgiolas. Kolektyvas skaičiuoja jau 49 kūrybinius metus ir yra išugdęs ne vieną muzikantų kartą. Jų sukurti kūriniai skamba visoje Lietuvoje, o „Eržvilko bandonija“ išlieka regioniniu kultūros simboliu. Eržvilko taip pat niekas neįsivaizduoja be bandonijų skambesio.

Didžiausias iššūkis  – išlaikyti jaunimo susidomėjimą tradicine instrumentine muzika. G. Stirbienė teigia, kad būtent todėl jau 7 metus organizuojama edukacinė stovykla „Bandonija vakar, šiandien ir rytoj“, kurioje vaikai gali pažinti šį sudėtingą, bet žavų instrumentą.

„Globalizacija keičia vertybes – etninė kultūra dažnai laikoma pasenusia, o tradicinė muzika transliuojama tik per LRT. Švietimo sistema etninei kultūrai skiria per mažai dėmesio, todėl svarbu ugdyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius“, – dalijosi mintimis direktorė I.  Šimkūnienė.

Festivalis  ne tik į kultūros centrą, bet ir į gamtos prieglobstį atnešė nepakartojamą atmosferą. „Kaip džiugu buvo matyti ne tik vietinius, bet ir žmones, kurie pirmą kartą lankėsi Eržvilke! Ir tikrai nesuklystame sakydami, kad bandonijos instrumentas garsina Eržvilko kraštą,“ – reziumavo I. Šimkūnienė.

„Antanų polka“ –  ne šiaip festivalis, o tikra muzikos ir bendrystės šventė, kurioje susitinka ir jauni, ir vyresni, kur kiekvienas garsas primena, kad mūsų tradicijos – dar gyvos, dar grojančios, dar dainuojančios. Ir visai nesvarbu, ar bandonija tau – pažįstamas instrumentas, ar visai naujas atradimas. Jei bent akimirką sustojai, nusišypsojai ar patrepsėjai koja į taktą – vadinasi, šventė pasiekė tikslą.

Ligita Gražulevičienė