Pernai Eržvilko bendruomenės moterys turėjo galimybę lankyti meno terapijos užsiėmimus ir mokytis dailiųjų amatų. Visos džiaugiasi ir neabejoja šių užsiėmimų nauda. Molinukai, karoliai ir segės, ištapytos šilko skaros ir kiti dailūs darbeliai, kuriais džiaugėsi pačios, rodė eržvilkiškiams, o šiuo metu jais pasigėrėti galima Jurbarko savivaldybės administracijoje – gražiausias, bet ne vienintelis projekto dalyvių pasiektas rezultatas.
Įgyvendinant VVG „Nemunas“ finansuotą projektą Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro II aukštas pritaikytas bendruomenės sveikatinimo veiklai. Naujai įrengtose patalpose pagal tą patį projektą vyko meno terapijos užsiėmimai, kuriuos vedė dailininkė Gabija Viduolytė. Ji eržvilkiškes ne tik išmokė įvairiausių dailiųjų amatų technikos, bet ir kitos veiklos. Dabar, kai jau praeityje tie kasdienybę paįvairinę vakarai su menu, juos lankiusios moterys džiaugiasi tuo, ką išgirdo ir išmoko, o neišdrįsusios, nepanorusios ar dėl kokių kitų priežasčių projekte nedalyvavusios eržvilkiškės gali tik pavydėti.
Organizacinių rūpesčių ėmėsi Eržvilko gimnazijos logopedė Laima Strodomskienė. Pasak jos, nelengva kaimo moterims ir dar rudenį aukoti savo vakarus dailiesiems amatams. Kai kurioms, nemėgstančioms rankdarbių, tai pasirodė neįdomu, kai kurios nesiryžo dalyvauti galbūt manydamos, kad neįveiks. „Kol nesi dalyvavęs, pabandęs, gali atrodyti – kam man to reikia. Bet kiekviena esame ypatinga, tik reikia progos atsiskleisti“, – įsitikinusi L. Strodomskienė.
Tokią progą projekte dalyvavusios moterys tikrai turėjo. Jos net pačios sau netikėtai atrado, kad gražių darbelių, kuriais, kitų padarytais, anksčiau tik grožėdavosi, gali ir pačios padaryti. Apie kūrybos džiaugsmą rašyti neverta – jį dera patirti pačiam, o dailiųjų amatų besimokiusios eržvilkiškės labai patenkintos dar ir tuo, kad į užsiėmimus ėjo kartu su savo vaikais.
„Labai puiku, kad su mamomis ateidavo dukros ir sūnūs, su močiutėmis – anūkai. Lina atsinešdavo keturių mėnesių dukrelę Barborą – kokias gražias vilnones kurpeles jai nuvėlė! Kristina atsivesdavo Beną ir Andželiką – visi kartu mokėsi, kūrė. Abi jaunos moterys, šiuo metu nedirbančios – kokios jos imlios ir gabios. Irena užsiėmimus lankė kartu su sūnumi Simonu – jis nepraleido nė vieno užsiėmimo. Danutė dalyvavo kartu su anūke Emilija – ši nuostabiai gražiai išpiešė šilkinį šalikėlį. Gimnazistas Leonas atlydėdavo savo mamą Algytę – vaikinas gražiai piešė ir pamėgo treniruoklius. Mokytojos Lionė, Vaidutė su dukra, Albina, Regina, Genutė, nors ir studijuodamos jos daug išmoksta, irgi lankė užsiėmimus, o technologijų mokytoja Laisvūnė buvo Gabijos pagalbininkė“, – pasakoja L. Strodomskienė.
Bendrosios praktikos slaugytoja Jolanta Milerienė meno terapijos užsiėmimus prisimena kaip šaltų dienų šiltus vakarus, kai, anot jos, kepdavo ne namie blynus, o molinukus. „Man labai patiko verti karoliukus. Įdomi žguto technika. Molis – labai įdomu, molio galima nusipirkti ir padaryti, pavyzdžiui, dovaną – šilta savo padaryta, kitos tokios nebus. Dukra paauglė – kodėl gi jai nesusivėrus karolių?“ – sako Jolanta, kuri dailiųjų amatų mokytis pakvietė ir savo dukrą Aistę.
J. Milerienė labai vertina ir per užsiėmimus turėtą galimybę bendrauti šeimoms ir skirtingų kartų moterims. „Besimokydamos suvėrėme karolius iš skirtingų kartų eržvilkiškių“, – sakė moteris.
Eržvilko bendruomenės pirmininkė Nijolė Berulienė irgi neabejoja, kad vykdytos projekto veiklos sustiprino šeimų ryšius, sutelkė bendruomenę: „Tie pirmadieniai, kai mokėmės dailiųjų amatų, buvo atitrūkimas nuo kasdienių darbų. Pabendraudavom, kavos išgerdavom, pasišnekėdavom. O tuo, ką padarėme, net ir pačios nustebome. Labai gerai, dabar mokėsime pačios padaryti suvenyrų bendruomenės svečiams. Manau, kad jei vėl vyktų kas nors panašaus, norinčių dalyvauti būtų žymiai daugiau.“
Projektas „Eržvilko sveikatingumo centro plėtra“ aprėpė ir kitokių veiklų. Paskaitas apie sveikatą, susirgimus ir sveikatos stiprinimą eržvilkiškiams skaitė šio projekto vadovas gydytojas Steponas Česlovas Strodomskis ir gydytoja akušerė-ginekologė Virginija Krikštanienė, gydytojas Anzelmas Vančys, psichologė Virginija Krikščionaitienė, taip pat – vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius.
Išliekamąją vertę turės projekto lėšomis įsigyti treniruokliai, kuriuos ypač pamėgo miestelio jaunimas ir vaikai. Įsigyta gydomoji termomasažo lova padės ne tik žmonėms, kuriems reikalingas toks gydymas, bet ir visiems, kurie nori atsipalaiduoti, palaikyti bendrą organizmo sveikatą. Visa tai neabejotinai prisidės prie eržvilkiškių sveiko ir aktyvaus gyvenimo puoselėjimo.
Įsigytas turtas yra visos bendruomenės, todėl, pasak L. Strodomskienės, visi juo gali naudotis, bet ir saugoti privalo visi. Neįkainojamas turtas yra ir bendruomeniškumas – tai sveikos bendruomenės bruožas. Ir jį, ir sveikatą stiprina kūrybos džiaugsmas, ypač kai kuri ir džiaugiesi ne vienas – tuo įsitikino Eržvilko moterys.
Danutė Karopčikienė
