Maisto produktų ženklinimą, suteikiantį daug svarbios informacijos vartotojams, reglamentuoja Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos direktyvos. Jų laikytis privalo gamintojai, todėl Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gruodžio 4 d. surengė mokymus prekybos, viešojo maitinimo ir negyvūninio maisto gamybos įmonių atstovams apie ženklinimo reikalavimus.
Vartotojai turi teisę žinoti, kokia yra perkamo maisto produkto sudėtis, todėl gamintojai visoje Europos Sąjungoje įpareigoti pateikti išsamią ir teisingą informaciją. Produktų ženklinimas yra gana sudėtingas ir griežtai reglamentuotas dalykas, be to, teisės aktai, reglamentuojantys ženklinimą, keičiasi, todėl mokymuose panoro dalyvauti net 45 maisto tvarkymo įmonių atstovai. Maisto produktų ženklinimo reikalavimus ir naujoves, įsigaliosiančias nuo 2014 m., jiems aiškino UAB „VR Trading“ lektorė gydytoja higienistė Virginija Grigaravičiūtė.
Maisto produkto etiketėje privaloma nurodyti pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą ir jų kiekį, produkto grynąjį kiekį, nurodyti alergijas ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, tinkamumo vartoti terminus ir laikymo sąlygas, gamintoją ir kilmės šalį, taip pat – pateikti vartojimo instrukciją, jei be jos taisyklingai vartoti produktą gali būti sudėtinga.
Etiketėje privalomos pateikti informacijos sąrašas gana ilgas, todėl nenuostabu, kad dalis informacijos, dažniausiai apie produkto sudėtį, būna parašyta labai smulkiomis raidėmis. Reikalavimuose nurodomas minimalus rašmenų aukštis – 1,2 mm, bet daugeliui žmonių tai yra plika akimi sunkiai įžiūrimas užrašas.
Be privalomos, etiketėse reikalaujama pateikti ir papildomos informacijos apie produkto sudėtyje esantį cukrų ir saldiklius, kofeiną, alkoholį ir kitus priedus, apie kuriuos vartotojas privalo žinoti, nes jie gali turėti įtakos sveikatai.
„Maisto produktų ženklinimas svarbus, kad žmogus galėtų pasirinkti, kokį produktą jam pirkti ir vartoti. Todėl pirkdami turėtume skaityti etiketes, net jei tam prireiktų įsigyti padidinamąjį stiklą, ir analizuoti produktų sudėtį. Nors viskas, kas dedama į maisto produktus ir kas nurodoma etiketėje, yra leidžiama, bet įvairios sudėtinės dalys, priedai gali daryti nevienodą poveikį skirtingiems žmonėms“, – sako Jurbarko VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Dalytė Marcinkevičienė.
Ar etiketėje nurodyta produkto sudėtis tikrai atitinka receptūrą, pasak specialistės, galima įsitikinti tik atliekant laboratorinius tyrimus, tokie daromi Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Savo gaminamų produktų sudėties laboratorinius tyrimus dėl savikontrolės atlieka ir pačios gamybos įmonės.
„Mūsų tarnyba atlieka patikrinimus pagal vartotojų skundus, taip pat, jei fiksuojamos ligos, plintančios per maistą. Šiais metais jau gauti 7 skundai – visi dėl parduodamų maisto produktų prastos kokybės. Patikrinimų metu pasitvirtino 2 skundai. Dėl produktų ženklinimo skundų negauta“, – teigė D. Marcinkevičienė.
Dėl ženklinimo galbūt nesiskundžiama ir todėl, kad dalis pirkėjų dažniausiai tik pasižiūri produkto galiojimo laiką, o į sudėtį nelabai gilinasi. Priežasčių tam bent kelios – ir jau minėtosios smulkios raidės, ir tai, kad daug gyventojų teturi vieną galimybę – pirkti pačius pigiausius produktus.
Dar etiketės neskaitomos ir todėl, kad priedus, žymimus raide E, sudėtinga atsiminti, o specifiniai įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai eiliniam pirkėjui nedaug ką tesako. Pavyzdžiui, gamintojai būtinai turi nurodyti, jei produkto sudėtyje yra aspartamo, poliolių, sterolių – o kas vadinama šiais žodžiais, turi išsiaiškinti pats vartotojas. Beje, tą padaryti nėra sunku, jei naudojiesi informacinėmis technologijomis.
Maisto produktų ženklinimo reglamentas įpareigoja gamintojus apie produkte esančius saldiklius, kofeiną, alkoholį ir kt. informaciją pateikti specialiu prierašu prie gaminio pavadinimo, o apie kai kurias sudedamąsias dalis – pateikti ir įspėjimą apie galimą neigiamą jų poveikį, pvz., „vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius“.
Gamintojai taip pat įpareigojami neklaidinti vartotojų ir etiketėse maisto produktams nepriskirti gydomųjų ar sveikatos profilaktinių savybių. Pavyzdžiui, užrašas „Duona, teikianti sveikatos“ laikomas klaidinančiu vartotoją.
Dažniausiai pasitaikančios produktų ženklinimo klaidos, pasak mokymus maisto produktų gamintojams vedusios gydytojos, tai, kad neaiškiai rašomas, o kartais nutrinamas, perrašomas ar perklijuojamas tinkamumo vartoti terminas. Taip pat – nenurodytas produkto grynasis svoris, procentinė sudėtis ir kt. Prie ženklinimo klaidų pranešėja skyrė ir įvairias vartotoją klaidinančias užuominas, kaip „be jokių E“, „be cholesterolio“, „be dažiklių“ ir kt.
Už nustatytus maisto produktų ženklinimo pažeidimus taikomos administracinės nuobaudos. Jurbarko VMVT vyriausiosios specialistės D. Marcinkevičienės pateiktais duomenimis, šiais metais Jurbarko rajone dėl pažeidimų gaminant ir parduodant maisto produktus taikytos 27 nuobaudos, 5 iš jų – dėl ženklinimo pažeidimų. „Keturiuose prekybos subjektuose nefasuotų maisto produktų kainų etiketėse nepateikta būtina informacija: turi būti nurodytas gaminio pavadinimas, gamintojo pavadinimas ir adresas, tinkamumo vartoti terminas ir kilogramo arba litro kaina. Be to, dviejuose buvo nustatyta ženklinimo klastotė: nuo 5 šaldytų produktų pakuočių nuluptos tinkamumo vartoti termino etiketės, o nuo 12 alaus skardinių nutrintas vartojimo termino mėnuo. Viename gamybos subjekte gaminio etiketėje nebuvo nurodytas produkto sudėtyje buvęs alergenas sulfitas. Laboratoriniais tyrimais nustatytas bendras sieros dioksido kiekis 26 mg/kg. Jei sieros dioksido ir sulfitų koncentracija galutiniame produkte didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l, vartotojui turi būti nuoroda „Sudėtyje yra sulfitų“, – pasakojo D. Marcinkevičienė.
„Skaitykite etiketes ir analizuokite informaciją apie maisto sudėtį. Visada tikrinkite produkto tinkamumo vartoti terminą, nes kuo ilgiau produktas tinkamas vartoti, tuo daugiau jo sudėtyje yra konservantų. Maisto produktų ženklinimas – tai vartotojui skirta informacija, kuri padės pasirinkti tinkamesnį mitybiniu požiūriu produktą ir išvengti nepageidaujamų sveikatai alergenų ir maisto priedų“, – pataria maisto produktų inspektorė.
Danutė KAROPČIKIENĖ
