Futbolo federacijos išvados – stadionas niekam tikęs (13)

Jurbarko miesto stadionas nei aukščiausios, nei žemesnės Lietuvos futbolo lygos (LFL)varžyboms netinka ir artimiausiu metu netiks. Tokią žinią savivaldybei atsiuntė Lietuvos futbolo federacija (LFF), nurodžiusi ne tik įrengiant stadioną paliktą broką, bet ir reikalavimus, kurių nesilaikė darbus atlikę rangovai.

Antradienį savivaldybėje su darbo grupe stadiono problemoms spręsti susitikę VšĮ „Jurbarko futbolas“, „Vulkano“ klubo bei LFF atstovai stadiono būklę įvardijo kaip tragišką, o savivaldybės pastangas spręsti problemas – nepakankamomis.

Rugpjūčio 14 d. LFF Jurbarko r. savivaldybei pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai. Žemesnės, II Lietuvos futbolo lygos, rungtynėms stadionas netinka, nes veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų – tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais.

Jei šiuos neatitikimus dar yra vilčių sutvarkyti, apie aukščiausios futbolo lygos rungtynes telieka pasvajoti. Stadionas pastatytas panaudojus Europos Sąjungos paramos lėšas, todėl jokie dideli pakeitimai artimiausius septynerius metus negalimi – tai draudžia sutartis.

Tačiau keisti, kad Jurbarke karaliautų futbolas, yra ką. Stadiono veja netinka ne tik rungtynėms, bet ir treniruotėms. Nėra teisėjams skirtų persirengimo patalpų. Įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos su stalais žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai.

Prarado galimybes

Lietuvos futbolo federacijai per susitikimą atstovavęs Nacionalinės futbolo akademijos direktorius ir stadionų saugumo ekspertas Raimondas Statkevičius apie Jurbarko stadioną rėžė atvirai: tai, kas padaryta – tikra tragedija.

Iš Jurbarko kilęs R. Statkevičius apgailestavo, kad rajonas prarado plačias galimybes ne tik populiarinti futbolą, bet ir užsidirbti pinigų bei pritraukti turistų. Jei stadionas būtų įruoštas tinkamai, mieste ne tik galėtų vykti šimtus žiūrovų pritraukiančios LFL, bet ir tarptautinės rungtynės.

„Blogiausia, kad nematau galimybių, jog situacija per keletą artimiausių metų pagerės. Paskutinį kartą futbolo rinktinės stovykla Jurbarke vyko 2005 m. Džiaugėmės, kad jau tuoj tuoj vėl galėsime čia važiuoti. Tačiau panašu, kad ir toliau mes važiuosime visur, bet tik ne į Jurbarką“, – apgailestavo R. Statkevičius.

Standartų neatitinkantis stadionas ne tik atėmė iš miesto galimybę kartu su futbolininkais ir sirgaliais pritraukti dešimtis tūkstančių eurų. Šiuo metu II Lietuvos lygoje žaidžiantis Jurbarko „Vulkanas“ netrukus gali prarasti tokią teisę. LFF padarė išimtį ir komandai žaisti leido kitų miestų aikštėse su sąlyga, kad netrukus „Vulkanas“ turės savo stadioną. Kadangi įsipareigojimas neįvykdytas, komandos likimas bus sprendžiamas rugsėjo 2 d. LFF posėdyje.

Darbai dėl darbų

Futbolo atstovai taip pat kritikavo atliekamus darbus stadione, kuriais esą trūkumai ne šalinami, o juos bandoma užmaskuoti.

Savivaldybės įmonė UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbus pradėjo po to, kai liepos 14 d. Marijampolėje, dalyvaujant Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojui Viktorui Ganusauskui, Ūkio ir turto skyriaus vyriausiajam inžinieriui Rimantui Gunčiui ir Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriui Antanui Domeikai, kartu su stadiono rangovu UAB „Statybos ritmas“ generaliniu direktoriumi Gintaru Valučiu buvo pasirašytas „Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo aktas“, kuriame numatyti konkretūs darbai, jų vykdytojai ir darbų atlikimo datos.

Vejos išlyginimo, atsėjimo, tręšimo darbus ir laistymo įrangos įsigijimo kaštus padengs UAB „Statybos ritmas“.

Po nesėkmingų paieškų, kas galėtų atlikti vejos lyginimo darbus, buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į savivaldybės įmonę UAB „Jurbarko komunalininkas“.

„Tai, ką dabar daro komunalininkas – visiška nesąmonė. Žemių pabarstymas vienur ar kitur – nieko nesprendžia. Vienintelė išeitis – aikštę perdaryti iš naujo. Šiandien pakasėme apie tris centimetrus – visur vien akmenys. Viską reikia užpilti žemėmis ir naujai padaryti aikštės formą, užsėti tinkamą žolę. Dabar aikštė – kaip nelygus vienšlaitis stogas. O darbai – dėl darbų, bet ne tam, kad būtų išspręsta problema“, – sakė klubo „Vulkanas“ prezidentas Gediminas Eiza.

Kad problemos kosmetiniais darbais išspręsti nepavyks, pritarė ir Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas Sigitas Jukna. Vyras ragino nekartoti kitų miestų klaidų, kurie pasitikėjo netinkamais specialistais ir stadionų aikštes perdarinėjo po kelis kartus.

„Tokią pačią situaciją turėjome Tauragėje, kai miesto valdžia iš karto nepaklausė futbolo bendruomenės. Teko perdaryti dukart. Kainavo irgi du kartus brangiau“, – sakė S. Jukna, įsitikinęs, kad dabar Jurbarko stadione darbus galima prilyginti tepliojimui – nėra nei tinkamos žolės, nei aikštės. „Negi dabar darysime darbus, kad netrukus vėl viską perdarytume?“ – savivaldybės komisijos klausė S. Jukna.

Futbolo federacijos prezidentas taip pat kritikavo savivaldybės stadiono veją įvertinti pakviesto Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. Evaldo Klimo išvadas ir rekomendacijas. Mokslininkas teigė, kad išlyginus aikštės nelygumus ir atsėjus veją bei reguliariai laistant, būtų galima tikėtis tolygaus aikštyno dangos atsinaujinimo.

„Kai dėl sveikatos važiuojate pas medikus, dažnai konsultuojatės ne su vienu, o su keliais. Čia taip pat reikia daryti, reikia kreiptis į keletą specialistų, kurie išmano stadionų įrengimą, o jų nuomonė – kitokia“, – sakė S. Jukna.

Jo teigimu, vienintelė išeitis – esamą aikštę pakelti užpilant tinkamu gruntu, padaryti reikiamos formos ir iš naujo užsėti žole.

Neramina ataskaita

Savivaldybės komisijos narys vicemeras Saulius Lapėnas futbolo atstovus tikino, kad imtis bandymų lyginti aikštę ir kritiškai žiūrėti į raginimus ją perdaryti verčia sparčiai artėjanti rugsėjo 15-oji. Tuomet savivaldybė privalės už įgyvendintą projektą ir panaudotas Europos Sąjungos paramos lėšas atsiskaityti kontroliuojančiai institucijai – Jungtiniam techniniam sekretoriatui. Todėl jokių žymių pakeitimų projekte esą būti negali, kitaip gali tekti grąžinti paramos lėšas.

„Kas dirbo su Europos Sąjungos projektais, tikrai žino, kad problemų gali kilti dėl į kitą vietą perkeltos rozetės. Jau nekalbu apie aikštės perdarymą“, – kalbėjo politikas.

S. Lapėną taip pat stebina, kodėl buvusi rajono valdžia skubėjo stadioną priduoti Valstybinei statybos inspekcijai prieš savivaldos rinkimus. Atidėjus pridavimą vėlesniam laikui, būtų išaiškėję trūkumai, o priversti rangovą šalinti broką būtų buvę lengviau.

Tačiau Jurbarko futbolininkams atstovaujantis G. Eiza nemano, kad reikia dairytis į buvusią valdžią. Pasak „Vulkano“ prezidento, futbolininkams neįdomu, kokia mero ar vicemero pavardė ar kokios partijos sudaro valdančiąją koaliciją. Sportininkams reikia sprendimų, kurie suteiktų galimybę žaisti aukšto lygio futbolą.

Vilties netekę sportininkai patys pasiūlė komisijai surasti patyrusius rangovus, kurie galėtų perdaryti aikštę. Tokiems darbams reikėtų apie 10 tūkstančių eurų. Tačiau greito sprendimo rasti gali ir nepavykti. Projektą koordinuojančio Jungtinio techninio sekretoriato (JTS) projektų vadovė Virginija Šimkūnaitė, kol nesutvarkyti visi stadiono dokumentai, nerekomenduoja imtis didelių pertvarkų. Tokie darbai bus galimi tik JTS patvirtinus galutinę savivaldybės ataskaitą dėl stadiono.

„Rugsėjo 15-oji tikrai nėra galutinė projekto diena. Tai data, kada savivaldybė turi pateikti ataskaitą, bet dar nėra buvę, kad iš pirmo karto pateiktą ataskaitą patvirtintume, visada reikia papildymų. Todėl viskas gali nusikelti ir iki metų galo, ir dar vėliau. Kažkokius aikštelės pakeitimus atlikti būtų galima tik po to“, – sakė specialistė.

Rems tik klubą

Tačiau aikštės ir kito rangovų palikto broko taisymas – ne vienintelis futbolininkų galvos skausmas. Savivaldybės sudarytai darbo grupei pavesta parengti tolimesnį miesto stadiono naudojimo modelį, kuriam turėtų pritarti Jurbarko r. savivaldybės taryba.

„Turite unikalų objektą. Unikalų tuo, kad jis skirtas tik futbolui. Stadione nėra jokių bėgimo takų ar kitoms sporto rūšims reikalingų įrengimų. Mūsų patirtis rodo, kad stadionai geriausiai prižiūrimi tada, kai jais rūpinasi žmonės, kurie juose žaidžia futbolą“, – sakė R. Statkevičius.

Pasak LFF atstovo, federacija turi didžiules galimybes remti ir skatinti futbolą Jurbarke, tačiau to negalės daryti, jei stadiono valdytoju bus savivaldybė. Pagal LFF taisykles, bendri projektai kuriami tik su klubais ar kitomis organizacijomis, kurios būna atskaitingos federacijai.

„Puikiai suprantame, kad nė viena savivaldybė įstatymiškai, net jei ir labai norėtų, niekad nebus atskaitinga futbolo federacijai“, – tvirtino R. Statkevičius.

Kokios galimybės stadiono priežiūrą ir naudojimą perduoti VšĮ „Jurbarko futbolas“ ar klubui „Vulkanas“, tiksliai pasakyti negalėjo ir JTS projektų vadovė V. Šimkūnaitė. Specialistė tik patikino, kad stadiono valdytoju septynerius metus privalės išlikti projekte numatytas juridinis asmuo – savivaldybė.

 Kada dėl stadiono panaudojimo apsispręs komisija ir kokį sprendimą priims rajono taryba, kol kas neaišku. Tačiau kol valdininkai ir politikai rodo vieni į kitus pirštais, futbolo gyvybę rajone palaikantiems entuziastams lieka sudaužyti lūkesčiai. „Vulkaną“ atgal bloškia realybė – artimiausiu metu teks minti savivaldybės slenksčius kovojant, kad padarytos klaidos būtų tinkamai taisomos, o ne grumtis su varžovais rungtynėms tinkamoje aikštelėje.

Kol futbolininkai stengiasi, kad Jurbarkas įsitvirtintų Lietuvos futbolo žemėlapyje, didžiulius paramos ir mokesčių mokėtojų pinigus išleidusiai savivaldybei naujajame miesto stadione belieka organizuoti tarpklasines rungtynes ir rajono mero taurės lygio varžybas.

Lukas PILECKAS