„Buvau įsitikinusi, kad man pasiseks, bet kad bus taip gerai jau pirmą mėnesį, nemaniau“, – šypsosi jauna jurbarkietė Sandra Klapatauskaitė, gruodžio pabaigoje Kauno gatvėje atidariusi studiją vaikams „O, vaikyti!“. Vaikų žaidimams, šventėms ir lavinimui skirta studija iš karto sulaukė pasisekimo.
Savirealizavimo paieškos
S. Klapatauskaitė tikina, kad dar besimokydama mokykloje galvojo, jog iki savo trisdešimtmečio privalo susikurti verslą ir dirbti sau, tačiau koks tai turėtų būti verslas ji sugalvojusi nebuvo. Baigusi mokyklą jurbarkietė išvažiavo mokytis į Kauną, tapo turizmo vadybininke.
Baigiant studijas S. Klapatauskaitė sulaukė pasiūlymo laikinai padirbėti Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre, todėl metams grįžo į gimtinę. Tačiau didmiestis dar traukė, todėl kito darbo ji ieškojo Kaune. Įsidarbino vadybininke Nacionalinėje futbolo akademijoje, kur rūpinosi jaunaisiais sportininkais. Ketverius metus Sandra „ganė“ į akademiją sportuoti iš visos Lietuvos suvažiavusius, apie futbolininko karjerą svajojančius vaikus ir jaunuolius. Reikėjo rūpintis ne tik jų treniruotėmis, bet ir gyvenimo sąlygomis.
O tada pasibeldė motinystė – į Sandros gyvenimą atėjo Ąžuolas, padaręs didelę įtaką jaunos mamos apsisprendimams ir planams.
„Augindama sūnelį nenustojau galvoti, kuo norėčiau užsiimti, kai jis paaugs. Žinojau, kad dirbu gerai ir nuoširdžiai, todėl galvojau, kad neverta dirbti kitiems, reikia dirbti sau“, – galvoje besisukusias mintis prisimena S. Klapatauskaitė, sūnelio auginti grįžusi į Jurbarką.
Praktiški mokslai
„Augindama Ąžuolą norėjau rasti prasmingos, įdomios veiklos, kuria galėtume užsiimti abu, tačiau Jurbarke nieko neradau. Sužinojau apie Kaune veikiančią Septynių intelektų lavinimo programą patiems mažiausiems ir nusprendžiau joje sudalyvauti“, – pasakoja S. Klapatauskaitė.
Programa tęsėsi 4 mėnesius, užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę. Programos dalyviai – mažyliai ir jų tėveliai. Vaikučiai per užsiėmimus mokėsi judesių, dainelių, muzikavimo, šoko, žaidė, lavinosi, netgi dalyvavo koncertuose.
„Ąžuolui tada buvo metai ir du mėnesiai. Nežinau, koks jis būtų buvęs be šios programos, bet ją lankydamas sūnus labai greit tobulėjo. Sklandžiai prakalbo vos 1,5 metų. Ir nepripažino jokių vaikiškų žodelių. Aš pati supratau, kad su vaiku reikia kalbėti gražia kalba, be jokių iškraipymų“, – Sandra įsitikinusi, kad programa daug žinių davė ir jai pačiai.
Važinėdama į Kauną S. Klapatauskaitė galvojo, kad jeigu jai ir jos sūneliui Jurbarke sunku rasti užsiėmimų, tai ir kitos jaunos mamytės jaučiasi panašiai. „Supratau, kad būtent tokio prasmingo verslo aš ir noriu. Reikia įkurti studiją vaikams! Visaip sukau galvą, kaip galėčiau įgyvendinti savo planus. Kartais atrodė, kad viskas beviltiška – reikėjo ir investicijų, ir patalpų. Praėjusią vasarą Ąžuolui suėjo dveji, aš turėjau pradėti dirbti, o verslas dar nebuvo net pradėtas kurti“, – laikotarpį, kai svajonė pradėjo tolti, prisimena S. Klapatauskaitė.
Jurbarkietė prieš kurį laiką buvo pateikusi paraišką Darbo biržos finansuojamai jaunų žmonių kuriamų verslų rėmimo programai, tačiau tąkart finansavimą gavo tik du jurbarkiečiai – Darbo birža neturėjo daugiau pinigų. „Mintys buvo liūdnos: „Tuoj trisdešimt, o aš dar nieko neturiu.“ Kitą dieną sulaukiau skambučio iš Darbo biržos, kad gauta dar pinigų ir mano projektas bus finansuojamas, taip pat atsirado ir patalpos – Kauno g. savo mados namus įkūrė mano mama, o pirmajame aukšte buvo neužimtos erdvės“, – džiugų laiką prisimena Sandra.
Vieta, kaip namai
Darbo birža jaunai verslininkei skyrė 10 tūkst. Eur paramą. Rėmimą lydi visos standartinės tokios paramos sąlygos – verslas turėjo būti įkurtas iki jo įkūrėjai sueis 30 metų, sukurta darbo vieta turi būti išlaikyta trejus metus, paramą naudoti privalu griežtai pagal aprašą. „Parama – labai svarbi, bet nemažai ir pačiai teko prisidėti. Vien patalpų remontas kiek kainavo“, – sako S. Klapatauskaitė.
Ką ir kaip darys Sandra viziją turėjo. „Mes su Ąžuolu buvome aplankę ne vieną vaikų kambarį įvairiuose miestuose. Visada stebėjausi, kodėl ten viskas taip ryšku – rėkiančios, ryškios spalvos tik erzino, o kur dar spalvoti žaislai. Man tokie kambariai nepatiko. Todėl savo studiją norėjau paversti ramiu ir jaukiu kampeliu, kuriame vaikų neblaškytų spalvos“, – sako jaunoji verslininkė.
„O, vaikyti!“ – tai didelė, šviesi, jauki ir šilta erdvė, kurioje įrengtas batutas, namelis su čiuožykla, kamuoliukų baseinas, virtualios realybės žaidimai, daug lavinamųjų žaislų ir svarbiausia – daug vietos dūkti. Vaikų švenčių, gimtadienių stalui skirta atskira patalpa – taip patogiau ir tėveliams, ir vaikai su maistu žaidimų kambaryje nelaksto. „Erdvę kūriau galvodama ir apie pačius mažiausius – kad jie turėtų čia ką veikti, galėtų lavėti. Yra net kambarys mamai, kuriame mažuosius galima pervystyti, pamaitinti“, – patalpas aprodo S. Klapatauskaitė. Pasak jos, didžiausias komplimentas, kai mamytės pasako, kad joms čia jauku kaip namuose ir nesinori išeiti.
Laukiami visi
Vaikų studija darbo dienomis atverta nuo 10 iki 17 val. Savaitgaliai jau porą mėnesių į priekį – suplanuoti. „Per mėnesį studijoje surengta apie 10 gimtadienių ir jau suplanuoti dviejų mėnesių savaitgaliai. Kai kuriuos šeštadienius palikome laisvus, kad erdvė nebūtų užimta ir galėtų ateiti dirbantys tėveliai, juk darbo dieną čia užsukti gali ne visi“, – mano studijos savininkė.
Studijoje laukiami įvairaus amžiaus vaikai. „Mažiausias klientas buvo 7 mėnesių, o gimtadienius švenčia, čia dūksta ir dešimtmečiai“, – pasakoja S. Klapatauskaitė. Paslaugos įperkamos. 1 valanda žaidimų kainuoja 2 eurus, o 2-3 valandų šventę surengti – 30 Eur. Už atskirą mokestį į šventę galima pasikviesti animatorių, surengti edukacinius užsiėmimus.
Vaikų studijoje nuolat rengiami įvairūs užsiėmimai: galima gaminti papuošalus, kvepalus iš eterinių aliejų, piešti ant puodelių, mokytis piešti laikinas henna tatuiruotes, vaikus aplanko įvairūs pasakų veikėjai. O planų – dar daugiau!
„Jau vasarį pradėsime rengti muzikinius užsiėmimus 2-3 metų mažyliams. Muzika, instrumentų pažinimas turi didžiulę lavinamąją reikšmę vaikams. Todėl studijoje daug muzikinių žaislų, skambės gyva muzika. Užsiėmimus ves didžiulę patirtį turinti muzikos pedagogė Rasa Pocienė“, – planais dalijasi studijos savininkė.
S. Klapatauskaitė į Jurbarką pasikvies ir vienintelį Lietuvoje Šokio ir judesio teatrą, kuris vaidina vaikams iki dvejų metų. Verslininkė nori pažiūrėti, ar tokie užsiėmimai sulauks dėmesio, o vėliau tikisi į panašias veiklas įtraukti ir miesto bendruomenę. „Jurbarke yra puikių artistų, gabių jaunuolių. Gal galėtume kurti kažką panašaus patys?“ – svarsto S. Klapatauskaitė.
Jau sausio 27 d. užsiėmimą vaikams surengs gongų meistrė Irena. „Ji veda gongų terapiją suaugusiesiems, bet rengia ir pažintinius žaidimus vaikams. Vaikai būna labai patenkinti, išbandę nematytus instrumentus“, – tikina verslininkė, vakarais vaikų studijos patalpas užleidžianti joga užsiimantiems suaugusiesiems.
„Su vaikais susijusi visa šeima. Todėl žadu rengti įvairias paskaitas, seminarus ir mamytėms, susitikimus besilaukiančioms moterims. Galva plyšta nuo idėjų – reikia tik daryti“, – juokiasi Sandra.
Rudenį studijoje turėtų prasidėti ir Septynių intelektų lavinimo programa, kurią baigė Sandra su Ąžuolu. „Jau sutarėme su programos vadove iš Kauno. Tik dar nežinau, ar pati baigsiu kursus, kad galėčiau tą programą vesti, ar ves kažkas kitas“, – sako S. Klapatauskaitė.
Jaunoji verslininkė įsitikinusi, kad ir kaip beviltiška viskas atrodytų, savo planų ir svajonių atsisakyti nereikėtų. „Jei tikrai nori, daryk, stenkis. Ta proga gali pasitaikyti jau rytoj“, – sako S. Klapatauskaitė.
Vienos svajonės įgyvendinti jai nepavyko iki galo. „Svajojau, kad šioje studijoje „dirbsime“ abu su Ąžuolu, tačiau pradėjus veiklą supratau, kad viskam vienu metu laiko neužteks. Bet sūnus su manimi čia būna vakarais ir savaitgaliais, jam skiriu labai daug dėmesio“, – tikina Sandra. Ji niekada nepasigailėjo, kad didžiąją dalį savo laiko skiria būtent sūneliui, nesigaili ir grįžusi į savo gimtajį miestą, kuriame gyvena nemažai jos bendraamžių ir draugų. „Čia tikrai yra daug jaunų žmonių, daug mamyčių su vaikučiais. Tik gal jie neturėjo erdvės, kurioje jaustųsi laukiami ir būtų kuo užsiimti. Tokią vietą aš ir noriu sukurti“, – sako S. Klapatauskaitė.
Jūratė Stanaitienė
Šaunuolė, tik pirmyn :))))