Praėjusią savaitę Jurbarko krašto verslininkų sąjunga jau antrą kartą ant „karštos kėdės“ sodino Jurbarko r. savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių. Pirmasis verslininkų ir valdžiai atstovaujančio mero pokalbis įvyko beveik prieš metus. Laikas bėga, o problemos nenyksta.
Kaltino vieni kitus
Prieš metus susitikę su meru verslininkai išsakė priekaištus dėl abejingumo vietiniams verslininkams, kurie savo įmones turi pasiekti duobėtais ir neapšviestais keliais, domėjosi galimybe išsinuomoti iš savivaldybės žemės sklypų ar nenaudojamų pastatų, piktinosi valdininkų neatsakingumu ir lėtu darbu.
Meras savo ruožtu priekaištavo, kad verslininkams trūksta iniciatyvumo, sakė nesulaukiantis iš jų jokių pasiūlymų bei pagalbos sprendžiant miesto problemas. Susitikime buvo užsiminta apie galimybę verslo atstovams teikti pasiūlymus valdžiai ir dalyvauti svarstant su verslu susijusius klausimus. Tada S. Mockevičius tikino, kad baigiami spręsti savivaldybei priklausančių sklypų, kurie turėtų sudominti investuotojus, reikalai.
„Mes mąstome vienodai, tačiau negirdime vieni kitų“, – prieš metus sakė meras. Panašu, kad per metus padėtis nelabai ir pasikeitė – apie sklypus investuotojams nebekalbama, nes dokumentų tvarkymas esą stringa aukščiausios valdžios koridoriuose, verslininkai vėl kalba apie netvarkomas gatves, atsiranda ir naujų – atliekų tvarkymo problemų. Meras, nenorėdamas į susitikimą su verslininkais ateiti tuščiomis, atsinešė paties prieš kelias dienas parengtą sprendimo projektą dėl Verslo tarybos sudarymo.
Bėdos dėl gatvių
Vos prasidėjus susitikimui Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas Rimantas Žičkus bedė pirštu į Statybininkų gatvę. „Šioje teritorijoje kuriasi ir dirba įmonės, o privažiavimai prie jų apaugę medžiais, atvirais šuliniais, atsivė- rusiomis duobėmis“, – merui pasakojo organizacijos prezidentas, o projektoriaus ekrane keitėsi vienas už kitą baisesni gatvės vaizdai. Verslininkas tikino, kad pramoniniame miesto rajone nuolat lankosi užsienio partneriai, atvyksta klientai, net Garbės pilietis baronas Volfgangas von Štetenas buvo Statybininkų gatve pravežtas, bet situacija tik prastėja. Organizacijos nariai pasigenda ir skaidrumo bei aiškumo skirstant lėšas gatvėms tvarkyti, todėl pageidautų dalyvauti jas dalijant.
Vos prasidėjus susitikimui Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas Rimantas Žičkus bedė pirštu į Statybininkų gatvę. „Šioje teritorijoje kuriasi ir dirba įmonės, o privažiavimai prie jų apaugę medžiais, atvirais šuliniais, atsivėrusiomis duobėmis“, – merui pasakojo organizacijos prezidentas, o projektoriaus ekrane keitėsi vienas už kitą baisesni gatvės vaizdai.
Verslininkas tikino, kad pramoniniame miesto rajone nuolat lankosi užsienio partneriai, atvyksta klientai, net Garbės pilietis baronas Volfgangas von Štetenas buvo Statybininkų gatve pravežtas, bet situacija tik prastėja. Organizacijos nariai pasigenda ir skaidrumo bei aiškumo skirstant lėšas gatvėms tvarkyti, todėl pageidautų dalyvauti jas dalijant. „Valdininkai turi „Baltuosius rūmus“ su gražiu fontanu, o mes turime duobėtomis gatvėmis į biudžetą sunešti mokesčius“, – švelnių žodžių nerinko R. Žičkus.
Daug ką pasakyti merui turėjo ir Statybininkų gatvės rajone įsikūrusios UAB „Scanstatyba“ vadovas Mantas Špigelskis. Jo vadovaujamoje įmonėje dirba per 50 žmonių, kasdien duobių gylį matuoja bent 10 į firmą atvykstančių krovininių automobilių. „Mes norime plėstis, remontuojame pastatą, norime atidaryti europietišką konstrukcinės medienos ir jos gaminių parduotuvę, į kurią atvyks klientai iš visos Lietuvos. Kaip dirbti, kai iki mūsų veda toks kelias?“, – klausė verslininkas.
M. Špigelskis susirinkime atstovavo ir dar dviem, tuo pačiu įvažiavimu į teritoriją besinaudojančioms įmonėms – UAB „Vers deko“ ir UAB „Elodena“. Šiose įmonėse taip pat dirba po pusšimtį žmonių, kasdien į jas kursuoja sunkiasvorės mašinos – „Elodeną“ kas mėnesį pasiekia per 100 sunkvežimių. Pastaroji įmonė taip pat stato naują cechą, modernizuoja gamybą, žada priimti dar daugiau darbuotojų, tad pramoninio rajono gatvelės bus dar labiau naudojamos.
Verslininkai savo sklypus tvarko, užpila ir jau neišvažiuojamas duobes, tačiau rimčiau tvarkyti įvažiavimų nesiryžta – tam reikėtų gauti žemės savininko – savivaldybės leidimą, be to, ar ne savivaldybė ir turėtų tvarkyti jai priklausančias teritorijas.
Žvalgosi į praeitį
Meras S. Mockevičius daugiau žvilgčiojo ne į ekraną, o į atsineštus miesto planus, kuriuose, pasak jo, deja, jokių tvarkytinų gatvių nėra. „Buvusios SMK teritorijos planas – 20 metų senumo. Kai ten buvo skirstomi sklypai žemėtvarkos specialistai padarė didelę klaidą, ir ten nebuvo suformuotos jokios gatvės. Kas taip padarė ir ką galvojo, aš nežinau“, – korta „tai padarėme ne mes“ bandė manipuliuoti meras, tačiau verslininkai reikalavo sprendimo.
„Nors problema sena, ją reikia spręsti dabar, o nesižvalgyti į praeitį. Norėjau statyti angarą, manęs reikalauja tai daryti 3 m nuo gatvės. Nuo kurios? Tos, kurios nėra? “, – biurokratijos kuriozais stebėjosi M. Špigelskis.
Pasak mero, situacija šiame kvartale dabar tokia, kad čia suformuoti privatūs sklypai be gatvių tarp jų, tik su pravažiavimais, kurie yra savivaldybės nuosavybė. Galimi du sprendimai: atlikti inventorizaciją, formuoti gatves ir tada joms tiesti arba tvarkyti naudoti Kelių priežiūrai skiriamas lėšas, arba skirti lėšų iš biudžeto ne gatvei, o teritorijai tvarkyti. „Kyla vėl daug klausimų: verslininkai nori gatvės, o ką mano kitų sklypų savininkai? Kuri gatvė turėtų būti pagrindinė, koks jos plotis?“, – į išvedžiojimus leidosi meras.
Verslininkams tokie svarstymai pasirodė juokingi. „Tai vienintelė pramoninė miesto zona, kurioje verslininkas kuriasi be savivaldybės pagalbos. Jūs deklaruojate, kad reikia pritraukti investuotojų, tačiau jie ateis tik ten, kur bus sutvarkytos gatvės, nutiestos komunikacijos. Sprendimų reikia dabar“, – sakė verslo atstovai.
Verslininkas Vidas Šukys, turintis įmonę šioje teritorijoje, tik kitoje gatvėje, tikino, kad drauge su gretimai esančia įmone besidalydami įvažiavimu patys jį jau tvarkė ne vieną kartą, išleido keliasdešimt tūkstančių, tad toks likimas, nesulaukus savivaldybės pagalbos, ištiktų ir kitus verslininkus.
„Ar pusiau pažadate padėti?“, – merą spaudė R. Žičkus. „Reikia žiūrėti, ar ten galima daryti projektą, inventorizuoti. Tik nereikia manyti, kad viskas atsitiks po dienos. Tam reikia laiko. Negaliu prisiimti atsakomybės už tai, kas padaryta iki šiol“, – aptakiai kalbėjo S. Mockevičius ir guodėsi Vyriausybės užkrautais įpareigojimais savivaldybei ir didėjančiomis asfaltavimo kainomis. Verslininkai turėjo suprasti, kad greitų sprendimų nebus.
Sprendimų įkaitai
Verslininkus visu svoriu užgriuvo savivaldybės tarybos ilgai svarstyto ir balandį priimto sprendimo dėl dvinarės rinkliavos už atliekas pasekmės. Nauji mokesčiai fiziniams ir juridiniams asmenims įsigaliojo nuo liepos 1 d. Gyventojus ir įmones pasiekė keliskart padidėję mokesčiai ir nesuprantamos atliekų surinkimo taisyklės.
Pasak M. Špigelskio, prie jų įmonės pastatyti trys konteineriai buitinėms atliekoms – tiek jų privalo būti atsižvelgiant į pastato plotą. „Mes neturime šiukšlių. Administracijoje dirba keli žmonės. Ką dėti į tuos konteinerius?“, – stebėjosi verslininkas. Tačiau sąskaitą jam atsiuntė nemažą – 80 eurų. „Aš nuėjau aiškintis su TRATC atstovu ir savivaldybės darbuotoju, atsakingais už atliekų tvarkymą. Kai pasiginčijau, gavau 30 Eur sąskaitą. Tai kodėl ją sumažino? Pagal ką apskaičiuojama sąskaitos suma?“, – nesuprato M. Špigelskis. Suprask, jei nori mokėti mažiau, eik pasiginčyti.
Verslininkai tikino, kad įmonėms neįmanoma priduoti surūšiuotų atliekų: plastiko nepriima Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė, bituminę stogo dangą nuėmusį verslininką siuntinėja nuo vienų durų prie kitų. „Bandėme priduoti išrūšiuotas atliekas, netgi pagal TRATC nurodytus atliekų kodus, tačiau atsakymas iš jų vienas – nepriimame“, – patirtimi dalijosi M. Špigelskis. Ir užsienyje verslą turintis jurbarkietis mato, kaip lengvai ir paprastai problemos sprendžiamos ten, todėl jam nesuprantamas toks verslo ignoravimas Lietuvoje.
Meras S. Mockevičius pripažino, kad atliekų surinkimo ir dvinario mokesčio sistema – netobula, tačiau, pasak jo, savivaldybė neturėjo kito pasirinkimo – tik pritarti. „Ji galios pusmetį. Jau spalį pradėsime svarstyti galimus pakeitimus nuo kitų metų, todėl jūsų išsakytos problemos ir patirtys bus labai svarbios“, – patikino meras.
Steigs tarybą
Kad verslininkų patarimai ir nuomonė kuo greičiau būtų išgirsta, meras pasiūlė įsteigti Verslo tarybą. „Tai būtų patariamasis organas savivaldybės tarybai. Joje būtų svarstomi su verslo aplinka, investicijų pritraukimu, miesto ekonomine pažanga, verslo skatinimu ir planavimu, įvaizdžio kūrimu susiję klausimai“, – naujadarą pristatė meras.
Pagal S. Mockevičiaus parengtą projektą, tarybai turėtų vadovauti jis pats, o joje dar dirbtų Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus, du tarybos nariai, po du atstovus iš Jurbarko krašto verslininkų sąjungos ir Jurbarko r. verslininkų organizacijos bei vienas mero deleguotas atstovas.
„Pasilieku sau teisę siūlyti vieną komisijos narį. Tai turėtų būti vienas iš stambių rajono verslininkų. Ir taip tikrai nebus renkami politiniai dividendai“, – svarstymams, kas gali tapti tuo išrinktuoju, už akių pabandė užbėgti meras.
Verslininkai suabejojo, ar reikalus iš vietos išjudins dar viena taryba, bet pažadėjo į ją deleguoti savo atstovus. „Kodėl Kaunas taip gerai tvarkosi atėjus naujam merui? Kiek valdininkų nereikalingų atleido. Gal ir pas mus biurokratų per daug?“, – tiesiai klausė verslininkai. Meras patikino, kad savivaldybėje darbuotojų kaip tik trūksta – sunku rasti gerų specialistų.
Nors meras dar kartą priminė rajono verslo misiją į Vokietiją, į kurią vyko ir Jurbarko krašto verslininkų sąjungos narių, verslininkai vis tik ragino pirmiausia atsigręžti į savus – jiems reikia pagalbos čia ir dabar. O kad žinotų, ko reikia Jurbarko verslininkams, jie pakvietė merą užsukti į svečius duobėtomis gatvėmis. Mero darbotvarkėje nuolat skelbiama, kad jis vizituoja įmones. Matyt, esančias lengviau pasiekiamose vietose, nes savo verslus pramoniniame rajone plečiantys verslininkai valdžios dėmesio nesulaukia.
Jūratė Stanaitienė
neblogai,apačios imasi iniciatyvos,valdžia vis snaudžia ar po renginius lakioja…