Liepos 27 d. per ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus vizitą Jurbarke savo investicinius planus pristatė UAB „Naujos mintys“. Ši bendrovė – pirmoji pasinaudojo galimybe 99 metams išsinuomoti vieną iš septyniolikos Jurbarko r. savivaldybės suformuotų žemės sklypų. Čia planuojama statyti medicininių rinkinių gamyklą.
Tyrė situaciją
Projektą pristatė UAB „Naujos mintys“ generalinis direktorius Evaldas Gražys, jam talkino bendrovės finansų direktorius Donatas Daujotas. Šiam projektui įgyvendinti ir buvo įsteigta bendrovė bei sukurtas prekės ženklas „Amber cell“.
Besirengdami investicijoms verslininkai domėjosi rajonu. Jiems tiko, kad, nors ir gerokai sumažėjus gyventojų, didžioji dalis likusiųjų – darbingi žmonės. Liūdna rajono nedarbo statistika – verslui taip pat palankus ženklas. „Nors statistika rodo, kad verslo įmonių daugėja, tačiau visos jos – itin smulkios. O stambiųjų įmonių mažėja – iš 12 liko 10. Vienas svarbiausių verslui rodiklių – tiesioginės užsienio investicijos vienam žmogui – Jurbarke taip pat atrodo varganai. Sostinėje tokių investicijų 2016 m. vienam žmogui teko 12282 Eur, o Jurbarke – vos 36 eurai“, – nepalankius rajonui skaičius vardijo E. Gražys.
Verslininkas patikino, kad Jurbarkas investicijoms atrodo tinkamas dėl potencialios darbo jėgos ir galimo lengvesnio dialogo su valdžia, kuriai taip pat turėtų rūpėti verslo plėtra problemų turinčiame regione.
Apie chirurgiją
Norint suprasti, kokia gamykla Jurbarke turėtų atsirasti, reikia pažinti chirurgijos „virtuvę“. „Bet kokiai chirurgijai – operacijoms, tyrimams reikalingos tam tikros priemonės: paciento užklotai, gydytojo chalatai, burnos ir galvos apdangalai, pirštinės. Taip pat kiekvienai skirtingai procedūrai reikalingi įvairūs dubenėliai, adatos, kateteriai ir kita“, – vardijo E. Gražys, pats turintis urologo specialybę.
Šiomis priemonėmis gydymo įstaigos gali apsirūpinti dviem būdais – viską įsigyti atskirai ir prieš kiekvieną chirurginę procedūrą susikomplektuoti, taip gaištant personalo laiką, kurį jis galėtų skirti pacientams, arba užsisakyti medicininius rinkinius.
E. Gražys parodė tokį rinkinį, pagamintą Prancūzijoje. „Tai JAV įmonės, turinčios gamyklą Prancūzijoje, gaminys. Tokių galima rasti Lietuvos ligoninėse. Tai – ne naujiena, tačiau pas mus dar plačiai nenaudojama“, – sakė bendrovės direktorius. Jis pabrėžė, kad norint atgabenti šiuos rinkinius į Lietuvą, prireikia tarpininkų paslaugų, prekės kainą kelia transportavimo išlaidos, užsakymus tenka pateikti prieš kelis mėnesius, o ką nors pakeisti rinkinyje labai sunku dėl riboto bendravimo su gamintoju.
E. Gražys kritikavo Lietuvos gydymo įstaigose dar tebenaudojamus tekstilinius gaminius – užklotus, chalatus. „Tai – sovietinė atgyvena. Naudojant audinį negali būti nė kalbos apie higieną, visada yra didelė infekcijų tikimybė, nes skysčiai per audinį prasisunkia. Be to, ir tokių priemonių gamyba atsieina brangiau“, – aiškino verslininkas.
Šiuolaikiškų medicinos rinkinių, kurie būtų gaminami Jurbarke pastatytoje gamykloje, privalumai įrodyti seniai: mažėja gydymo įstaigų išlaidos, mažesnė tikimybė atsirasti infekcijoms, medicinos personalui nebereikia atlikti papildomo darbo komplektuojant įrankius ir priemones procedūrai, šios priemonės palankios ekologijai ir sukaupiamas mažesnis atliekų kiekis. „Be to, tokie rinkiniai privalomi pagal Europos Sąjungos ISO standartą. Todėl manome, kad ši gamybos sritis yra auganti ir mes esame laiku ir vietoje“, – tikino E. Gražys.
Įvardijo naudą
„Mūsų tikslas – pastatyti gamyklą, kuri gamintų aukščiausius tarptautinius reikalavimus ir kokybę atitinkančius medicininius rinkinius, bei įdiegti programinę įrangą, kuri užtikrintų jų tiekimą be medicinos personalo gaišinimo. Gamintume ne tik Lietuvai, bet ir eksportui“, – sakė bendrovės „Naujos mintys“ generalinis direktorius.
Iš savivaldybės išsinuomotame 2,4 ha ploto sklype žadama pastatyti 7,5 tūkst. kv. m gamyklą. Projektinius pasiūlymus pateikė architektų grupė, projektavusi naują medicinos įrangos gamyklą Pabradėje. „Tai bendrovės „Intersurgical“ gamykla. Puikiai žinoma šios bendrovės sėkmės istorija. Mūsų projektas būtų antras tokio dydžio projektas Lietuvoje“, – tikino verslininkas.
Gamykloje planuojama per penkerius metus įdarbinti 150, o per artimiausius 10 metų – 300 žmonių. Jei pavyktų projektą įgyvendinti vienu etapu, verslininkų skaičiavimu, per šešerius metus būtų sumokėta beveik 700 tūkst. Eur gyventojų pajamų, 2,1 mln. Eur „Sodros“ mokesčių, išmokėta per 4 mln. Eur atlyginimo. „Manome, kad mums specialistus galėtų ruošti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla, be to, esant tokio dydžio gamyklai mes naudotumėmės ir kitomis paslaugomis – pirktume dujas, elektrą, remonto darbus, prireiktų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų“, – gražų paveikslą piešė investuotojas.
Ši investicija leistų taupyti gydymo įstaigų, o tuo pačiu ir joms už paslaugas per ligonių kasas mokančios valstybės lėšas. „Tai – lietuviškas kapitalas, todėl ir visi mokesčiai, eksporto pinigai liks Lietuvoje“, – sakė E. Gražys. Pasak jo, bendrovė būtų itin konkurencinga, nes tokį pat produktą, kuris gaminamas ir importuojamas iš užsienio, galėtų pasiūlyti mažesne kaina, greičiau jį pristatyti ir vos per porą dienų reaguoti į užsakovo pageidavimus dėl pakeitimų rinkiniuose.
Verslininkai įsitikinę, kad didiesiems medicininių reikmenų gamintojams galėtų pasiūlyti atskirus produktus už palankesnes kainas. „Negalime kol kas su jais kalbėti, nes nežinome, ar mums pavyks įgyvendinti savo projektą vienu etapu. Jei teks jį vystyti etapais, kils išlaidos, o tuo pačiu ir gaminių savikaina. Nesugebėsime iš karto pastatyti didelės gamyklos, įsigyti šiuolaikiškų įrenginių, viską teks daryti palaipsniui ir patirti papildomų išlaidų“, – kalbą pinigų link kreipė E. Gražys.
Pinigų nepažadėjo
Visa projekto sąmata – 11 mln. Eur, infrastruktūrai reikia – 8,5 mln. Pasak E. Gražio, 2 mln. Eur turi patys investuojai, bankai pasirengę suteikti bent 5 mln. Eur paskolų. „Paskolas reikės grąžinti, todėl tai turės būti įskaičiuota į gaminio kainą. Tai nėra gerai, jei norime būti konkurencingi“, – svarstė E. Gražys. Pasak jo, bendrovei tektų konkuruoti su užsienio įmonėmis, kurios gavo subsidijas verslui.
Verslininkas įvardijo, kad sėkmingam verslo startui reikia dar 4 mln. Eur. Kaip galimą paramos būdą verslininkai mato ir valstybę. „Ne vakar esame gimę, ir tai, ko norėtume, galbūt yra visai neįgyvendinama, tačiau kuo didesni iššūkiai, tuo mažiau norinčiųjų eiti ta linkme, bet einančių laukia didesnės galimybės. Medicinos pramonė – viena sričių, kuriose padaroma daugiausia atradimų. Galbūt vienas toks įvyks būtent Jurbarke?“ – viltingai pristatymą užbaigė bendrovės direktorius.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius verslininkų projektą pagyrė kaip apgalvotą, potencialų ir turintį daug galimybių, tačiau didelės valstybės paramos patarė nesitikėti. „Tokiam projektui galėtų būti skiriama maksimaliai 0,5 mln. Eur. Tai – didelė suma. Jei būtų daugiau, bendrovė jau būtų beveik valstybinė“, – sakė ministras. Pasak jo, valstybė dar gali prisidėti pasiūlydama paslaugą darbuotojams apmokyti, savivaldybė galėtų pagelbėti sutvarkant infrastruktūrą, dėl jos būtų galima kreiptis ir į Vidaus reikalų ministeriją.
Ministras patarė ieškoti partnerio arba remtis bankų kreditais. Verslininkų skaičiavimu, projektas atsipirktų per 6 metus, todėl, pasak V. Sinkevičiaus, jo pelningumas tikrai didelis, ir galima jį įgyvendinti skolintomis lėšomis arba etapais.
Susitikimas su ministru verslininkus šiek tiek nuliūdino, tačiau planų atsisakyti jie nežada. „Ministro įvardyta suma tikrai nedidelė, bet iš Jurbarko trauktis mes tikrai neketiname. Svarstome visus variantus, galvojame apie fondus, bankus, rizikos kapitalo įmones. Neatmetame ir partnerio paieškos“, – tikino E. Gražys. Pasak jo, svarstoma, ar tinka architektų pasiūlytas pastato projektas, ar verta galvoti apie mažesnį.
Verslininkas tikina, kad galimybė nutraukti sutartį su savivaldybe yra, tačiau tai greičiausiai atsitiktų tik tada, jei jie nevykdytų numatytų sąlygų. „Iš Jurbarko niekur mes nedingsime“, – tikina bendrovės „Naujos mintys“ generalinis direktorius.
Laukia investuotojų
Jurbarko r. savivaldybės taryba dar 2016 m. vasarą kreipėsi į Vyriausybę, kad ši perduotų 17 valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Jurbarke, patikėjimo teise valdomų Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).
Vyriausybė 2017 m. lapkritį pritarė, kad NŽT valdomas 2,34 ha sklypas P. Paulaičio g. 17A būtų perduotas valdyti Jurbarko r. savivaldybei patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai – gamyklai statyti. Pagal dabartinę tvarką savivaldybė privalėjo nurodyti konkrečią veiklą, kuri tame sklype bus atliekama.
2018 m. sausio 25 d. Jurbarko r. savivaldybės taryba nusprendė šį sklypą išnuomoti aukcione, o balandį, pagal numatytą tvarką, jį surengė VĮ valstybės žemės fondas. Vienintelis dalyvis – UAB „Naujos mintys“ pasiūlė pradinę 132,88 Eur metinę žemės nuomos kainą ir aukcioną laimėjo.
2,34 ha sklypo, šalia kurio eina dujotiekio, vandentiekio, nuotekų, elektros, lietaus nuotekų tinklai, o netoliese yra elektros transformatorinė, nuomos sutartis 99 metams tarp Jurbarko r. savivaldybės administracijos ir UAB „Naujos mintys“ pasirašyta gegužės 3 d.
Sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis sklype turi įsirengti inžinerinius tinklus ir parengti pastatų ir statinių techninio projekto dokumentaciją, per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą, per 24 mėnesius – pradėti statybos darbus, o ne vėliau kaip po 48 mėnesių nuo sutarties pasirašymo pastatai ir statiniai turi būti pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre.
Jūratė Stanaitienė
LABAI GAILA KAD MUSU SAUNUOLIO MERO PRADEJUS VEIKTI GAMYKLAI NEBEBUS.KAS JUOSTELE PERKIRPS,GELYCIU ITEIKS.O VARGE VARGE.