Šeštadienį iškilmingame rajono savivaldybės tarybos posėdyje parodų ir koncertų salėje Jurbarko rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos garbės konsului Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viurtembergo Federalinėje žemėje prof. dr. Volfgangui fon Štetenui. Baronas tapo ketvirtuoju turinčiu šį titulą užsienio piliečiu.
Dideli nuopelnai
Prof. dr. V. fon Štetenas gimė 1941 m. sausio 22 d. Vokietijoje. 1961–1964 m. studijavo ekonomiką Kiolne, tapo verslininku. Vėliau – teisės mokslų daktaru, studijavo verslo vadybą, dirbo teisėju įvairiuose Vokietijos teismuose, dėstė teisę Heilbrono aukštojoje prekybos ir ekonomikos mokykloje.
Prof. dr. V. fon Štetenas buvo įvairių visuomeninių organizacijų narys, vadovas, priklausė Krikščionių demokratų partijai. 26 metus jis buvo Künzelsau miesto tarybos, 15 metų – Hohenlohės rajono tarybos nariu, nuo 1990 metų buvo renkamas Vokietijos Bundestago (Vokietijos Federacinės Respublikos parlamento) nariu.
Profesorius – aktyvus Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas Vokietijoje. Po 1991 m. sausio įvykių jis pirmasis iš Bundestago narių kaip turistas atvyko į Lietuvą pamatyti situaciją. Susipažinęs su tuometiniu LR Seimo nariu Antanu Raču ir nuolat jo skatinamas profesorius pasistengė įkurti Parlamentinių ryšių su Baltijos valstybėmis grupę ir ilgą laiką buvo šios grupės pirmininkas.
Garbės konsulas yra apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu ir Sausio 13-osios medaliu. Lietuvos garbės konsulas iki šiol aktyviai domisi Lietuva, jos politiniu gyvenimu ir išlieka aktyviausiu Lietuvos rėmėju Vokietijoje.
Prof. dr. V. fon Štetenas pirmą kartą į Jurbarką atvyko 1992 m. signataro Antano Račo kvietimu. Nuo to laiko jis nuolat čia lankosi, teikia jurbarkiečiams visokeriopą paramą. Profesoriaus pastangų dėka nuo 1992 m. beveik tūkstančiui jaunuolių iš Jurbarko ir Kelmės rajonų buvo sudaryta galimybė atlikti praktiką pas ūkininkus Vokietijoje, studijuoti Krailshaimo žemės ūkio mokykloje.
Profesorius daug prisidėjo užmezgant Jurbarko ir Krailshaimo savivaldybių ryšius. Šių pastangų rezultatas – 2000 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Nuo tada Jurbarko saviveiklininkai tapo nuolatiniais kiekvieną rudenį Krailshaime vykstančios liaudies šventės dalyviais, prof. dr. V. fon Štetenas juos visada svetingai priima savo pilyje.
Neįkainojamos profesoriaus pagalbos yra sulaukusi ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapija. Statomai bažnyčiai jis ne tik suteikė finansinę paramą, bet ir padėjo užmegzti ryšius su kitomis parapijomis Vokietijoje, kurios parėmė šios bažnyčios statybą. Nemažai pagalbos profesorius yra suteikęs ir vis dar teikia Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos labdaros valgyklai, be dėmesio neliko ir „vilko vaikai“.
Suteikti prof. dr. V. fon Štetenui Garbės piliečio vardą pasiūlė Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla, Jurbarko kultūros centras, Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Jurbarko parapija ir Krailshaimo bičiulių klubas.
Nuoširdžios padėkos
Į iškilmingą posėdį atvykusį baroną V. fon Šteteną, tarybos narius, savivaldybės vadovus ir svečius Kęstučio Vasiliausko daina „Jurbarkui“ pasveikino moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“.
Ceremonijoje dalyvavo Seimo nariai Bronius Pauža ir Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupės pirmininkas prof. Kęstutis Masiulis, Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė, Lietuvos samariečių bendrijos prezidentė Genoefa Baltrušaitienė, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Jurbarko parapijos klebonas Mindaugas Kairys, kiti garbingi svečiai.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius įteikdamas prof. dr. V. fon Štetenui Garbės piliečio ženklą sakė tikintis, kad ir toliau plėsis ryšiai tarp Jurbarko ir Kralshaimo, baronas padės geriau pažinti Vokietijos kultūrą ir vystyti bendrus meno ir istorijos projektus.
Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos direktorė Loreta Ševelienė priminė, kaip baronas atsirado Jurbarke ir kokius gerus darbus čia nuveikė. Pasak jos, per 24 metus, kai prof. dr. V. fon Štetenas padeda Jurbarkui, į Krailshaimą dalyvauti šventėje vyko per 800 meno mokyklos ir kultūros centro saviveiklininkų.
„Draugystė su tokiu nuoširdžiu žmogumi – neįkainojama dovana Jurbarko kraštui“, – sakė L. Ševelienė.
Seimo narys B. Pauža pabrėžė profesoriaus pastangų įkurti Bundestago deputatų grupę ryšiams su Lietuva svarbą ir įteikė jam padėką.
Kalbą pradėjęs vokiškai Seimo narys K. Masiulis priminė, kad dėl profesoriaus meilės Lietuvai „kaltas“ signataras A. Račas, o pats baronas labai rūpinosi Lietuvos saugumu ir stengėsi, kad ji taptų ES ir NATO nare.
„Gal mums, lietuviams, labai mylintiems pinigus ir mėgstantiems juos skaičiuoti svetimose kišenėse, atrodo keistai, bet Lietuvos Garbės konsulai savo veiklai iš valstybės negauna jokių lėšų ir viską daro už savo pinigus“, – ne tik ryšių, laiko ir pastangų, bet ir finansinių išteklių reikalaujantį V. fon Šteteno darbą akcentavo K. Masiulis.
Liudijimą apie Garbės nario vardo už samarietišką veiklą suteikimą atvežė Lietuvos samariečių bendrijos pirmininkė G. Baltrušaitienė, o už didžiulę paramą samariečių valgyklai ačiū tarė taip pat Jurbarko Garbės pilietis Antanas Kazakevičius. Sklandžia vokiečių kalba prabilęs Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos klebonas M. Kairys gražiausiais žodžiais dėkojo už pagalbą atstatant bažnyčią, ryšius su Vokietijos parapijomis ir linkėjo baronui Dievo palaimos.
Prabilo lietuviškai
Su dideliu dėkingumu ir pagarba Jurbarko Garbės pilietis prof. dr. V. fon Štetenas į susirinkusiuosius prabilo lietuviškai: „Širdingai dėkoju už suteiktą garbę, esu labai laimingas galėdamas tapti Jurbarko piliečiu. Tai gražus miestas su sena istorija.“
Profesorius prisiminė vokiečių posakį, kad žmogus net nežino, kiek pagyrų gali pakelti. „Šiandien jų buvo per daug“, – šypsojosi prof. dr. V. fon Štetenas.
Savo kalboje baronas parodė puikias Lietuvos istorijos žinias: kalbėjo apie Lietuvos kunigaikštystės klestėjimą ir sudėtingus santykius su Lenkija, nepriklausomos valstybės įkūrimą 1918 metais, rusinimo politiką, lietuvių pasipriešinimą okupantams, priminė, kad sovietams okupavus Lietuvą nė viena vakarų valstybių nepajudino nė piršto, kad padėtų.
„Būkite tikri, kad šį kartą sąjungininkai jums tikrai padės. NATO saugos Baltijos valstybes nuo valdžios ištroškusio Putino“, – sakė profesorius.
Baronas V. fon Štetenas džiaugėsi galėjęs prisidėti prie Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo, bevizio režimo įvedimo, kad Lietuva tapo ES ir NATO nare, kad daugybė jaunuolių galėjo padirbėti pas Vokietijos ūkininkus, o saviveiklininkai pasirodyti Krailshaimo šventėje. Iš Jurbarko į Vokietiją padirbėti atvykęs ir dabar tebedirba barono vairuotojas ir vertėjas jurbarkiškis Vaidas Vabalas.
„Vargas daro mus išradingus. Jurbarkas šimtmečius būdamas pasienio miestas turi mentalitetą išgyventi. Ir tai daro jį labai mielu“, – sakė profesorius, prasitaręs, kad ne visada ta pagalba ir darbas Vokietijoje buvo visiškai legalūs.
Baronas dėkojo jurbarkiečiams, o tiksliau – jų seneliams, kurie išgelbėjo tūkstančius „vilko vaikų“, dar vadinamų vokietukais. Po karo vokiečiai nebuvo mylimi, tačiau krikščioniška meilė buvo stipresnė už neapykantą.
Prof. dr. V. fon Štetenas mokėjo pensijas „vilko vaikams“ ir 260 išgyvenusių žydų, kol šią prievolę prisiėmė valstybė, rėmė nukentėjusiųjų per sausio 13-osios įvykius šeimas.
Lietuvos valstybės jau anksčiau įvertintas aukštais apdovanojimais profesorius dabar įvertintas ir Jurbarko savivaldybės.
„Tikiu, kad nėra kito tokio miesto Lietuvoje, kuris taip intensyviai bendrautų su kokiu nors Vokietijos miestu, kaip Jurbarkas su Krailshaimu“, – sakė profesorius, įteikdamas savo šeimos, kurios istorija siekia 900 metų, vardu aukso medalį merui S. Mockevičiui.
Pasak barono, daugelio iš susirinkusiųjų į iškilmes veidus jis atsimena iš pasirodymų Krailshaimo liaudies šventėje ir viešnagių jo pilyje, tik vardų neatsimena.
Prof. dr. V. fon Šteteno ir veidas, ir vardas pažįstamas šimtams jurbarkiečių, o jam tapus Garbės piliečiu barono vardas bus įrašytas ir Jurbarko istorijoje.
Jūratė Stanaitienė
