Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.
Įvykis išgąsdino LKP (Lietuvos komunistų partijos) ir KGB (Valstybės saugumo komiteto) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Sužinoję tai žmonės pasipiktino ir pradėjo rengti masines eitynes, demonstracijas. Jų metu buvo skanduojami politiniai šūkiai. Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Daugiau kaip 400 žmonių buvo suimta, tačiau R. Kalanta išliko pilietinio pasipriešinimo simboliu.
2024 m. Lietuvos Respublikos Seimas įteisino gegužės 14-ąją kaip Jaunimo darbuotojo dieną ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą.
Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų, dirbančių su jaunais žmonėmis, darbo reikšmę, ugdyti pagarbą jų darbui, sudaryti palankias sąlygas jaunimo darbuotojų bendruomenei dalyvauti šventiniuose susibūrimuose.
Lietuvoje trūksta kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su paaugliais. Jauniems žmonėms ypač svarbus palaikymas, išklausymas, palydėjimas, individualus dėmesys ir įsigilinimas į jų problemas.
Tad jaunimo darbuotojo darbas yra labai reikšmingas ir atsakingas. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turėtų mokėti valstybinę lietuvių kalbą, būti ne jaunesnis kaip 18 metų, būti nepriekaištingos reputacijos bei turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos, ugdymo mokslų arba edukologijos išsilavinimą, mokytojo profesinę kvalifikaciją, socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją.
