Ginčas dėl Dainių pelkės klimpsta teismuose (6)

Bene dešimtmetį vykstantis ginčas tarp rajono savivaldybės ir UAB „Presto durpės“ dėl Dainių pelkės eksploatavimo netyla. Savivaldybė pasiryžusi panaudoti visus teisinius argumentus neleisti šiai bendrovei visai šalia miesto ir Jurbarkų gyvenvietės pradėti kasti ir perdirbti durpes. Priežasčių nerimauti yra. Dainių pelkę pavertus veikiančiu durpynu, neliks ten augančio miško. Daugiau kaip pusantro šimto hektarų pelkėtas plotas nuo miesto nutolęs vos pustrečio kilometro ir ekologiškai Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojams yra labai svarbus.

Nesutarimai dėl pelkės

Dėl skirtingo požiūrio ir tikslų savivaldybė su UAB „Presto durpės“ susikimba ne pirmą kartą. Kovo 28 d. rajono tarybos posėdyje šis klausimas vėl iškilo visu aštrumu, ir politikai nutarė skelbti naują gyventojų apklausą.

Ar ji padės teismuose išspręsti atsiradusią problemą, nežinia. Tarybos posėdyje tarybos narys, buvęs ilgametis Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys ir politikus, ir savivaldybės administraciją ragino nepasiduoti.

F. Bakys tvirtino, kad dar 2002 m. buvo atlikta rajono miškų inventorizacija, ir Dainių miškas įtrauktas į valstybinių miškų kadastrą. „Tai yra vienintelis ir pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis miško būklę“, – sakė patyręs miškininkas.

Galima tik spėlioti, kaip atsitiko, kad apie 2006-2008 m. sudarytame bendrajame Jurbarko rajono plane ši teritorija jau įvardijama ne kaip miškas, o kaip kita žemė. F. Bakys tvirtino, kad buvo daug nuveikta, jog Dainių miškas vėl būtų įrašytas į valstybinių miškų fondą, tačiau pasipylė skundai, ir procesas buvo sustabdytas.

Leidimai išduoti seniai

Dainių pelkės teritorija priklauso valstybei. Dėl pelkės eksploatavimo nesutarimai pradėjo kilti maždaug prieš gerą dešimtmetį, nes dar 2006 m. Lietuvos geologijos tarnyba UAB „Presto durpės“ išdavė leidimą naudoti Dainių pelkės išteklius. Prieš išduodant leidimą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Jį be pastabų suderino ir patvirtino Jurbarko r. savivaldybė, kuriai tuomet vadovavo meras Aloyzas Zairys. Atrodė, kad reikalas tyliai ir galutinai išspręstas.

Tačiau vėliau paaiškėjus verslininkų planams, imtasi ieškoti būdų, kaip į Dainių pelkę neįsileisti durpių kasėjų ir išsaugoti miškelį kaip rekreacinę zoną. Miškas Jurbarkų seniūniją ir miestą bent šiek tiek saugo nuo UAB „Dainiai“ kiaulių komplekso smarvės, o eksploatuojamas durpynas keltų dulkių, kilus gaisrui – plėnių ir dūmų pavojų.

Tačiau svarbiausias argumentas – kad pagal savivaldybės 2013 metais atliktą apklausą čia įsteigti durpių gavybos ir perdirbimo įmonę visi iki vieno nesutinka gyventojai. Tuo tarpu UAB „Presto durpės“ tvirtina, kad pagal jų atliktą apklausą – gyventojai neprieštarauja. Pasak UAB „Presto durpės“ direktoriaus Andrejaus Kirilovo, gyventojai netgi teiravosi, kada pradės darbus, ar galės čia įsidarbinti. Bendrovės direktorius „Šviesai“ patvirtino, kad Dainiuose reikėtų apie trisdešimt darbininkų – traktorininkų ir mechanikų, dalis kitų darbų tektų ir moterims. Kaip pavyzdį nurodė, kad didesniame jų bendrovės eksploatuojamame durpyne dirba apie 60, o už Dainius mažesniame – apie 15 darbininkų.

Iš rajono savivaldybės pusės, siekiant išsaugoti Dainių pelkę, buvo išbandyti žemės paskirties keitimo ir kiti argumentai, bet savivaldybė pernai gavo ultimatyvius UAB „Presto durpės“ atstovaujančių advokatų raštus netrukdyti verslui. Tačiau savivaldybės administracija durpių telkinio naudojimo ir rekultivavimo projektą vis vien atsisakė derinti, motyvuodama viešojo intereso gynimu.

Vertina skirtingai

„Taryba jokiu dokumentu nepritarė ir neleido pradėti durpių gavybos“, – teigia Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Tuo tarpu UAB „Presto durpės“ direktorius A. Kirilovas patvirtina, kad maždaug prieš dvejus metus Dainių pelkės plotą jų bendrovė iš valstybės išsinuomojo 25-eriems metams su tiksline paskirtimi – kasti ir perdirbti durpes. Maždaug tiek laiko bendrovė planuoja savo veiklą Dainiuose. Įvertintas ir miškas, nes pirmiausia jį reikės iškirsti. Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad už mišką bendrovė valstybei turi sumokėti daugiau kaip 832 tūkst. eurų kompensaciją.

Dainių miškelis vertinamas dvejopai. Savivaldybė tvirtina, kad miškas labai vertingas ir siekia įrodyti kodėl, o „Presto durpės“ teigia atvirkščiai. „Koks ten miškas – tik pakraščiais beržai su drebulėmis, o giliau – krūmai ir kemsynai. Miškas pelkėje neauga. Gal jie į tą pelkę giliau net įėję nebuvo? Galime pradėti kirsti nors ir rytoj. Sumokame kompensaciją ir galime kirsti. Miškas mums visai nereikalingas. Tik papildomas darbas. Jeigu kam reikia, tegul pasiima – dar ačiū pasakysiu“, – „Šviesai“ sakė UAB „Presto durpės“ direktorius A. Kirilovas.

„Pelkės ginčą“ jau sprendė teismas, tačiau procesas dar nebaigtas, nes savivaldybė nesutinka suderinti durpių gavybos ir durpyno rekultivavimo projekto. Todėl ginčas dar bus sprendžiamas teismuose. „Turime visus leidimus, visus parašus, darbus galėjome pradėti jau prieš dešimt metų, tačiau dėl tam tikrų mūsų vidinių priežasčių nepradėjome, o dabar Jurbarko r. savivaldybė atsisako suderinti parengtą dabartinį projektą. Juk ten bus šiuolaikinė įmonė – atsiras gamybos cechas, kitos paskirties pastatų, atsiras darbo vietų, bet mūsų nenori įsileisti. Sako, kam mums tos jūsų problemos, be jūsų – ramiau“, – tvirtina UAB „Presto durpės“ direktorius. Į „Šviesos“ klausimą, kodėl nekasa, jeigu turi visus leidimus, A. Kirilovas atsakė, kad suderinimo su savivaldybe reikia, siekiama, jog viskas vyktų tvarkingai, be konfliktų.

Tačiau panašu, jog konfliktų bus, nes bendravimas jau įgavo ultimatyvų toną.

Pelnas kasėjams, problemos – rajonui?

Jurbarko r. meras S. Mockevičius nusiteikęs ryžtingai. „Teismas rajono savivaldybę įpareigojo durpių kasybos projektą ne suderinti, o derinti iš naujo. Tai visai skirtingi dalykai. Todėl niekas neprarasta. Jeigu UAB „Presto durpės“ jau galėtų kasti mūsų durpes, tai ir kastų. Tačiau negali – procesas turi būti derinamas iš naujo“, – sako meras.

Meras ir rajono taryba laikosi tvirtos pozicijos išsaugoti ir Dainių miškelį, ir pelkę. „Kokia nauda iš to kasimo rajonui. Iškas, išveš, kažkas turės pelno, o rajonui tik problemas paliks. Tos kelios darbo vietos? Žada, bet tiksliai neįvardija, kiek jų iš tikrųjų bus, o pavojus aplinkiniams gyventojams ir miestui kyla didelis – padaugės krovininio transporto, padidės oro užterštumas durpių dulkėmis. O mūsų žmonės juk turi teisę į švarų orą ir sveiką aplinką“, – savo argumentus dėsto S. Mockevičius.

Abejojama ir dėl dar vieno dalyko. Daugybę metų laukuose šalia pelkės laistomos „Dainių“ kiaulių srutos. O pelkė – kaip kempinė – viską sugeria. Norint kasti durpes, pirmiausia vandenį reikia nuleisti. O kur? Suprantama, pateks į Mituvą, toliau – į Nemuną. „Reikia ištirti, koks ten vanduo, kad nesusikeltume ekologinės katastrofos“, – atsargumo laikosi meras, įtardamas, kad dėl to gali nukentėti ne tik Mituvos, bet ir Jurbarko vandenvietės vanduo. Todėl kai Jurbarke lankėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, meras ir tarybos narys, UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius jį bandė įtikinti, kad Dainių pelkę būtina išsaugoti.

Bus nauja apklausa

Naujoji gyventojų apklausa dėl Dainių kaime planuojamos durpių gavybos bus paskelbta pagal visus teisės aktų reikalavimus. Ankstesnioji apklausa, pasak mero, buvusi surengta nesilaikant visų nustatytų procedūrų, ja buvo siekiama tik sužinoti gyventojų nuomonę, todėl teisme buvo pripažinta neobjektyvia.

Galutiniam sprendimui ir naujoji apklausa gali būti ne pats svarbiausias koziris, nes rajono savivaldybė, nors ir savo teritorijoje, ne visagalė. Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba, prieš bendrovei išduodama leidimą kasti durpes, rėmėsi kompetentingų konsultantų, nustačiusių Dainių pelkės aplinkosaugos vertę, išvadomis. Leidimas išduotas 2006 m., suderintas su rajono savivaldybe, niekur nebuvo skundžiamas, nebuvo bandoma jį nuneigti kaip pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus.

Nors Vilniuje durpių gavybos bendrovei dėl Dainių pelkės įjungta žalia šviesa, meras ir rajono taryba neketina atsisakyti savo pozicijos. „Negalime sutikti su tuo, jei kažkada nežinia dėl kokių priežasčių ar neskaitęs dokumento (tuomet per klaidą ar tyčia, nurodyta, kad Dainių pelkė yra Eržvilko seniūnijoje, taigi – toli nuo miesto. – Red.) kas ką savivaldybės vardu pasirašė“, – sako savivaldybės meras S. Mockevičius. Jis patvirtino, kad yra informuotas, jog toliau UAB „Presto durpės“ su rajono savivaldybe kalbėsis tik teisme ir per antstolius.

Tą patį „Šviesai“ patvirtino ir UAB „Presto durpės“ direktorius A. Kirilovas. „Kito kelio neturime. Teismui jau atiduoti dokumentai, kol pasieksime galutinį ir neskundžiamą sprendimą“, – sakė jis.

Savo ruožtu savivaldybė teismų nevengia ir tikisi, kad pateikti vertinimai, vietos gyventojų pozicija dėl Dainių miško ir pelkės išsaugojimo, teisme bus pripažinti įtikinamais argumentais.

Gintautas Šimboras