Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena.
Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais, o gal ir aplankyti aukščiausią Lietuvos kalną.
Didžiausias pasaulio kalnas – Himalajai. Tai kalnai tarp Centrinės ir Pietinės Azijos ribos, skiriantys Tibeto kalnyną nuo Indo ir Gango žemumos. Bendras Himalajų kalnų ilgis siekia 2 400 km, plotis 200 – 350 km. Himalajai stūkso Kinijos, Indijos, Nepalo ir Pakistano teritorijose. Aukščiausia Himalajų kalnų viršūnė vadinama Džomolungma arba Everestu. Ji siekia 8851 metrų. Manoma, kad Himalajų kilimas dar nesibaigė. Tai patvirtina dažni žemės drebėjimai ir aukštai virš jūros lygio aptinkamų kvartero nuogulų sluoksniai. Kalnus sudaro įvairaus amžiaus kristalinės, metamorfinės, nuosėdinės ir vulkaninės uolienos nuo archėjaus iki kvartero.
Lietuvoje nėra tokių įspūdingų kalnų, tačiau verta aplankyti aukščiausią Lietuvos kalną – Aukštoją, esantį Vilniaus rajone, Medininkuose 0,5 km į pietus nuo Juozapinės kalvos (iki 2004 m. ši kalva buvo laikoma aukščiausia Lietuvoje). Šio kalno aukštis – 293,84 metrai.
Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. Šią dieną gimė net dvi garsios tango žvaigždės – tango karaliumi tituluojamas Carlosas Gardelis (1890-1935) ir Julio De Caro (1899-1980).
„Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį.
Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas. Teatro scenoje tango šokiu perteikiami veikėjų veiksmai ir emocijos.
Apie tango pradininkus
Carlosas Gardelis gimė Tulūzoje, Prancūzijoje. Jo tėvas nežinomas. Mama persikėlė su kelerių metų sūnumi gyventi į Argentiną. Gardelis muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas liaudies dainas baruose ir vakarėliuose. 1917 metais įrašęs dainą „Mi Noche Triste“ („Mano liūdnoji naktis“) Carlosas Gardelis tapo tango canción (tango dainos) žanro pradininku. Gardelis gastroliavo ne tik visoje Pietų Amerikoje, bet ir garsiausiuose pasaulio miestuose: Barselonoje, Paryžiuje bei Niujorke. 1920-1940 metais Carlosas išgarsėjo kaip melancholiškųjų tango baladžių atlikėjas. Jis koncertavo garsiausiuose naktiniuose klubuose, filmavosi vaidybiniuose filmuose. 1935 m. birželio 24 d. Carlosas žuvo per netikėtą lėktuvo katastrofą Medeline (Kolumbijoje).
Julio de Caro – muzikantas, smuikininkas, orkestro vadovas ir kompozitorius. Jis gimė Buenos Airėse, Argentinoje. Subūręs muzikantų sekstetą, 1924 metais Julio įrašė savo pirmuosius kūrinius, tarp kurių buvo ir du jo paties sukurti tango. Per 30 metų jis įrašė net 420 kūrinių. Paskui Julio de Caro perėjo prie eksperimentavimų, pasitelkęs platesnį orkestrą ir naujus instrumentus, tačiau vėliau vėl grįžo prie savo paties kūrybos ištakų, nors nebe taip sėkmingai.
