Gynyba nuo agresyvių šunų – tik bėgti (1)

Rugsėjo 24-osios vakare Jurbarke palaidas anglų bulterjeras užpuolė vaiką. Kiek vėliau tas pats šuo užpuolė moterį. Antrojo užpuolimo galėjo ir nebūti, tačiau neturėdami kur dėti sugauto šuns, policijos pareigūnai gyvūną nuvežė už miesto ir paleido. Toks sprendimas nepasiteisino – bulterjeras grįžo į miestą ir puolė vėl.

Anksčiau agresyvūs ir neprižiūrimi gyvūnai buvo gabenami į prieglaudą Naujasodžių kaime. Kasmet čia vidutiniškai atsidurdavo apie 360 šunų. Šį skaičių papildydavo katės ir laukiniai gyvūnai. Dalį jų pasiimdavo nauji arba seni šeimininkai, kitais pasirūpindavo gyvūnų globos organizacijos, dalį veterinarai užmigdydavo. Tačiau dėl lėšų trūkumo ir Naujasodžių kaimo gyventojų pasipriešinimo įstaiga buvo uždaryta.

Nuo tada vienintelis išsigelbėjimas nuo palaidų, agresyvių ar visai bešeimininkių šunų liko gyvūnų globėjų asociacija bei gyvūnų globos ir kontrolės įmonė „Nuaras“. Tačiau Kaune įsikūrusių organizacijų atstovai iškart atvykti dažniausiai negali, o jų paslaugos kaskart kainuoja po keletą šimtų litų.

Į automobilį įlipo pats

Moterį mieste užpuolęs bulterjeras vėl buvo sugautas ir šį kartą jau uždarytas policijos komisariato kieme esančiame voljere, o vėliau perduotas gyvūnų globos tarnybai „Nuaras“.

Kas sužadino šuns agresiją – neaišku, nes anglų bulterjerai priskiriami dekoratyvinių šunų veislėms ir paprastai nėra agresyvūs.

Trečiadienio vakarą šunį sugavusiems patruliams bulterjeras nerodė agresijos, vizgino uodegą ir nesipriešindamas įlipo į tarnybinį automobilį. Šuo nebuvo agresyvus ir uždarytas policijos komisariato voljere. Atvykęs „Nuaro“ darbuotojas lengvai užnėrė jam ant kaklo pavadį ir išsivežė į Kauną. Čia šunį ir sužalotą jo koją apžiūrėjo veterinaras.

„Jei šuo ir toliau bus neagresyvus, jam ieškosime naujų šeimininkų“, – išsiveždamas tvirtino „Nuaro“ darbuotojas.

Pareigūnai ieško dabartinių šuns šeimininkų ir prašo pasiimti gyvūną. Tiesa, jei tokie atsiras, jiems teks prisiimti atsakomybę už šuns nepriežiūrą ir greičiausiai pakratyti piniginę. Kokią baudą skirti, spręs Administracinė komisija prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos.

Pagalbos nėra

Bulterjero istorija atvėrė savivaldybės piktžaizdę, dėl kurios nuolat kenčia žmonės. Agresyvių ir grėsmę keliančių gyvūnų gaudyti nėra kam, o padėtis artimiausiu metu tikrai nepagerės. Jokios įstaigos, kuri būtų įpareigota ir turėtų galimybių gaudyti palaidus šunis bei juos laikyti, Jurbarke nėra ir artimiausiu metu nebus.

„Kai Naujasodžiuose veikė prieglauda ir dirbo šungaudys, buvo kitaip. Žmogus labai greitai sureaguodavo, atvykdavo ir sugaudavo pavojų keliantį gyvūną. Per mėnesį ten patekdavo nuo 20 iki 30 šunų, o gatvėse nelakstė tiek benamių ir neprižiūrėtų gyvūnų. Dabar situacija prastėja kiekvienais metais“, – sakė Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras.

Išlaikyti Naujasodžių kaime buvusią įstaigą kasmet kainuodavo apie 70 tūkst. litų. Tačiau dėl vietinių gyventojų skundų rajono savivaldybės tarybos nariai nutarė prieglaudą uždaryti. Tokio politikų sprendimo pasekmes greitai pajuto eiliniai rajono žmonės – viešas erdves užgriuvo urzgiantys ir besikandžiojantys benamiai šunys.

„Bėda ta, kad atidaryti šunų prieglaudą dėl dabartinių gyvūnų gerovės reikalavimų kainuotų labai brangiai. Reikėtų specialių patalpų ir bent dviejų ar trijų etatų. Reikalavimai tokie, kad juokais sakome, jog senelių namus atidaryti lengviau, o išlaikyti – pigiau“, – kalbėjo R. Kuras.

Seniūnas pripažįsta faktą, su kuriuo kasdien susiduria žmonės – pagalbos nuo palaidų šunų rajone nėra. Vienintelis patarimas pamačius agresyvų, pavojų galintį kelti gyvūną – skubiai pasišalinti.

Pareigūnai rizikuoja

„Šunų gaudymas nėra policijos funkcija. Žinoma, mes bet kuriuo atveju padedame žmonėms. Tačiau neprižiūrimi šunys – savivaldybės reikalas. Pareigūnai neturi jokios įrangos šunims gaudyti. Kaip mums juos paimti? Plikomis rankomis?“ – klausė Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius.

Praėjusią savaitę sugautą bulterjerą pareigūnai uždarė tarnybinio šuns voljere komisariato kieme. Tačiau toks sprendimas negali būti nuolatinė išeitis – neaiškių šunų laikymas šioje patalpoje gresia ligomis tarnybiniam šuniui.

„Kai Jurbarke dirbo šungaudys, iškviesdavome, atvykdavo greitai ir sugaudavo agresyvų šunį. Turėjo tam ir įgūdžių, ir būtinus įnagius. Kviesti tarnybą iš Kauno, kuri dažnai gali atvykti tik kitą dieną – beprasmiška, nes gyvūnai jau būna nežinia kur“, – neabejoja A. Dumčius.

Sužalojimų nemažėja

Nuo šunų nukentėjusių žmonių skundus nagrinėjančios Administracinės komisijos pirmininkas Gvidas Byčius mano, kad padėtis dėl neatsakingų šunų savininkų keičiasi. Po truputį mažėja incidentų dėl netinkamai prižiūrimų šunų. Tačiau optimizmą temdo faktas, kad šunys vis dar apkandžioja žmones. Savininkus dažnai tenka bausti ne už tai, kad lodami jų augintiniai įvaro baimės aplinkiniams, o dėl to, kad sužaloja žmones ar apkandžioja kitus gyvūnus.

Tai, kad metai po metų pavojinga situacija nesikeičia, byloja ir Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus duomenys. Šiemet naminiai gyvūnai apkančiojo 52 žmones, o vidurkis kasmet svyruoja tarp 60 ir 70 nukentėjusiųjų. Tačiau tikrieji skaičiai gali būti didesni, nes toli gražu ne visi sužaloti žmonės kreipiasi į medikus pagalbos.

Lukas PILECKAS