Gyventojus pasmerkė išbandymui šalčiu (18)

Šiemet kaip niekad anksti baigtas šildymo sezonas į neviltį varo gyventojus. Šalta ne tik butuose, bet ir mokyklose, darželiuose bei gydymo įstaigose. Gal tik saulė gelbsti šių įstaigų vadovus, privalančius užtikrinti, kad patalpų temperatūra atitiktų bent jau žemutinę higienos normų nustatytą ribą. O Jurbarką ir rajono įstaigas šaldantys valdininkai vis svarsto – ar ne per ankstyvas buvo sprendimas užsukti radiatorius? Tačiau daugiau nieko nedaro, vildamiesi, kad visi tiesiog prakentės.

Beveik nesiskundė

Nutarusi, kad jau bus šilta, savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė dar balandžio 6 d. pasirašė įsakymą, pagal kurį šildymo sezonas Jurbarko rajone buvo baigtas balandžio 8-ąją. Direktorė teigia, kad tokį sprendimą priėmė patikinta specialistų dėl vidutinės temperatūros, mat tvarka lyg ir visiems aiški: jei tris paras vidutinė temperatūra yra didesnė nei 10 laipsnių, šildymo sezoną galima baigti. Ir radiatoriai atvėso visame rajone – vaikų darželiuose, mokyklose, gydymo įstaigose, drėgmė ir šaltis skverbiasi į gyventojų butus. Visur, kas tik priklausomas nuo bendrų šildymo sistemų.

Savivaldybės administracijos direktorė šį pirmadienį sakė, kad skundų, jog šalta, beveik nesulaukusi. Pasak V. Rekešienės, ji teiravosi „Nykštuko“ ir „Ąžuoliuko“ darželiuose, tačiau nei šių, nei kitų ugdymo įstaigų vadovai pretenzijų dėl šildymo neturėjo, išskyrus Vytauto Didžiojo pagrindinę mokyklą, kurioje, ypač šiaurinėje pusėje, labai šalta. Nusiskundimų nesulaukta ir iš Jurbarko ligoninės, esą kalbinti atsakingi darbuotojai garantavo, kad nešalta.

Šildymo sezoną užbaigusį įsakymą pasirašiusi V. Rekešienė mano, kad klaidos nepadarė – sprendimą pagrindė gamtinės sąlygos, o savivaldybės specialistai ją informavo, kad temperatūra buvo kaip tik tinkama. Be to, direktorė mano, kad daugiabučių gyventojai gali šildytis, tereikia, kad tam pritartų 51 proc. butų savininkų. Iš savivaldybės pastato viskas atrodė teisingai, bet ar tikrai taip?

Šaltį bando prakentėti

Sąžinės priekaištai dėl šąlančių auklėtinių nekamuoja gal tik „Nykštuko“ vaikų lopšelio-darželio direktorės Irenos Bertulienės. Po renovacijos darželis gyvena daug šilčiau. „Lopšelio grupėse įrengtos elektra šildomos grindys, o kitur gelbsti per ventiliaciją pučiamas šiltas oras“, – sakė direktorė. Jos kolegė, „Ąžuoliuko“ mokyklos – darželio direktorė Nijolė Blažaitienė nėra tokia garantuota, kad vaikams nešalta, tačiau stengiasi, kad temperatūra grupėse atitiktų higienos reikalavimus. Kai nors kiek išlenda saulė, grupėse šilčiau. Pasak direktorės, ryte vėsesnėse grupėse jungia elektrinius šildytuvus, o įdienojus termometro stulpelį kilsteli saulė.

Jurbarko ligoninės vyr. gydytojas Aivaras Šlekys neslėpė, kad didžiausią rūpestį taip anksti pabaigus šildymą kelia Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Slaugos ligonine vadinamame pastate labai šalta, termometro stulpelis sunkiai pasiekia 16 laipsnių šilumos. Įvertinus, kad šiame skyriuje daug sunkiai judančių ar visai iš lovos nepakylančių ligonių, nesunku suprasti, kad šis balandis sveikatos jiems nepridės.

Vyr. gydytojas A. Šlekys svarsto, kad dabar vėl pradėti šildyti ligoninę būtų gal ir nesudėtinga, tačiau tikrai brangu, be to, reikėtų savivaldybės sprendimo. Už šildymą didelių skolų turinti ligoninė dabar taupo čia besigydančiųjų sąskaita.

Prakentėti greičiausiai turės ne tik gydymo įstaigos, bet ir rajono mokyklos, nes norint gyventi šilčiau tektų vėl priimti į darbą kūrikus, šie esą iš kaimo mokyklų katilinių jau visi atleisti. Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė mąsto, kad būtų nesąžininga įjungti šildymą tik miesto mokyklose – ką tuomet sakys kaimas?

UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Darius Dragūnavičius patvirtino, kad bendrovė rajone eksploatuoja dešimt katilinių. Visos jos darbą baigė pagal savivaldybės administracijos direktorės įsakyme numatytą terminą – balandžio 8 d. Kuriose suplanuota, jau pradėti remonto darbai, o dvidešimt sezoniniam darbui priimamų kūrikų dabar jau atleisti.

Nuskriaudė gyventojus

Nors V. Rekešienė tikina, kad miesto daugiabučių gyventojai gali gyventi šilčiau ir pasibaigus šildymo sezonui, tiesa yra kiek kitokia. Jei šiluma į butus plūstelėtų nepakeitus direktorės įsakymo ir iš naujo nepaskelbus šildymo sezono, kompensacijas už šildymą gaunantys gyventojai tokios teisės neturėtų, jiems tektų susimokėti visą kainą. Didelė dalis to padaryti tiesiog neišgalėtų, todėl kenčia visi – seni, ligoti ar visai maži, kurie dar negali suprasti, kad sušalti galima ne tik dėl prasto oro, bet ir dėl valdininkų sprendimų.

Savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. specialistas Povilas Kazėnas paaiškino, kad nustatant vidutinę paros temperatūrą reikia vadovautis ne kokiais nors šilumos tiekėjų termometrais, o meteo.lt tinklalapiu. Pasak jo, tinkama temperatūra išjungti šilumą balandžio pradžioje buvo visur, išjungė ne tik Jurbarkas, bet ir Vilnius.

Sostinės pavyzdys – labai svari priežastis įsakymams Jurbarke pasirašyti, tačiau Vilniaus savivaldybė labai greitai įvertino oro sąlygas – paskelbė iš naujo šildymo sezoną ir iš žmonių neatėmė kompensacijų. Jurbarke to nė nesiruošiama daryti. Vidutinę paros temperatūrą stebėjęs vyr. specialistas P. Kazėnas nemato nieko blogo, kad koks visą gyvenimą sąžiningai dirbęs, bet vos poros šimtų eurų pensiją (o gal nė tiek) gaunantis pensininkas neišgalėtų susimokėti už šildymą, jei šis būtų įjungtas be naujo savivaldybės administracijos direktorės įsakymo. „Tegul džiaugiasi, kad gauna tas pensijas“, – sakė P. Kazėnas, paskambinęs į redakciją, kaip teigė, „pačiulbėti“ apie vidutinę paros temperatūrą ir kitus šildymo reikalaus.

Ne čiulbantys, o darbui būtinus parametrus vertinantys šilumos tiekėjai vadovaujasi specialiomis programomis ir matavimais. Pagrindo jais netikėti nėra. Todėl ir balandis atrodo kaip žvarbaus pavasario mėnuo: didesnė nei dešimt laipsnių vidutinė paros temperatūra Jurbarke buvo balandžio 4, 5, 7, 11 ir 16 dienomis. Visos kitos dienos buvo kur kas šaltesnės ir vidutinė paros temperatūra nesiekė dešimties laipsnių, reikalingų, kad būtų išjungtas šildymas. Paskaičiuota ir vidutinė balandžio temperatūra, ji siekė 8,038 laipsnius šilumos. Pirmadienį, kai vyr. specialistas čiulbėjo apie savivaldybės laukiančius sunkumus iš naujo skelbiant šildymo sezoną ir apie tai, kad direktorės įsakymas pasirašytas laiku, nereikėjo nė termometro – vairuotojai nuo automobilių langų gramdė leduką, o pievos baltavo šerkšnu.

Iš rajono vadovų tik vienas savivaldybės meras gyvena daugiabutyje. Namas renovuotas, todėl ir šalčio ar šilumos pojūčiai jame kiti. Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė gyvena privačiame name, jos pavaduotojas Viktoras Ganusauskas ir vicemeras Saulius Lapėnas – taip pat. Šildymo sezono greičiausiai nė vienas jų dar nebaigė, todėl ši gyventojų problema jei ir aptariama kasdieniuose rajono vadovų pasitarimuose, tai, matyt, neatrodo tokia šalta.

Jolita Pileckienė