Siekdami išsiaiškinti darbo rinkos priemonių ir darbo biržos teikiamų paslaugų kokybę, bedarbių nuomonę apie teikiamas jiems paslaugas, sužinoti pagrindines priežastis, dėl ko bedarbiai neranda darbo, Jurbarko darbo biržos specialistai šiemet atliko dvi bedarbių apklausas.
Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 96 Jurbarko darbo biržoje įsiregistravę bedarbiai. Kas trečias apklausoje dalyvavusių žmonių turėjo profesinę kvalifikaciją arba buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 15,6 proc., aukštąjį – 7,2 proc. apklausos dalyvių. Maždaug 12 proc. apklaustųjų turėjo pagrindinį arba pradinį išsilavinimą.
Jau keletą metų iš eilės apklausose dalyvaujantys bedarbiai kaip pagrindinį informacijos šaltinį nurodė darbo biržos tarpininką – konsultantą. Pastebima, kad pastaraisiais metais išaugo informacijos ir konsultacijų centro kaip informacijos teikėjo vaidmuo – bedarbiai gerai vertina centre gaunamą informaciją. 92 proc. apklausos dalyvių patenkinti jiems suteikta informacija apie laisvas darbo vietas.
Pusė apklaustųjų nurodė, kad jie naudojasi Lietuvos darbo biržos interneto svetainės informacija – 63 proc. šį puslapį aplanko kartą per savaitę. Prieš metus tokių žmonių buvo ketvirtadaliu mažiau.
83 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių naudojasi galimybe gauti informaciją telefonu. Daugiausiai telefonu teiraujamasi apie laisvas darbo vietas (96 proc.) ir apie darbo rinkos priemones (48 proc.).
Vertindami įsidarbinimo planą, 94 proc. pripažino, kad jis naudingas, nes padeda ieškoti darbo, o 6 proc. respondentų mano, kad toks planas nereikalingas. Taip manančių per metus padaugėjo 5 proc.
Paprašyti įvertinti jiems suteiktų paslaugų kokybę, visi apklausti bedarbiai nurodė, kad visiškai yra patenkinti konsultanto – tarpininko paslaugomis. 84 proc. bedarbių patenkinti viešaisiais darbais, 82 proc. – telefonu gaunama informacija. 77 proc. bedarbių mano, kad konsultavimas grupėse yra reikalingas. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad biržoje užsiregistravę žmonės mažiausiai naudojasi talentų banku ir neformaliu švietimu.
Antrasis tyrimas parodė, kad 83 proc. bedarbių biržoje užsiregistravo norėdami rasti nuolatinį ar laikiną darbą. Ketvirtadalis antrosios apklausos dalyvių į darbo biržą kreipėsi norėdami įsigyti profesiją ar persikvalifikuoti, maždaug 10 proc. – tik dėl to, kad turėtų socialines garantijas.
Per pastaruosius šešis mėnesius darbo aktyviai ieškojo 92 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių. Tokią pat apklausą prieš metus atlikę specialistai išaiškino, kad aktyviai darbo ieškojo tik 85 proc. bedarbių.
Populiariausias darbo paieškos būdas – skelbimų skaitymas darbo biržoje, spaudoje, internete. Šį būdą pasirinko 77 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų darbo ieškojo klausinėdami draugų, pažįstamų, giminių, 44 proc. bedarbių darbo pasiūlymų ieškojo darbo biržos internetinėje svetainėje, 17 proc. rašė skelbimus į laikraštį, žurnalą. Pokalbiuose su darbdaviu dalyvavo 22 proc. apklaustų darbo ieškančių žmonių.
Net 32 proc. bedarbių pagrindine nedarbo priežastimi mano esant nepakankamą išsilavinimą. 27 proc. įsidarbinti sutrukdė liga arba trumpalaikis susirgimas, 25 proc. – per mažas darbo užmokestis, o 18 proc. apklaustų bedarbių teigė, kad patys nepakankamai aktyviai ieškojo darbo. Tik 16 proc. bedarbių mano, kad negali įsidarbinti dėl profesinių įgūdžių ar darbo patirties stokos.
Apklausos rezultatai patvirtino, kad beveik pusė biržoje užsiregistravusių bedarbių nori mokytis ir kelti kvalifikaciją – 43 proc. apklaustųjų mano, kad jiems tai padėtų įsidarbinti. Beveik tiek pat apklaustųjų mano, kad dalyvaudami aktyvios darbo rinkos priemonėse (viešuosiuose darbuose, įgūdžių rėmimo priemonėse) jie greičiau įsidarbintų.
Apklausos rezultatai parodė, kad auga bedarbių motyvacija mokytis, noras kelti kvalifikaciją, tačiau darbo neturintiems žmonėms reikia pagalbos įvertinant profesinius gebėjimus ir pasirenkant profesiją.
„ŠVIESOS” inform.
