Moksleivių dainų šventėje, kuri liepos 6–8 d. vyko Vilniuje, Jurbarko rajonui atstovavo dešimt kolektyvų. Iš viso šventėje dalyvavo apie 20 tūkstančių šokėjų ir dainininkų iš visų šalies savivaldybių ir miestų.
Įveikę griežtas atrankas, teisę dalyvauti respublikinėje moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ iškovojo moksleivių kolektyvai iš Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos, Antano Sodeikos meno mokyklos ir Jurbarko kultūros centro. Jurbarkiškių delegaciją sudarė 201 asmuo – mokiniai, kolektyvų vadovai ir mokytojai. Pasak Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Tytmonienės, vadovavusios jurbarkiečių delegacijai, dalyvių skaičiumi mūsų rajonas buvo atstovaujamas panašiai kaip ir kiti šalies rajonai, žinoma, nelyginant su didžiaisiais miestais ir savivaldybėmis.
Kas ketverius metus rengiamai moksleivių dainų šventei dar pernai buvo kilusi grėsmė neįvykti dėl pinigų stygiaus, tačiau vėliau nuspręsta vietoj 8 mln. Lt išsiversti su 5 mln. Lt ir nemažinant šventės renginių pakviesti į ją mažiau dalyvių.
„Kelionės išlaidoms 16900 litų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija, ji finansavo ir moksleivių maitinimą bei apgyvendinimą. Rajono savivaldybė apmokės tik lengvojo automobilio kelionę į sostinę. Žinojau, kad Vilniuje jis bus labai reikalingas – prisireikė vaikus vežti į ligoninę, buvo viena trauma ir kitų bėdelių, juk tokie karščiai“, – pasakojo Švietimo skyriaus vyr. specialistė Z. Tytmonienė.
Z. Tytmonienei šventė paliko labai gerą įspūdį: „Emocijų nenupasakosi. Manau, kad ir vaikams šventė labai patiko, nors repeticijos buvo alinančios, bet labiau pavargę, mano manymu, buvo vadovai, o vaikai – nusiprausė, pavalgė ir po minutės jau vėl linksmi.“
Rajono bendrojo lavinimo mokyklų meno kolektyvų, išskyrus Jurbarko gimnazijos chorą „Saulė“, į šventę nepateko, nors dalyvaujančiųjų atrankose buvo. Švietimo skyriaus vyr. specialistės nuomone, mažų mokyklų galimybės dalyvauti respublikinėse šventėse mažesnės. Net gimnazijų, į kurias vaikai ateina iš kitur, – jei nuo mažens neugdyti, tokio sudėtingo repertuaro neparuoš. „Repertuaras per sudėtingas, atranka per griežta“, – sakė Z. Tytmonienė ir teigė savo nuomonę planuojanti išdėstyti ir šventės rengėjams.
Septintoji Moksleivių dainų šventė prasidėjo Dainų diena – liepos 6-ąją Vingio parko estradoje dainavo didžiulis apie 8 tūkst. visos Lietuvos moksleivių choras. Jurbarko rajonui atstovavo keturi chorvedės Danutės Lapienės vadovaujami chorai – Antano Sodeikos meno mokyklos jaunių, Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos „Saulė“ ir Jurbarko kultūros centro berniukų choro „Bildukai“ jaunuolių ir jaunučių grupės – apie 80 dainininkų.
Išskyrus „Bildukų“ jaunučius, kiti trys chorai turėjo paruošti ir šventėje atliko apie 30 kūrinių. Šventės repertuaras, pasak D. Lapienės, buvo sudėtingas kaip niekada anksčiau, atranka į šventę labai griežta. „Tokį sudėtingą repertuarą net ne visos muzikos mokyklos sugebėjo paruošti. Skirsnemunės ir Vytauto Didžiojo mokyklų chorai irgi buvo gana gerai išmokę repertuarą, bet į šventę nepateko, turbūt dėl mažo finansavimo. Apie 90 procentų chorų buvo iš meno ir chorinio dainavimo mokyklų“, – teigė chorvedė. D. Lapienės manymu, dėl tokio sudėtingo repertuaro mažosios mokyklos neturi jokių galimybių dalyvauti respublikinėje šventėje, bet tai nereiškia, kad šventės kūriniai turėtų būti paprastesni. „Mažos mokyklos turi savo šventes. Pavyzdžiui, mūsų rajone gausu jaunučių chorų, jie puikiai dainuoja ir rengia savo šventes“, – mano chorvedė.
Bendros chorų repeticijos prieš šventę Vilniuje vyko dvi dienas. D. Lapienė teigė, kad jos buvo ilgos ir varginančios. „Repeticijos buvo žiaurios – nuo ryto iki vėlaus vakaro stadione tik su sauso maisto daviniu ir mineraliniu vandeniu. Organizatoriai norėjo išspausti iš vaikų maksimumą – ir išspaudė. Man buvo gaila vaikų. Bet vaikai buvo linksmi ir žvalūs, ir grįždami į nakvynės vietą dar dainuodavo. Mano vaikai man nė karto nepasiskundė, kad jiems sunku“, – sakė D. Lapienė ir ne kartą pabrėžė, kad didžiuojasi visais savo choristais, kurie pasiryžo ir įveikė sudėtingą repertuarą, o už tai apturėjo gražią šventę.
Choreografė Jolanta Telišauskienė teigė, kad ankstesnėse šventėse yra dalyvę ir mokyklų šokių kolektyvų, o šiemet šokių diena vyko „Siemens“ arenoje, todėl buvo atrinkta nedaug, bet geriausi kolektyvai. Iš Jurbarko važiavo kultūros centro tautinių šokių studijos „Nemunėlis“ jauniai ir jaunuoliai ir „Šypsenos“ merginų orkestrinių šokių grupė. Šventėje dalyvavo ir Antano Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų orkestras „Sodeikietis“, kuriam vadovauja Algirdas Marcinkevičius.
„Nemunėlio“ šokėjams repertuaras problemų nekėlė – juk kolektyvas jau prieš dainų šventę tapo respublikinio liaudies šokių konkurso „Aguonėlė“ laureatu. Problemų buvo tik per repeticijas. „Repeticijos vyko labai prastame stadione – molis, šlapia, pliaupė lietus ir vaikai šoko balose ir taškėsi purvynuose“, – ne itin malonius įspūdžius pasakojo J. Telišauskienė. Jurbarkietė choreografė buvo paskirta jaunių grupės asistente, tad ir jai teko lakstyti po purviną aikštę.
Koncertas pirmą kartą dainų švenčių istorijoje vyko uždaroje arenoje. „Siemens“ arenoje jautėmės ne kaip Dainų šventėje, o kaip paprastame koncerte – be erdvės, be dangaus, be žolės. Mažiukai jau po generalinės repeticijos galvojo, kad šventė baigėsi“, – taip pokytį komentavo J. Telišauskienė.
Paskutinieji pirmadienio paryčiais iš Dainų šventės sugrįžo folkloristai – Jurbarko kultūros centro vaikų folkloro ansambliai „Pasagėlė“ (vadovė Aušra Masteikaitė Mičulė) ir „Imsriukai“ (vadovė Birutė Bartkutė). Sekmadienį Vilniaus Kalnų parke jie dalyvavo ansamblių vakare „Tai gražiai, gražiai mane augino“.
Šiemetinėje Moksleivių dainų šventėje ansamblių vakare pirmą kartą buvo ir folkloro dalis, kuri vadinosi „Ir atlėkė paukščiukė“, o joje dalyvavo apie 500 atlikėjų. Iš Jurbarko vyko 14 folkloristų, jie atliko 2 šokius ir 4 dainas.
Pasak A. Masteikaitės Mičulės, nors daug darbo įdėta ir ruošiantis, ir repetuojant Vilniuje, buvo smagu. „Manau, kad ir vaikams patiko, nors įspūdžių dar nespėjome aptarti,- sakė „Pasagėlės“ vadovė. – Darbas darbu, bet kai ateina šventės diena – visiems būna labai smagu.“
Danutė Karopčikienė
