Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją purto įstaigos vadovų ir moksleivių tėvų konfliktas, per kurį labiausiai nukenčia ne kas kitas, o vaikai. Ir tėvai, ir savivaldybės administracijos direktorės sudaryta komisija aiškinosi, kodėl į laisvas vietas priimti ne gerai besimokantys ir savo eilės patekti į vienintelę mieste gimnaziją laukiantys moksleiviai, o prastesnius mokslo rezultatus rodę pretendentai? Komisija išvadas pateikė, o netrukus iš atostogų grįšiančio direktoriaus greičiausiai laukia drausminė nuobauda.
Neskaidri istorija iškilo į viešumą po to, kai pernai gruodžio 21 d. jurbarkietė kreipėsi dėl savo dukros priėmimo į I gimnazinę klasę. Tokia galimybe moksleivės šeima nusprendė pasinaudoti, nes iš gimnazijos į kitas ugdymo įstaigas mokytis išvyko du mokiniai, taigi atsirado laisvų vietų. Tačiau Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos direktorius Alvydas Januškevičius prašymą atmetė ir pranešė, kad moksleivė bus priimta tik nuo 2016 m. balandžio 1 d.
Sausio 15 d. mokyklos vadovas kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl papildomo priėmimo į I gimnazijos klasę.
Tą pačią dieną, kaip ir A. Januškevičius, savivaldybės duris ieškodama paaiškinimo varstė į gimnaziją nepriimtos moksleivės mama. Moteris skundė direktoriaus sprendimą ir nurodė, kad galimai pažeista priėmimo į gimnaziją tvarka ir vietoje jos dukros priimti žemesnį konkursinį balą turėję mokiniai.
Dėl moters kreipimosi savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė sudarė komisiją, kuriai pavedė ištirti mokinių priėmimo į Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos I klasę teisėtumą. Į komisiją buvo paskirta Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pocevičienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė, Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Gavėnė, to paties skyriaus juristė Lina Skaisgirytė ir Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Tytmonienė.
Pradėjusi gilintis komisija rado ne vieną pažeidimą, o nepriimtos moksleivės mamos teiginiai, kad į gimnaziją patenkama ne pagal konkursinį balą – pasitvirtino.
Painiava dėl priėmimo į gimnaziją prasidėjo dar praėjusių metų pavasarį. Moksleiviai į gimnaziją priimami pagal direktoriaus A. Januškevičiaus patvirtintas taisykles, prieš tai dokumentą suderinus su įstaigos taryba ir savivaldybės Švietimo skyriumi. Šios taisyklės numato dokumentų sąrašą, kurį turi pateikti pretendentas, ir kriterijus, kaip skaičiuojamas pretendento konkursinis balas. Kadangi kriterijų sąrašas baigtinis, pretendentų balus pagal specialią informacinių technologijų mokytojų sukurtą formulę suskaičiuoti nesudėtinga. Skaičiuojant konkursinį balą vertinami lietuvių, dviejų užsienio kalbų, istorijos, geografijos, matematikos, chemijos, fizikos, biologijos metiniai balai bei pasiekimai olimpiadose ir konkursuose per paskutinius dvejus metus.
2015-2016 mokslo metais savivaldybė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijai leido formuoti keturias I gimnazijos klases, priimant į jas 100 mokinių. Tiek ir buvo priimta.
2015 m. birželio mėn. priėmimo komisija sudarė 99 mokinių sąrašą, kurių stojimo balas buvo nuo 10,78 iki 7,5. Gimnazijos vadovybei teko sukti galvą dėl paskutinės vietos, į kurią, be skundą parašiusios šeimos atžalos, pretendavo dar trys moksleiviai. Visų jų konkursinis balas buvo toks pat – 7,44.
Nežinia dėl kokių priežasčių gimnazijos vadovybė nusprendė priimti aukščiausią lietuvių kalbos įvertinimą turėjusį moksleivį. Likusiems teko grįžti į ankstesnes mokymo įstaigas.
Savivaldybės komisija pabrėžė, kad iki šiol gimnazija nebuvo susidūrusi su atvejais, kai kelių moksleivių konkursiniai balai sutapdavo, o priėmimo taisyklėse nenumatyta, kaip tuomet reikėtų elgtis.
Galbūt sprendimas pirmenybę suteikti geriau lietuvių kalbą besimokiusiam pretendentui ir būtų praslydęs pro konkurso kartelės neperšokusių moksleivių tėvų akis, tačiau 2015 m. rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais priimti gimnazijos administracijos sprendimai viską dar labiau sujaukė.
Atsilaisvinus dviem vietoms rugpjūtį direktorius A. Januškevičius į gimnaziją priėmė Naujamiesčio pagrindinės mokyklos moksleivę, o lapkritį – Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos auklėtinę. Pirmosios stojamasis balas buvo 7,22, antrosios – 6,54. Abu šie balai mažesni, nei tų pačių metų pavasarį į gimnaziją nepatekusių pretendentų.
Išanalizavusi dokumentus savivaldybės komisija patvirtino, kad taip pasielgdamas gimnazijos vadovas pažeidė mokinių priėmimo taisykles: priėmė ne tuos pretendentus, kuriuos privalėjo priimti.
Komisija nustatė ir daugiau trūkumų. Visi jie susiję su netvarkingais dokumentais. Dalis minėtų pažeidimų smulkūs, tačiau kiti kelia klausimų, ar moksleiviai į gimnaziją priimami sąžiningai, pagal jų žinias. Komisija nustatė, kad kai kuriose bylose nėra dokumentų, kurie patvirtintų priimtų moksleivių pasiekimus, lėmusius jų stojimo balus.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Antano Gvildžio, paaiškėjusi situacija gimnazijoje padarė didelę žalą rajono švietimo įstaigoms.
„Iki šiol tikėjome, kad moksleivių priėmimas visose mokyklose vyksta skaidriai. Juolab kad priėmimo mechanizmai visur yra paprasti ir nesunkiai suprantami. Tačiau paaiškėjo, kad skaidrumo trūksta ne kur kitur, o vienoje labiausiai vertinamų rajono mokyklų“, – sakė A. Gvildys.
Šiuo metu dirba nauja komisija, kuri vertina gimnazijos direktoriaus darbo rezultatus ir jo galimybes toliau tęsti darbą. Komisija tikrina ne tik dokumentus, bet ir visą švietimo įstaigos veiklą, už kurią atsakingas direktorius.
„Mero sudaryta komisija taip pat aiškinsis ir priežastis, kodėl į gimnaziją buvo priimti mokiniai, kurie neturėjo būti priimti. Sunku protu suvokti, kodėl ilgametę darbo patirtį turintis direktorius nusprendė taip, o ne kitaip. Vienaip ar kitaip tokio sprendimo pasekmes teks ilgai taisyti“, – apgailestavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Koks likimas laukia direktoriaus A. Januškevičiaus, paaiškės po to, kai komisija baigs darbą. Mokyklos vadovui gali būti sumažinta pareigybinė kategorija arba konstatuota, kad jis apskritai nebegali eiti užimamų pareigų.
Savivaldybei teko spręsti, ką daryti su moksleiviais, kurie neteisėtai priimti į gimnaziją. Atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas nuspręsta ne pagal konkursinį balą priimtiems vaikams leisti toliau mokytis gimnazijoje.
„Vaikai nekalti, kad situacija tokia. Ne jie susitarė su direktoriumi, kad būtų priimti į gimnaziją. Tačiau perėję mokytis jau susigyveno su mokykla, susikūrė lūkesčius, to negalima sunaikinti. Tuo labiau kad vienas iš moksleivių pradėjo labai gerai mokytis ir yra tarp pirmūnų“, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.
Kokius sprendimus savivaldybei teks priimti, kad būtų atkurtos eilės tvarka turėjusių į gimnaziją patekti moksleivių teisės, kol kas neaišku. Greičiausiai teks daryti išimtį ir dėl šių vaikų padidinti esamas klases.
Lukas PILECKAS
O kiek apgaulės kitose mokyklose, kai direktoriai norėdami užslėpti tikrai rimtas problemas viską taip stengiasi užglaistyti ir meluoti, o dėl to dar baisiau kenčia vaikai. Visi viską mato ir žino, bet kol raštiškai nėra užfiksuota niekas taip ir nekreipia dėmesio. O jei kas informuoja jaučiasi ne nukentėjęs, o tampa kaltinamuoju.Jurbarke reikia reformų dėl administravimo ir mokyklose, ir švietimo skyriuje.