Dėl susitikimo su Vladislovu Razumnovu reikėjo tartis iš anksto, nes beveik prieš šešerius metus dėl sporto išvažiavęs iš Jurbarko į tėvų namus grįžta retą savaitgalį. „Tėvams esu Vladislovas, o visiems draugams – Vladas“, – prisistato vaikinas. Savaitgalis namuose, kai gali nesportuoti, tik ilsėtis, miegoti, valgyti ir bendrauti su artimaisiais, jau buvo įpusėjęs, nuotaikos negadino prieš dieną pralaimėtos varžybos, o mintys lėkė į priekį.
Kai aš mažas buvau…
Vlado šeimoje visi mėgo sportą: brolis žaidė regbį, tėtis domėjosi ledo rituliu, o krepšinio virusą į namus parnešė vyresnioji sesuo. Išbandęs rankinį ir likęs nepatenkintas Vladas ieškojo krepšinio trenerio.
Būdamas dešimties jis tapo Juliaus Gečo – ir dabar su vaikais dirbančio specialisto auklėtiniu. Po poros metų visi vaikino tikslai ir svajonės pakrypo viena linkme – būti krepšininku. Į Jurbarką rengti sporto stovyklos savo auklėtiniams atvyko Sabonio krepšinio centro treneris jurbarkietis Rolandas Radvilavičius. Į stovyklą pateko ir Vladas. Po to beliko ieškoti kelių į sporto mokyklą didmiestyje. Dvylikametis pateko į Kauno krepšinio mokyklą „Aisčiai“ ir ketverius metus žaidė jos komandose.
Kaip sviestu patepta?
Vlado karjera įgavo pagreitį – 2012–2013 metų sezonui jis pakviestas į naują komandą „Tornado“ krepšinio mokykloje, kur žaidžia pirmojoje lygoje. Taip pat rungtyniauja Kauno r. „Tornado“ komandoje Regioninėje krepšinio lygoje. Šį sezoną jau sužaista per 60 rungtynių– kartais po trejetą per savaitgalį.
Vlado pozicija aikštelėje – įžaidėjas, o tai reiškia, kad jis turi organizuoti komandos atakas. Krepšininko žaidimas neliko nepastebėtas. Praėjusį sezoną jis sulaukė krepšinio federacijos kvietimo išbandyti jėgas Lietuvos septyniolikmečių rinktinėje, kuri ruošėsi Pasaulio čempionatui. „Buvau labai laimingas, jaučiausi pastebėtas ir įvertintas. Rinktinės stovykloje gavau ypatingos patirties, pajutau, ką reiškia iš paskutiniųjų kovoti dėl vietos komandoje. Pritrūko tik vieno laiptelio iki galutinės rinktinės sudėties“, – pasakoja jaunuolis.
Pirmą kartą Vladui teko sudalyvauti ir Moksleivių lygos žvaigždžių dienose. Ten pateko žmonėms balsuojant socialiniame tinkle – surinko beveik 4000 balsų.
Vladas dalyvavo ir „Sprite talentų kovose“, kur pasiekė puikių rezultatų. Šiuo metu jis yra pasirašęs sutartį su agentūra „Tstar“, kuri dirba kaip žaidėjo agentas ir rūpinsis jo karjera ateinančius keletą metų.
Iš šalies žiūrint Vladui viskas sekasi puikiai ir lengvai, karjera įsibėgėja, pasiūlymai plaukia… Kokia kaina tai pasiekta, žino tik jis pats bei artimiausi žmonės.
Darbas, darbas ir dar kartą darbas
„Dabar daug sportuoju, save atiduodu šimtu procentų, kad vėliau negalėčiau gailėtis, kad kažko nepadariau. Nelaikau savęs talentingu. Esu tas, kuris visko pasiekia juodu darbu. Turiu dirbti tiek, kad pavyčiau talentingiausius ir tapčiau geresniu.“, – valingumą parodo vaikinas.
Treniruotės 6–7 kartus per savaitę, neskaičiuojant varžybų, darbas namuose, traumų prevencijos pratimai – labai nuobodūs, ilgai trunkantys, verčiantys atsikelti šeštą ryto – tai Vlado kasdienybė. Traumuotas žaidėjas – nieko vertas. Prieš metus Vladas turėjo rimtų nugaros problemų, buvo kilusi grėsmė jo karjerai. Likimas atsiuntė puikų kineziterapeutą, kuris krepšininką pastatė ant kojų.
„Mes gi esame savotiškos prekės – krepšinio mokykla į žaidėjus investuoja labai daug. Tačiau labai skauda širdį, kai supranti, kad pats sporto principas nukeliamas į antrą vietą, o pirmoje yra pelnas. Bet aš pats pasirinkau tokį kelią ir kito neieškau.“
Metai be bulvių traškučių
Prieš metus nusprendęs atsisakyti bulvių traškučių ir gazuotų gėrimų, tvirtai laikosi savo nusistatymo. Maistą gamina pats. Tenka naudoti daug papildų, nes organizmas iš maisto visų medžiagų negauna tiek, kiek reikia.
Gyvenimas vienam, toli nuo šeimos išmokė savarankiškumo, tačiau kankina ilgesys. Dabar Vladas gana patogiai gyvena bendrabutyje po to, kai teko išgyventi emociškai sunkius laikus sporto bendrabutyje bei nuomojamuose butuose.
Vladas mokosi trečioje gimnazijos klasėje. Ypač patinka istorija.„Mokslai dėl sporto nukenčia, bet stengiuosi. Reikia turėti atsarginį variantą. Kurį laiką norėjau tapti policininku, man patinka socialinis darbas, kai gali padėti kitiems. Žavi savanorystės idėjos, tik dabar tam neturiu laiko.Nepatinka mūsų švietimo sistema, kai kišama nereikalinga informacija“, – sako Vladislovas. Jis dar neapsisprendęs dėl ateities. Aišku tiktai, kad netrukus gaus vairavimo pažymėjimą, o mašina jau laukia kieme.
Oi, tas liežuvis!
Paprašytas įvardyti svarbiausias savo charakterio savybes pirmiausia pamini užsispyrimą. „Blogiausia savybė, kad nenulaikau liežuvio už dantų. Esu daug dėl šito nukentėjęs, tad stengiuosi patylėti. Daug kuo domiuosi, skaitau – domina savęs pažinimo, meditacijos skaitiniai. Taip pat mėgstu dėmesį – ir dabar tai pripažįstu. Mažiau mane pažįstantiems žmonėms atrodydavau arogantiškas. Stengiuosi to atsikratyti. Arogancija atsiranda iš bijojimo pašalinius žmones prisileisti arčiau. Esu atviras tik artimiems žmonėms – savo šeimai ir keletui draugų, kuriuos įgijau vaikystėje ir jais pasitikiu ligi šiol“, – Vladas nesistengia atrodyti geresnis nei yra.
Jam būtinas bendravimas – lengviau pasidaro jausmus ir mintis išliejus žmogui, kuris supranta ir palaiko. Didžiulį palaikymą jaučia iš savo tėvų. Jie svarbiausiose varžybose visada serga už sūnų. Autoritetas Vladui ir dabartinis treneris Kęstutis Naruševičius.
Vladas iki šiol neturėjo širdies draugės. Toks jo sprendimas, kad netektų kentėti pačiam ir įskaudinti kito, nes, mano, dar yra nepasiruošęs rimtiems santykiams, kol nėra savarankiškas ir materialiai nepriklausomas. „Dar nesijaučiu suaugęs – mėgstame su draugais vaikiškai pakvailioti. Stengiuosi ištrūkti į įvairius renginius. Muzikos klausausi nuo popso iki klasikos. Labai erzina šiukšlės gamtoje. Nesigėdiju pakelti ir įmesti į šiukšlinę. Tačiau namuose dulkės ir neplauti indai nemaišo“, – iš savęs pasišaipo Vladas.
Pirmyn… į Kiniją
Smagiausia šio pavasario naujiena – gegužės pabaigoje jau sulaukęs aštuonioliktojo gimtadienioVladas su krepšinio mokyklos suburta rinktine keliaus į Kiniją. Čia vyksiančiuose turnyruose atstovaus Lietuvai bei žais su Kinijos, Australijos ir Amerikos rinktinėmis. Dar vienas didelis žingsnis profesionalaus krepšinio link.
Ir nors krepšinis užima didžiausią dalį laiko ir savo gyvenimo be šio žaidimo neįsivaizduoja Vladas teigia: „Pirmiausia noriu būti geras žmogus, o tik po to – sportininkas.“
Jūratė Stanaitienė
