Kaip gaivaus vėjo gūsis į Jurbarko verslo padangę balandžio viduryje įsiveržė floristė Rūta Stasiulienė ir jos „Rūtos gėlių galerija“. Miesto centre įkurtas mažutis, jaukus gėlių salonas vos per porą mėnesių tapo traukos centru ne tik pirkėjams, bet ir kuriančioms jurbarkietėms, kurios čia gali pristatyti savo darbus, o Vaikų gynimo dienos išvakarėse prie salono surengta ir pirmoji „smulkiukų“ mugė.
Traukia į viešumą
Iš Vilniaus į Jurbarką persikėlusi R. Stasiulienė keletą metų dirbo samdomą darbą, tačiau niekada nenustojo svajoti apie savo saloną, kuriame atsirastų vietos ne tik verslui, bet ir kūrybai. Sukaupusi drąsą ji išsinuomojo patalpas Vytauto Didžiojo g. 10 ir atvėrė „Rūtos gėlių galeriją“.
Jau per atidarymą šalia gėlių buvo galima įsigyti jaunos jurbarkietės Ievos Naujokaitytės papuošalų – musių iš akmenukų. R. Stasiulienė Ievą surado pamačiusi jos kurtą papuošalą vienos klientės atlape. „Jurbarke tiek kuriančių moterų! Noriu jas padrąsinti ir pakviesti parodyti savo darbelius žmonėms. Taip pat pabandyti iš to užsidirbti“, – sakė floristė.
Savo salone ji kas savaitę rengia kuriančių moterų darbų parodas. Rankomis dekoruotus indus pristatė Justina Venckienė, tapyto šilko skareles ir šalikėlius – Romarika Pikelienė. R. Pikelienės darbai – jau gerai žinomi, jų galima įsigyti mugėse ar užsisakyti internetu, o J. Venckienės dekoruotus indus buvo galima pamatyti bene tik feisbuko puslapyje „Va taip“.
„Gaila, kad ne visos parodėlės sulaukia daug dėmesio, bet stengsiuosi šio sumanymo neapleisti – ieškosiu naujų darbštuolių, parodas darysime žmonėms patogiu laiku. Noriu, kad mano salonas taptų erdve kūrybai ir visų idėjų ir svajonių realizavimui“, – sako R. Stasiulienė.
Taps tradicija
Nuo pat salono atidarymo puoselėtą svajonę – surengti mugę, kurioje savo kūrybos vaisius galėtų pristatyti kuo daugiau jurbarkiškių, R. Stasiulienė įgyvendino gegužės 31 d. „Mažąją mugę“ rengiant tokią dieną neapsieita be vaikų temos. „Kviečiau prekiauti mamytes, kurios augindamos vaikučius užsiima rankdarbiais, taip pat kitas jurbarkietes. Kad ateitų, parodytų, ką gali“, – sakė gėlininkė.
Tokias muges verslininkė nusiteikusi rengti kartą per mėnesį, prieš visuotines šventes – Jonines, Oninines, Rugsėjo 1-ąją. „Tai bus teminės mugės, o dalyvauti jose kviečiu visus norinčius ir turinčius nors kokį leidimą verslui – patentą, autorinę sutartį“, – ragina pabandyti R. Stasiulienė.
Mažoji mugė prie „Rūtos gėlių galerijos“ šurmuliavo nuo pietų iki vakaro. Pro šalį skubančius jurbarkiečius traukė linksmas klegesys, saulėje žibantys papuošalai ir kvepianti kava. Į pirmąją mugę savo darbų atnešė apie 10 kūrėjų.
Kokia mugė be skanumynų? „Rūtelė pakvietė dalyvauti, turėjau laiko, tad kodėl ne?“ – šypsojosi jurbarkietė Sigita Kiudienė, mugėje prekiavusi kava, arbata, ledais, šerbetais, cukraus vata. Pirmaisiais jos klientais tapo šalia prekiaujančių mamyčių besisukiojusios atžalos. „Kol kas populiariasia prekė – cukraus vata“, – sakė ant pagaliuko saldų debesėlį vyniodama verslininkė.
Drauge su vyru S. Kiudienė mugėse prekiauja jau penkerius metus – su visais aparatais keliauja po visą Lietuvą. „Kepame ir vaflius, blynus, siūlome platų gardumynų asortimentą, tačiau šiandien čia esu viena, todėl niekaip visko nespėčiau“, – tikino S. Kiudienė. Tądien jos pagalbininkėmis buvo ūgtelėjusios dukrytės.
Nors dabar S. Kiudienė plėtoja maisto verslą, anksčiau ji turėjo rankdarbiams skirtų prekių parduotuvę „Kūrybos idėja“. „8 metus jai vadovavau, tačiau supratau, kad aš nesu kūrėja. Kūryboje kur kas geriau sekasi mano mamai Laimutei ir parduotuvę „Kūrybos idėja“ iš manęs nupirkusiai Violetai“, – juokėsi verslininkė.
Gausybė papuošalų
Šalia dukros mugėje su savo kurtais papuošalais įsitaisė Laima Glazauskienė. Margaspalvės iš karoliukų, stikliukų, odelių, pūkuotos apyrankės, segės, auskarai – visa tai Laimutės rankų darbas. Su šiais papuošalais L. Glazauskienė keliauja su dukra po muges. „Papuošalus pradėjau kurti neseniai. Mano verslas ilgai buvo siuvimas, siuvinėjimas. Visą laiką kažką dariau“, – kukliai sako Laimutė. „Sovietmečiu mamos siuvinėtais „kalnieriukais“ uniformas puošė visa Lietuva“, – mamą gyrė S. Kiudienė. Nelikus uniformų, nebereikėjo ir siuvinėtų puošnių apykaklaičių, todėl Laima ėmė gaminti papuošalus.
Mažojoje mugėje savo kurtais papuošalais prekiavo ir iš Sigitos verslą perpirkusi ir dabar „Kūrybos idėjoje“ šeimininkaujanti Violeta Jakaitienė. Verslininkė mugės lankytojams siūlė iš karoliukų vertų apyrankių, raktų pakabukų. „Šitie gaminiai dabar yra populiariasi. Apyrankės suvertos iš tam tikram Zodiako ženklui tinkančių akmenukų, todėl parduotuvės klientai mielai jas perka dovanų“, – tikino V. Jakaitienė.
Verslininkė patikino, kad Jurbarke moterys – labai kūrybingos ir darbščios. „Nors prekės rankdarbiams nėra pigios, yra senjorių, kurios negaili pinigų ir mielai užsiima kūryba. Jos ir mezga, ir siuva, ir veria, o jau kaip siuvinėja!“ – susižavėjimo kūrybingomis Jurbarko moterimis neslėpė Violeta.
Ant jurbarkietės Alginos Šilanskienės prekystalio – papuošalai, pagaminti įvairiausiomis technikomis: verti, megzti, iš odos, vilnos, karoliukų pagaminti sutažo būdu, „iškepti“ iš modelino. „Mėgstamos technikos neturiu. Gaminu visko po truputį. Prekiauju vietoje – toli nevažiuoju, šventėse, dar – prie Raudonės pilies“, – pasakojo papuošalų kūrėja. Pasak jos, pirkėjų skonis – labai įvairus, domisi skirtingais papuošalais, tačiau perka nedaug. „Žmonės neturi pinigų, negauna normalių algų, tad ir taupo maistui. Nors moterys apžiūrinėja, gėrisi, joms patinka“, – pirkėjų pasigenda A. Šilanskienė.
Moteris pasidžiaugė, kad tokios mugės žada tapti tradicinėmis – vis bus kur savo darbus parodyti. A. Šilanskienė daugiau kuria šaltuoju metų laiku, nes vasarą apstu darbų lauke, tačiau stengiasi neatsilikti nuo madų ir naujienų. „Dabar jaunimas labai perka paprastas apyrankes iš raudono vilnonio siūlo. Sako, laimę neša. Tai padariau tokių. Jas ir apyrankes iš odos perka ir berniukai“, – patikino kūrėja.
Tik mažą dalį savo darbų – taip pat daugiausia gaminių iš karoliukų – vėrinių, auskarų, apyrankių į mugę atsinešė jurbarkietė Rasa Povylaitienė. „Kuriu visą gyvenimą. Darau viską! Galiu ir papuošalą padaryti, ir puokštę iš lauko gėlių ar salotų, ir paveikslą, fotografuoju, siuvinėju, dovanas pakuoju. Kuriu dažniausiai pagal užsakymą“, – sakė R. Povylaitienė. Moteris bene 15 metų važinėjo po muges, kuriose pardavinėjo iš džiovintų augalų, gintarų kurtus paveikslus.
R. Povylaitienei pavaldžios visokios kūrybos technikos. Rasa rodo iš spalvotų plastiko butelių, jų gabalėlius kaitinant, sukurtus linksmus ir spalvingus sagučius į plaukus mergaitėms.
Šventė visiems
Papuošalų ir kitų aksesuarų siūlė ir daugiau moterų: ant odinių apyrankių savo spalvinguosius vabzdžius tupdė I. Naujokaitytė, mugėje buvo galima įsigyti ir „Romarikos šilko namų“ gaminių. J. Venckienė šįkart siūlė įsigyti vaikučiams skirtos produkcijos. Netrukus mamyte tapsianti jurbarkietė iš natūralių medžiagų pagamintus gaminius vaikučiams pradėjo kurti, kai pačios sūneliui buvo jau metukai.
Ant prekystalio – žaisliukai, migdukai, patalynė, lavinimo kilimėliai. Visi gaminukai – jaukūs, mieli ir skatinantys kūdikio vystymąsi. „Prekiauju ir internete, bet labai smagu pabūti tarp žmonių“, – sakė Justina.
Mugių nepraleidžia Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė, siūlanti „Saulės dukros“ ženklu pažymėtų rankų darbo ekologiškas žvakes iš bičių ir sojų pupelių vaško, masažines žvakes, kvapnius maišelius ir namų kvapukus. Mažojoje mugėje Veronika pristatė naujieną – „kišeninę romantiką“ – medžio dėžutę, kurioje įtaisyta žvakė ir degtukų dėžutė.
Kad mugė taptų tikra švente, R. Stasiulienė pasirūpino ir pramoga – vakare jauna, bet jau patyrusi fotografė Evelina Baltrušaitytė visiems norintiems surengė fotosesiją. Šalia gėlių salono buvo įrengta fotostudija – ant žolės pastatyta sienelė, puošta gėlių vazonais, provanso stiliumi alsavo išdėlioti krepšiai, žibintai, pagalvėlės ir pliušiniai Bukowski žaislai.
Šventei sukurti ir verslumui paskatinti reikia visai nedaug – entuziazmo, geranoriškumo, draugiškumo ir šiek tiek pastangų.
Jūratė Stanaitienė
