Jaunimo nedarbas Lietuvoje per trejus metus padidėjo nuo 13 iki 31,1 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tačiau Jurbarko rajone, kur bendras nedarbo lygis yra apie 15 proc., jaunimo nedarbas siekia tik apie 9 proc.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus duomenimis, mūsų rajone yra 20243 darbingo amžiaus gyventojų, iš jų – apie 5 tūkst. jaunimo. Darbingo amžiaus jaunimo kategorijai darbo birža skiria 16-24 m. asmenis, jų nedarbo lygis pernai buvo 8,8 proc., o iš visų darbo biržoje registruotų bedarbių jaunimas, šių metų sausio 1 d. duomenimis, sudarė 14,3 proc.
Sausio 1 d. Jurbarko skyriuje buvo registruota 419 jaunų, iki 25 m., bedarbių – daugiau nei pusė (52 proc.) neturinčių jokios darbinės kvalifikacijos, 37 proc. įgijusių kvalifikaciją, 11 proc. turi aukštąjį išsilavinimą.
Praėjusiais metais biržoje buvo įsiregistravęs 201 absolventas – 104 turintys profesinį, 97 – aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia bedarbiais Jurbarke registruojasi socialinio darbo, verslo vadybos, kompiuterinės lingvistikos, viešojo administravimo specialistai, apskaitininko-kasininko, padavėjo-barmeno, virėjo, automobilio remontininko, kirpėjo kvalifikacijas įgiję absolventai. Tačiau, pasak Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės, absolventai į darbo rinką integruojasi greičiausiai. Praėjusiais metais darbo birža įsidarbinti padėjo 81 absolventui. Kiti, tikėkimės, irgi neliko be darbo – juk įsidarbinti galima ir be darbo biržos tarpininkavimo.
Lygiai taip pat ir ne visi besikreipiantieji į biržą ateina norėdami susirasti darbą. Darbo biržos atliktos apklausos duomenimis, tik 68 proc. kreipiasi norėdami įsidarbinti ir net 24 proc. – dėl sveikatos draudimo ar socialinių garantijų. Tiesa, nedarbo draudimo išmokas, vadinamąją bedarbio pašalpą, dabar begauna apie 10 proc. bedarbių, retai kada ji priklauso jaunimui, neturinčiam išmokoms gauti būtino draudiminio stažo.
Darbo biržos duomenimis, Jurbarko rajone jaunų, iki 25 m., bedarbių bendroje bedarbių struktūroje per pastaruosius trejus metus daugėjo nuo 19,4 proc. 2009 m. iki 23,5 proc. 2011 m. Apie pusė jaunų bedarbių pernai įdarbinta.
Pasak R. Kliukienės, jaunimui taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. 2011 m. į jas buvo nukreipti 192 jauni bedarbiai – 50 jų pasirinko profesinį mokymą, 31 dalyvavo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programoje. Darbo biržoje registruotas jaunimas taip pat yra įdarbinamas subsidijuojant ir dirba viešuosius darbus.
Svarbi darbo biržos parama jauniems bedarbiams įgyti profesinę kvalifikaciją ar ją keisti. „Ne visi jaunuoliai gali išvykti mokytis profesijos savo lėšomis, todėl rinkdavosi darbo biržos kursus pagal rėmimo programas“, – teigė Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė. Tačiau, pasak jos, šiais metais profesinio rengimo tvarka keičiama – ypač bus atsižvelgiama į profesijos paklausumą ir sutartis su darbdaviu. „Sudarant sutartį darbdavys turės įsipareigoti įdarbinti ne mažiau kaip vienus metus, o darbuotojas – dirbti ne mažiau kaip pusę metų. Nesilaikant sutarties reikės kompensuoti profesijai įgyti skirtas išlaidas“, – paaiškino R. Kliukienė naują, bet dar nepatvirtintą tvarką.
Sausio mėnesį Jurbarko darbo biržoje įsiregistravo 82 jaunimo kategorijai priskiriami bedarbiai – 28 moterys ir 54 vyrai. Darbo birža šiais metais planuoja 120 asmenų siųsti mokytis profesijos, teikti paramą darbdaviams įdarbinant 80 sunkiausiai integruojamų į darbo rinką bedarbių, remti bedarbių ir ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojų laikiną užimtumą įdarbinant viešuosiuose darbuose 605 asmenis, taip pat parems 238 naujas darbo vietas ir veiklas pagal verslo liudijimus. Dalis tos paramos teks ir jaunimui.
Bet jauni žmonės nenori dalies – o daug ir iškart. Todėl nemažai jaunų žmonių, nerandančių čia darbo, suks ne į darbo biržą, o iš Lietuvos. Jurbarko rajoną irgi daugiausia palieka jauni žmonės. Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Kravčenkienės pateiktais duomenimis, iš 194 pernai išvykimą deklaravusių piliečių 100 – jauni, 18-30 metų amžiaus žmonės. Kartu su tėvais išvyko ir 26 nepilnamečiai. Šiemet sausį išvyko jau 9 žmonės, kone visi – iki 30 metų.
Lietuvos jaunimas į užsienį dažniausiai vyksta dirbti – masiškai ir jau seniai. O Lietuvoje tik dabar susizgribta, kad jaunimo nedarbo problema iki šiol rimtai nevertinta – taip vasario pradžioje pareiškė šalies Prezidentė ir aptarė tai su Ministru Pirmininku ir socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Danutė Karopčikienė
