Nusprendę vienu šūviu nušauti du zuikius vasario 15-ąją kartupiškiai pasikvietė gausybę svečių ir paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną bei Jurbarko viešosios bibliotekos Kartupių filialo ir Eržvilko kultūros centro Kartupių skyriaus įkurtuves rekonstruotame buvusio darželio, o vėliau mokyklos pastate.
Sulaukė patogumų
Ketvirtį amžiaus Kartupiuose dirbančios bibliotekininkė Danguolė Puidokienė ir kultūrinės veiklos organizatorė Gitana Matusevičienė pagaliau sulaukė gerų darbo sąlygų. Anksčiau įstaigos glaudėsi vadinamojoje „kaimo pirtyje“, kurioje dabar superkamas pienas, o uždarius Kartupių mokyklą paveldėjo beveik avarinės būklės pastatą.
„Žmones ne itin traukė šaltas pastatas be sąlygų repetuoti“, – G. Matusevičienė pateisina, kad Kartupiuose nėra meno kolektyvų – kas gi norės rinktis tik renginiams elektra pašildomose patalpose?
Kultūrinė veikla vyko ir po kiauru stogu, košiant vėjams. Į įvairių atlikėjų pasirodymus kartupiškiai rinkosi noriai – neteko atšaukti nė vieno koncerto. Mėgo žmonės ir kultūrinės veiklos organizatorės rengiamas vakarones, gal mažiau ateidavo į valstybinių švenčių paminėjimus, bet aktyviausi kultūros pasisemti rinkdavosi ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis.
„Dabar viskas bus kitaip. Nenoriu prisišnekėti, jei kartais nepavyktų, bet yra minčių suburti kaimo žmones į teatrą“, – nedrąsiai planais dalijasi G. Matusevičienė.
Moteris yra ir kaimo seniūnaitė, viena iš aktyvisčių, buriančių Kartupių bendruomenę. Jurbarko r. savivaldybės taryba sutiko bendruomenės būstinę įregistruoti suremontuotame pastate, beliko oficialiai įregistruoti bendruomenę, kurios pirmininku jau išsirinktas Vidmantas Šidlauskas.
Pastatą Jurbarko r. savivaldybė patikėjimo teise perdavė Jurbarko viešajai bibliotekai, todėl bibliotekininkė D. Puidokienė yra tikra pastato šeimininkė, laukianti grįžtančių skaitytojų. Visus tris mėnesius, kol vyko remontas, biblioteka nedirbo.
Kartupių biblioteka turi per 200 skaitytojų – daugiausia suaugusiųjų. Vaikai dabar dažniau lankosi Eržvilko bibliotekoje, nes kartupiškiai mokosi Eržvilko gimnazijoje ir po pamokų laukdami autobuso užsuka į tenykštę biblioteką. Bet nepamiršta ir savo bibliotekininkės – pas Danguolę atbėga apie 50 vaikų iš Kartupių apylinkių. Bibliotekininkė net darbo laiką pritaikė po pamokų grįžtantiems moksleiviams ir dirba nuo 13 iki 17 val.
Suaugusieji bibliotekoje randa daug naujų knygų, tačiau populiariausi skaitiniai – periodika. Nepajėgdami prenumeruoti spaudos žmonės mielai ją skaito bibliotekoje, o senesnius egzempliorius bibliotekininkė netgi leidžia parsinešti paskaityti namuose.
„Dirbame ranka rankon su Gitana. Dviese organizuojame visus renginius, šventes. Kartu ir žmonių daugiau prisikviečiame“, – sako D. Puidokienė.
Dirbti teko sparčiai
Pastato rekonstrukcijos projekto vadovas Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis vykstant remontui Kartupiuose beveik apsigyveno – statybininkų darbą stebėjo ir visą procesą fotografavo bene kiekvieną dieną, todėl dabar galėtų pasakyti, kas kiekviename kampe ir kaip padaryta.
Darbų buvusioje mokykloje buvo nemažai. Po pirmo pastato palopymo, kai 2014 m. Kultūros ministerija tam skyrė 150 tūkst. Lt, ir buvo pakeistas stogas, langai, dalis durų, atliktas smulkus vienos patalpos remontas, darbo sąlygos ne ką pagerėjo – biblioteką šildyti teko elektra, žiūrovų salė buvo pašildoma tik prieš renginius, o ir atliktas remontas kokybe nepasižymėjo.
Praėjusių metų liepą buvo gauta žinia, kad Kultūros ministerija iš Valstybės investicijų programos rezervo Kartupių bibliotekos remontui užbaigti paskyrė per 130 tūkst. eurų. Projektas turėjo būti užbaigtas iki gruodžio vidurio, tad dirbti teko labai sparčiai.
Rangovas kėdainiškė UAB „Projektas karma“ objekte dirbo pati ir įdarbino subrangovus – čia nuolat triūsė 15 darbininkų. Svarbiausias darbas – geoterminis šildymas, kuriam prireikė penkių 100 metrų gylio gręžinių. Pastate nugriautos nereikalingos sienos, dėl to atsivėrė naujos erdvės ir iki 100 vietų padidėjo žiūrovų salė. Čia atlikta sienų apdaila, apšiltintos ir įrengtos naujos grindys, pakeistos durys, atsirado atskiras įėjimas į biblioteką, įrengti pandusai neįgaliesiems, išvedžiota nauja elektros instaliacija, pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, įrengti net trys tualetai, vienas pritaikytas neįgaliesiems.
Projekto vadovas G. Kasputis atliktų darbų kokybe liko patenkintas. Eržvilko seniūnas mato galimybes atnaujintame pastate įsikurti pašto skyriui, kuris glaudžiasi prastose patalpose, o rūsius būtų galima pritaikyti jaunimo veiklai ir įkurdinti ten atvirą jaunimo erdvę. Didelis rūpestis ir internetas. G. Kasputis teigia, kad jau ieškoma kelių bibliotekoje turėti net tik erdvinį, bet ir šviesolaidinį internetą. Tuo rūpinasi ir Seimo narys Bronius Pauža, kurio dėka Kartupius pasiekė reikalingos lėšos.
„Miestelyje gyvena apie 180 žmonių, o su aplinkiniais kaimais priskaičiuojame ir visus 700, tad tokia erdvė kultūriniam gyvenimui buvo labai reikalinga“, – sako G. Kasputis.
Gražioji dalis
Pasidžiaugti įkurtuvėmis kartu su kartupiškiais, atšvęsti valstybinę šventę, palinkėti gražaus darbo atskubėjo daug svečių. Perkirpti tradicinę įkurtuvių juostelę paprašyta Seimo nario B. Paužos, mero Skirmanto Mockevičiaus, Jurbarko viešosios bibliotekos direktorės Nijolės Masiulienės ir Eržvilko seniūno G. Kaspučio.
G. Matusevičienė ir D. Puidokienė padėką išsakė eilėmis. Moterys sueiliavo pastato atgijimo istoriją. Ypač daug padėkos žodžių teko Seimo nariui. Nors B. Pauža ir kratėsi liaupsių, nepaneigsi, kad būtent jis įdėjo daugiausia pastangų gaunat pinigus Kartupiams.
Nuoširdžiai ačiū kultūros darbuotojos tarė ir rajono valdžiai. Buvo abejonių, ar Kultūros ministerijos paskirtos lėšos nenusės kur nors kitur, tačiau investicijos pasiekė Kartupius.
Rajono meras S. Mockevičius pastebėjo, kad naujų patalpų atidarymas kaimuose šiais laikais – retas reiškinys, o į atidarymą susirinkusi gausybė žmonių įrodo, kad ši renovacija buvo labai reikalinga.
Sodybų tuštėjimo metu naujų patalpų atidarymu labai džiaugėsi bibliotekos šeimininkė N. Masiulienė ir įteikė padėkas B. Paužai ir G. Kaspučiui, o kartupiškius paragino puoselėti bendruomeniškumą, bendrauti, džiaugtis kultūrine veikla ir skaityti knygas.
Pasak Seimo nario B. Paužos, pagrindinė priežastis, kodėl rūpinosi, kad pinigai pasiektų Kartupius, yra atstumas iki rajono centro – pakraščiuose esantys kaimai dažniausiai sulaukia mažiausio dėmesio, o žmonėms kultūros reikia ir čia. Be to, kituose kaimuose besikuriančios bendruomenės vykdė VVG „Nemunas“ projektus ir sulaukė nemažai investicijų, o Kartupių šie projektai nepasiekė.
Tamsioji pusė
Pro gražų blizgantį šventės fasadą kyšojo ir ne tokie šviesūs šešėliai. Apie projekto užkulisius prabilo ir Seimo narys. Jis sakė nepritaręs ankstesnei rajono valdžiai, kuri suplanavo Kartupiams skirtus pinigus atiduoti Jurbarko kultūros centrui, todėl teko pristabdyti pinigų srautą iki rinkimų ir laukti naujos valdžios pozicijos. Pradėję dirbti meras S. Mockevičius ir administracijos direktorė V. Rekešienė buvo pasiryžę pinigus investuoti į kaimą, todėl vasarą lėšos pasiekė savivaldybę ir buvo pradėtas projektas Kartupiuose.
Lėšų gavimo istorija baigėsi gerai, o jas panaudojant kilo nesklandumų. Kad ir kaip administracijos direktorė džiaugėsi geru komandos darbu, tos komandos dešinė ne visad žinojo, ką daro kairė.
Projektui Kultūros ministerija paskyrė 130329 eurus, tačiau panaudota tik 121369 eurai. Daugiau nei 8000 eurų teko grąžinti į valstybės biudžetą. O Kartupių pastatas, nors ir rekonstruotas, dar nėra užbaigtas – reikalingas pamatų ir, svarbiausia, lubų apšiltinimas.
Įrengiant geoterminį šildymą buvo sprendžiama, kokio galingumo katilą statyti. Pastačius galingesnį būtų tekę steigti naują etatą ir įdarbinti žmogų, turintį energetiko pažymėjimą, nes galingus katilus gali prižiūrėti tik specialistai. Pasirinktas variantas statyti mažesnės galios įrangą, kuria galėtų rūpintis patys darbuotojai. Tačiau pastačius tokį katilą, kad šildymas atitiktų higienos normas, būtina apšiltinti lubas. Dabar per jas šildomas laukas.
Rangovai savo sąskaita atliko lubų apšiltinimo parengiamuosius darbus ir apskaičiavo, kiek kainuotų pats darbas. Sąmata siekia beveik 8000 eurų.
Pasak G. Kaspučio, pasirinkus ūkišką remonto būdą – patiems įsigijus medžiagas apklausos būdu ir darbus atlikus savo jėgomis, apšiltinimas atsieitų vos 2 tūkst. eurų. Grąžintų biudžetui pinigų būtų visiškai užtekę luboms apšiltinti.
„Apie tai, kad yra nepanaudotų lėšų, sužinojau tik gruodžio pradžioje. Kažką pakeisti jau nebuvo galimybių“, – sakė G. Kasputis ir klausė, kas kaltas, kad pinigai liko nepanaudoti.
Kai kalba pasisuka apie prarastus pinigus, kaltų rasti neįmanoma, o valdininkai visada pasirengę atsakyti, kad nieko padaryti nebuvo galima.
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas, kuris vadovavo viešiesiems pirkimams, aiškina, kad konkuruojant rangovams ir mažinant kainą projekto suma visada sumažėja, todėl ir sutartis buvo pasirašyta ne 130, o 121 tūkst. eurų.
Tačiau sutartis su rangovu buvo pasirašyta dar rugsėjo viduryje – nuo tada ir buvo žinoma, kad liko nepanaudoti 8000 eurų. Ar nebuvo galima skubiai suplanuoti papildomų darbų?
„Buvo kilę įvairių klaustukų dėl geoterminio šildymo gręžinių. Geologai buvo atsisakę gręžti dėl kieto grunto. Todėl galvojome, kad gali prireikti papildomų lėšų“, – klampiai istoriją dėl prarastų lėšų aiškina V. Ganusauskas. Kai numatytiems darbams papildomai pinigų neprireikė, pasak pavaduotojo, laiko naujiems viešiesiems pirkimams liko per mažai.
V. Ganusausko pasiteisinimai skamba neįtikinamai – tuo abejoja ir kiti prie projekto dirbę žmonės. Gaila prarastų pinigų, o darbus Kartupiuose vis vien teks atlikti.
Kad pinigai prarasti, V. Ganusauskas nesutinka. Jis teigia, kad Kultūros ministerija pažadėjo šiais metais formuodama savo biudžetą ir skirstydama lėšas pagal valstybės investicijų programą Jurbarkui pridėti gruodį grąžintas lėšas. Smagu girdėti pažadus, tik ar dažnai aukštų valdininkų išsakyti pažadai įvykdomi? O ir gavus papildomus 8 tūkst. eurų jie bus bendrame katile, greičiausiai skirtame Jurbarko kultūros centro rekonstrukcijai, o ne Kartupiams.
Valdininkas entuziastingai teigė, kad Kartupiuose šiltinimo darbai šiais metais tikrai bus atlikti.
„Tai bus be jokių kalbų padaryta! Nežinau, kodėl tie darbai neatlikti anksčiau. Atėję dirbti nauji žmonės negali žinoti visos situacijos“, – V. Ganusauskas imasi įprastos taktikos pabaksnoti buvusią valdžią.
Ar valdininkai ir politikai iki kitų rinkimų trauks į viršų tikras ir tariamas buvusiųjų nuodėmes ir kratysis savo atsakomybės? O gal reikėtų pradėti dirbti atsakingiau ir įvardyti asmenis, kurie iki galo neatlieka savo darbo, pareikalauti už tai atsakyti? Dabar gi metų gale ir verti nuobaudų, atrodo, buvo pamaloninti priedais prie atlyginimų.
Jūratė Stanaitienė
