„Imsrės“ ekipa – pergales skinantis septynetas (1)

Rugsėjo 14-ąją Jurbarke rinkosi futbolo mėgėjų elitas. Romualdo Marcinkaus stadione vyko Lietuvos mažojo futbolo finalinės rungtynės. Su stipriausiomis šalies komandomis kovojo ir Jurbarko „Imsrė“. Ekipa neslepia ambicijų vieną dieną pasipuošti šio čempionato auksu ir žengti toliau.

Šeštadienį buvo aišku, kad šių metų auksas priklauso Vilniaus futbolo klubui „El Dorado“. „Imsrė“ šį kartą užsitikrino laiptelį aštuntoje turnyrinės lentelės vietoje. Komanda paskutiniame etape sužaidė dvejas rungtynes – vienas jų, prieš „Polivektrį“ iš Vilniaus rezultatu 2:1. Antrąsias rezultatu 3:5 nusileido svečiams iš Visagino „Inter-veteranai“.

Rasti žaidėjų – sunku

Pasak vieno iš komandos senbuvių Mato Venslausko, „Imsrės“ komanda tikrai pajėgi aikštelėje rimtai pasistumdyti su dauguma ekipų. Net jei tai yra didžiųjų miestų komandos. Antrus metus Mažojo futbolo čempionate dalyvaujanti „Imsrė“ jėgas išbandė su įvairiomis komandomis.

„Didmiesčiai turi keletą pranašumų – finansavimą, rėmėjus. Tačiau esminis dalykas yra žmonės. Turime bėdą, kad likęs mūsų branduolys – gal septyni futbolininkai. Vis kažkas prisijungia, tačiau paskui pasitraukia. Bandėme ir legionierius, bet nepasiteisino, jie sudalyvavo gal tik penktadalyje rungtynių. Palyginimui, kai kas iš didmiesčių atvažiuoja į varžybas su sudėtimi, kur yra keturiolika sportininkų“, – sakė M. Venslauskas.

Su panašiais sunkumais susiduria ir kitų mažesnių miestų komandos. „Labai gaila, bet futbolas rajone nyksta. Komandų mažėja. Jurbarko rajone dabar vos keletas ekipų. Ir tai, kai svarbesnės varžybos, jų žaidėjai jungiasi prie mūsų“, – sakė M. Venslauskas.

Pasak futbolininko, jau keletą metų rajonui trūksta gerų trenerių. „Reikia pripažinti, kad nuo tada, kai nebeliko „Vulkano“ klubo, viskas sustojo. Reikia tinkamų trenerių vaikams, juos reikia ugdyti nuo mažens. Ne tik gerų trenerių, bet ir tokių, kuriuos vaikai mylėtų, norėtų pas juos eiti. Toks buvo „Vulkano“ treneris Rolandas Norkus. Mes tikimės, kad jis gal grįš iš užsienio, vis tik – Breksitas artėja“, – pusiau juokais svarstė sportininkas.

Pradėjo visi kartu

 „Vulkan“ klubą“ M. Venslauskas mini ne be reikalo. 2015-aisiais klubas šventė savo veiklos dešimtmetį. Per tą laiką klube treniravosi šimtai vaikų ir jaunimo. Suaugusiųjų komanda žaidė Lietuvos antrojoje futbolo lygoje.

2016-aisiais klubas buvo uždarytas. Tokį sprendimą priėmė tuometis jo vadovas Gediminas Eiza. Pasitraukti iš Jurbarko futbolo padangės „Vulkano“ bendruomenė nusprendė po konfliktų su rajono valdžia dėl naujojo futbolo stadiono. Sportininkai susikirto dėl akis badančio broko.

Nors „Vulkanas“ iširo, klubo palikimas akivaizdus iki šiol. Kaip pasakoja „Imsrės“ kapitonas Lukas Rudzevičius, visas komandos branduolys susiformavo būtent minėtame klube.

„Imsrei“ jau penkeri, komanda susiformavo visiškai atsitiktinai. Reikėjo daryti turnyrą, norėjosi, kad jis būtų neutralus, ne po „Vulkano“ vardu. Taip atsirado „Imsrė“. Paskui ir patys nepastebėjome, kad po „Imsrės“ vėliava žaidžiame daugumą rungtynių. Tokia buvo pradžia“, – sakė L. Rudzevičius.

Nors šiandien futbolininkai tikina sulaukiantys nemažai savivaldybės paramos ir turintys galimybių dalyvauti įvairiuose turnyruose, taip buvo ne visada. „Pradžioje net aprangų neturėjome, skolindavomės. Vieną turnyrą labai norėjome laimėti, kad gautume pagrindinį prizą – 300 eurų. Už tuos pinigus pirkome aprangą“, – prisiminė M. Venslauskas.

Sportininkai taip pat džiaugėsi miesto stadionu. Pasak jų, tai viena geriausių aikščių, kur jiems yra tekę žaisti. Stadioną įvertino ir praėjusį šeštadienį vykusio čempionato organizatoriai, kurie viešai negailėjo pagyrų aikštei.

Vadino nedraugiškais

Per penkmetį „Imsrės“ komanda laimėjo ne vieną turnyrą – pradedant įvairiomis rungtynėmis Jurbarke, baigiant Kauno čempionato auksu.

„Į tą Kauno turnyrą mes vos papuolėme. Nenorėjo priimti, bet prašėme, kol įsiprašėme. Turėjome tikslą įgyti patirties, o iškart tapome čempionais. Paskui jie juokėsi, kad mes, kaip svečiai, labai nedraugiškai šeimininkų namuose elgėmės laimėdami“, – juokėsi L. Rudzevičius.

Panašių tikslų „Imsrė“ siekia ir Lietuvos mažojo futbolo čempionate. Antrą kartą čia dalyvavusi komanda labiausiai norėjo išbandyti jėgas ir įvertinti varžovų pajėgumą. Tačiau minčių ir siekių – kur kas daugiau.

Svajonė – Europos auksas

Paklausti, kokia būtų po truputį į vis aukštesnio lygio varžybas kopiančios komandos svajonė, futbolininkai juokiasi – sąrašas be pabaigos.

„Šiaip norėtųsi laimėti Mažojo futbolo čempionatą. Jo nugalėtojas dalyvauja Europos mažojo futbolo čempionate. Europos auksas būtų galutinis taškas, jei jau apie svajones kalbam“, – sakė R. Rudzevičius.

Dalis komandos futbolininkų jau pabandė Europos čempionato skonį. Du „Imsrės“ žaidėjai buvo paskolinti Šilalės ekipai, kuri pernai iškovojo Lietuvos mažojo futbolo čempionų vardą ir kelialapį į Europą.

Dabar komandos planuose – įvairūs turnyrai Jurbarke ir kitur. Ir, žinoma, trečias startas Lietuvos mažojo futbolo čempionate kitą sezoną.

Lukas PILECKAS