Į 2021 m. Raudonosios knygos leidimą nepateko 241 anksčiau saugotina laikyta rūšis. Viena jų – įspūdingos išvaizdos grybas kopūstgalvis raukšlius, kurio paruošimo maistui receptai šį rudenį plito soc. tinkluose. LRT.lt kalbintų gamtininkų teigimu, retų rūšių vartojimas maistui į paviršių kelia opias problemas: Raudonosios knygos trumpinimo skaidrumo klausimą ir išbrauktų rūšių apsaugos nebuvimą.
Spalį vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grybautojų grupėje vyras pasidalijo įrašu, kuriame pasakojo iškirstame miške aptikęs įdomios išvaizdos grybą. Žmogus taip pat dalijosi rekomendacijomis, kaip jį paruošti maistui. Nors galėtų pasirodyti, kad tai eilinis pasigyrimas rudeniniais radiniais, šįkart viskas buvo kiek kitaip.
Po įrašu atsirado komentarų, teigiančių, kad tai retas grybas, vadinamas kopūstgalviu raukšliumi, tad jo ne tik kad nereikėtų vartoti, gerai būtų jo išvis neliesti. Į tai sureagavo ir gamtininkas Mindaugas Ryla. Anot jo, grybas iš tiesų retas ir iš naujausio (2021 m.) Raudonosios knygos leidimo kartu su dešimtimis kitų rūšių galimai buvo išbrauktas nepagrįstai.
Kopūstgalvis raukšlius / G. Grzejszczako / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Kai buvo rengiama naujausia Raudonosios knygos redakcija, iš jos paslaptingai (…) dingo visa krūva rūšių. Ne dėl to, kad tos rūšys staiga tapo dažnos, bet šiaip – metodika tokia.
M. Ryla
„Kai buvo rengiama naujausia Raudonosios knygos redakcija, iš jos paslaptingai, pritaikius super-duper mokslines metodikas, dingo visa krūva rūšių. Ne dėl to, kad tos rūšys staiga tapo dažnos, bet šiaip – metodika tokia“, – feisbuke rašė M. Ryla.
Anot M. Rylos, kai kurios rūšys iš Raudonosios knygos galėjo būti išbrauktos tik dėl to, kad apie jas nepakako informacijos, kitos – nes nebuvo įvertintas galimas jų vartojimo poveikis rūšies populiacijai.
Išbraukta 241 rūšis
2021 m. leidimo Lietuvos raudonosios knygos įvade rašoma: „Pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 taksonų buvo įvertinti pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas (pagal kurį rengiama knyga – LRT) ketvirtadaliu sutrumpėjo.“
Atsižvelgdama į IUCN vertinimą, Lietuvos raudonosios knygos komisija pasiūlė Aplinkos ministerijai iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo dėl įvairių priežasčių 241 rūšį išbraukti ir 43 naujas rūšis įrašyti.
L. Janulaitienė
Anot Lauros Janulaitienės, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresniosios patarėjos, atsižvelgdama į IUCN vertinimą, Lietuvos raudonosios knygos komisija pasiūlė Aplinkos ministerijai iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo dėl įvairių priežasčių 241 rūšį išbraukti ir 43 naujas rūšis įrašyti.
Ažvinčių sengirė, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Dr. Valerijus Rašomavičius, vyriausiasis Raudonosios knygos redaktorius, paaiškino, kad IUCN kriterijai leidžia įvertinti populiacijų dydį ir jo kitimą per pastarąjį dešimtmetį, rūšies paplitimą (arealą), užimamą plotą ir jo pokyčius, buveinių būklę ir pokyčius, rūšims kylančias rizikas.
Pašnekovo nuomone, IUCN kriterijų naudojimas sumažina vertinimo subjektyvumą bei turi nemažai kitų privalumų.
„Duomenų atvirumas leidžia vystyti platesnes specialistų diskusijas, o už rūšių apsaugą atsakingoms valstybės institucijoms – priimti pagrįstus sprendimus. Ne mažiau svarbu, kad atsiranda galimybė palyginti rezultatus su kituose kraštuose atliktais vertinimais“, – sako Gamtos tyrimų centro (GTC) Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas.
Valerijus Rašomavičius / S. Paltanavičius nuotr.
Visgi V. Rašomavičius patikslina, kad saugomų rūšių sąrašas, pagal kurį buvo formuota 2021 m. Raudonoji knyga, buvo rengtas ne tik pagal IUCN, tačiau įvertinant ir kai kuriuos kitus aspektus: „Svarbūs gali būti ir ekologiniai bei istoriniai aspektai, apsaugos tradicijų išlaikymas, tarptautiniai įsipareigojimai, galų gale, ir finansiniai bei administraciniai ištekliai, reikalingi apsaugai užtikrinti.“
Nevertinamas vartojimo poveikis
Visgi kiti gamtininkai kritikuoja naujausią saugomų rūšių sąrašo sudarymą. Kaip LRT.lt komentavo Andrejus Gaidamavičius, rengiant Raudonąją knygą rūšys buvo vertinamos remiantis sausais moksliniais kriterijais, per daug negalvojant apie ateitį, dėl to kai kurioms išbrauktoms rūšims gali grėsti išnykimas.
Andrejus Gaidamavičius / G. Čiužaitės nuotr.
Tuo metu M. Ryla nugąstauja, kad vertinant rūšis nebuvo atsižvelgta į būsimą galimą išbrauktų rūšių vartojimą.
„Konkrečiai yra meškinis česnakas ir kopūstgalvis raukšlius, kurie buvo išbraukti, bet dabar masiškai naudojami maistui. Galbūt ir daugiau tokių rūšių yra“, – LRT.lt sako jis.
Išbraukiant tam tikras rūšis iš saugomų rūšių sąrašo ir Raudonosios knygos, anot gamtininkų, tarsi uždegama šviesa žmonėms jas vartoti.
Pavojus gali kilti daug kam, žmonių fantazija beribė, kartais užtenka tik gandų apie sveikatai naudingą poveikį ir prasideda paieškos, priduria gamtininkas.
Taigi išbraukiant tam tikras rūšis iš saugomų rūšių sąrašo ir Raudonosios knygos, anot gamtininkų, tarsi uždegama šviesa žmonėms jas vartoti.
„Kai kurios rūšys ir anksčiau buvo renkamos slapta, pavyzdžiui, meškinis česnakas, kai dar buvo Raudonojoje knygoje, tai negalima sakyti, kad žmonės žinojo ir nerinko, žinoma, kad rinko niekam nesigirdami, bet kai išbraukė iš Raudonosios knygos, tada prisidėjo soc. tinklai prie išreklamavimo, kad „žiūrėkit, nesaugomas, galima rinkti kiek tik nori“, ir dar prisidėjo visokie žolininkai, kurie abejotinus teiginius pradėjo apie meškinį česnaką skleisti, kad čia labai sveika ir pan.“, – teigia A. Gaidamavičius.
Meškinis česnakas / R. Flogauso-Fausto / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Anot A. Gaidamavičiaus, aklai pasitikėdami internete sklindančia informacija ir šluodami retas rūšis iš miškų, žmonės tiek prisideda prie bioįvairovės naikinimo, tiek kai kuriais atvejais net ir gali pakenkti sau.
„Niekas nepasako, kad, pavyzdžiui, meškinis česnakas labai tirština kraują ir tiems, kas nori valytis kraują su meškiniu česnaku, tai yra pavojinga kraujo sistemai ir yra trombų grėsmė. (…) Ne visi žino, kad kopūstgalvis raukšlius valgomas tik jaunas, kai jis yra baltas, o ne parudavęs. Bet žmonės renka ir visiškai rudus senus, kurie neturi visiškai jokios maistinės vertės.“
Kopūstgalvis raukšlius / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Išbraukiamos rūšys, apie kurias neturima pakankamai informacijos
Gamtininkai M. Ryla ir A. Gaidamavičius akcentuoja dar vieną 2021 metų Raudonosios knygos sudarymo problemą – kai kurios rūšys iš jos buvo išbrauktos tik todėl, kad apie jas nebuvo pakankamai duomenų.
Dauguma rūšių neįtraukta į Raudonąją knygą dėl to, kad trūksta tyrimų, o ne dėl to, kad jų [rūšių] padaugėjo.
A. Gaidamavičius
„Dauguma rūšių neįtraukta į Raudonąją knygą dėl to, kad trūksta tyrimų, o ne dėl to, kad jų [rūšių] padaugėjo“, – sako A. Gaidamavičius.
Ažvinčių sengirė, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Aplinkos ministerijos atstovė L. Janulaitienė patikslino, kad „net 38 rūšys buvo išbrauktos iš sąrašo kaip išnykusios. (…) Dalies rūšių būklė įvertinta kaip DD – nepakanka duomenų (yra tik seni radaviečių duomenys ir pan.)“.
M. Rylai neramu, kad iš saugomų rūšių sąrašo išbraukiant tas rūšis, apie kurias nepakanka duomenų, jos netenka bet kokios teisinės apsaugos: „Ir dabar turime keistą situaciją, kad jei itin reta rūšis yra randama iš naujo, bet neturi jokios teisinės apsaugos, miškas, kuriame ji rasta, gali būti kertamas ir pan.“
Ažvinčių sengirė, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius čia problemos neįžvelgia.
„Nuogąstavimas dėl naujai surastų buvusių išnykusių ar apskritai naujai atrastų rūšių nesunkiai išsprendžiamas – teikti siūlymus dėl naujų taksonų įtraukimo į saugomų sąrašus galima bet kada. Priimti sprendimus įrašyti (ar neįrašyti) į saugomų taksonų sąrašą po atitinkamų vertimų ir svarstymų galima nelaukiant kažkokio valstybės institucijose suplanuoto saugomų rūšių sąrašo masiško atnaujinimo termino“, – sako dr. V. Rašomavičius.
Vyr. knygos redaktorius: spragų yra
LRT.lt pasiteiravus Aplinkos ministerijos, kuri koordinuoja Raudonosios knygos leidimą, ar ji nemato spragų 2021 m. parengtame leidinyje, L. Janulaitienė į klausimą neatsakė, tik akcentavo, kad vertinimą atlikto Gamtos tyrimų centro mokslininkai Aplinkos ministerijos užsakymu. Leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus.
„Gamtos tyrimų centro atlikti vertinimai buvo viešai svarstyti su mokslininkais ir ekspertais“, – papildė ji.
Ažvinčių sengirė, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Tačiau Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius V. Rašomavičius teigia tam tikrų probleminių vietų visgi pastebintis.
Spraga, anot dr. V. Rašomavičiaus, kuri išryškėjo formuojant Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, – neturėjimas Lietuvos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių raudonojo sąrašo. (…) Dėl to knyga buvo sudaroma pagal saugomų rūšių sąrašą, kuriame yra tik maža dalis Lietuvos augalų ir gyvūnų.
Viena jų jau prieš tai buvo įvardyta ir M. Rylos, ir A. Gaidamavičiaus – tai augalams ir grybams, apie kuriuos neturima pakankamai duomenų, kad būtų galima juos priskirti vienai ar kitai grėsmės kategorijai, kylanti rizika.
Miškas, asociatyvi nuotr. / E. Blažio / LRT nuotr.
Visgi didžiausia spraga, anot dr. V. Rašomavičiaus, kuri išryškėjo formuojant Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, – neturėjimas Lietuvos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių raudonojo sąrašo (tai nėra Raudonoji knyga ar saugomų rūšių sąrašas, o pranešimas apie tuos organizmus, kurie artimoje ateityje gali išnykti – LRT), kuris sudaromas pagal IUCN kriterijus įvertinus visas šalies teritorijoje paplitusias rūšis ir yra užsienio valstybių gerosios praktikos pavyzdys. Dėl to knyga buvo sudaroma pagal saugomų rūšių sąrašą, kuriame yra tik maža dalis Lietuvos augalų ir gyvūnų.
„Kaip pažymima 2021 metais išleistoje Raudonojoje knygoje, dabar galiojantis saugomų rūšių sąrašas rėmėsi tik 900 taksonų įvertinimu. Vien vietinių induočių augalų turime apie pusantro tūkstančio, jau nekalbant apie tokias sistematines grupes kaip grybai ar vabzdžiai, kurių įvairovė skaičiuojama tūkstančiais, – sako vyriausiasis redaktorius ir pateikia Švedijos pavyzdį. – Šios šalies raudonąjį sąrašą sudaro apie 4,7 tūkstančio taksonų, iš kurių daugiau kaip 2,2 tūkstančiams suteikta IUCN grėsmės kategorija. Iš viso švedų ekspertai yra įvertinę daugiau kaip 21,7 tūkst. rūšių.“
Miškas, asociatyvi nuotr. / E. Blažio / LRT nuotr.
Pamiršo apie reabilitacijos būtinybę
LRT.lt kalbinta gamtos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė įsitikinusi, kad didelė problema visgi yra ne Raudonosios knygos sudarymo metodika, o tai, kad iš jos išbrauktoms rūšims neleidžiama reabilituotis.
Kai jus išleidžia iš ligoninės, jūs tikrai nepuolate su sulaužyta koja bėgioti maratonų, o gaunate siuntimą į mankštas, vaistų ir dar kurį laiką šeimos nariai neša jums sriubą į lovą.
V. Gudynienė
„Kai jus išleidžia iš ligoninės, jūs tikrai nepuolate su sulaužyta koja bėgioti maratonų, o gaunate siuntimą į mankštas, vaistų ir dar kurį laiką šeimos nariai neša jums sriubą į lovą. Meškinio česnako pavyzdys parodė, kad visada yra priemonių rūšiai ar jos buveinei apsaugoti, jei visuomenė rūšiai neleidžia reabilituotis“, – sako botanikė.
Vilma Gudynienė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Anot Aplinkos ministerijos atstovės L. Janulaitienės, meškinį česnaką išbraukus iš saugomų rūšių sąrašo ir žmonėms pradėjus jį masiškai skinti, jis buvo įtrauktas į Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Pastaruoju buvo nustatytas draudimas šiuos augalus ir jų dalis parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jie nuskinti, nupjauti, išrauti, surinkti ar kitaip paimti iš gamtos jų natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje.
L. Janulaitienės teigimu, jei turima informacijos apie masiškai naikinamas prieš tai saugotas rūšis, ja reikėtų pasidalinti su Aplinkos ministerija ir „šis klausimas bus svarstomas Lietuvos raudonosios knygos komisijoje“.
Meškinis česnakas / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Visgi, gamtininko A. Gaidamavičiaus teigimu, iš Raudonosios knygos išbrauktų rūšių apsauga reikėtų rūpintis iš anksto, o ne tuomet, kai jau užsiliepsnoja gaisras dėl joms kylančio pavojaus.
„Jei braukiamas kažkoks organizmas iš Raudonosios knygos ir yra bent kažkokia tikimybė, kad jam gali kilti grėsmė dėl nesaikingo vartojimo, tada jis automatiškai turėtų būti įtrauktas į tą apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą“, – teigia gamtininkas.
Aš Aplinkos ministerijos vietoje tas išbrauktas rūšis sugrąžinčiau bent į Saugomų rūšių informacinę sistemą, kad žmonės, radę šitas rūšis, galėtų registruoti jų radimo vietas ir būtų daugiau informacijos apie jas.
A. Gaidamavičius
Ažvinčių sengirė / D. Umbraso / LRT nuotr.
Taip pat pašnekovas pabrėžia, kad svarbu, jog išbrauktos rūšys bent jau liktų Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS).
„Aš Aplinkos ministerijos vietoje tas išbrauktas rūšis sugrąžinčiau bent į Saugomų rūšių informacinę sistemą, kad žmonės, radę šitas rūšis, galėtų registruoti jų radimo vietas ir būtų daugiau informacijos apie jas, – sako pašnekovas. – Nes dabar yra toks paradoksas: išbraukė iš Raudonosios knygos, nes trūksta informacijos, bet panaikino ir galimybę rinkti informaciją, kad visuomenė galėtų ją teikti. Tai taip mes tos informacijos ir nesurinksim.“
Miškas, asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Vilma Gudynienė pateikia kitą pasiūlymą, kuris galėtų leisti neseniai saugomomis buvusioms rūšims reabilituotis. Anot jos, visos šios rūšys galėtų atsidurti viename, jų vartojimą apibrėžiančiame, sąraše.
„Išleisčiau sąrašą su visomis saugomos statuso netekusiomis rūšimis ir pridėčiau vartojimo taisykles, kurių pati pagrindinė būtų kurį laiką užmiršti, kad tą rūšį išbraukė, kol jos populiacija įsitvirtins, t. y. suformuočiau pereinamąjį etapą ir ypač šiuo atveju, kai įvyko atrankos į Raudonąją knygą kriterijų pokytis“, – komentuoja gamtininkė.
Vilma Gudynienė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Neaišku, kas turi užsiimti edukacija
Botanikė Vilma Gudynienė akcentuoja, kad siekiant apsaugoti Raudonosios knygos ar iš jos išbrauktas rūšis ypač svarbi ir edukacija. Nors ją šiuo metu nekoordinuotai vykdo gamtininkai, atsakomybę į savo rankas turėtų prisiimti Aplinkos ministerija, įsitikinusi pašnekovė.
Žmonės, pamatę, kad jų mėgstamų valgyti rūšių saugomų rūšių sąrašuose nebėra, neturėtų pulti viešojoje erdvėje reklamuoti virtuvėje egzistuojančių nebūtinai gero pavyzdžio tradicijų. To mokyti turėtų Aplinkos ministerija.
V. Gudynienė
„Žmonės, pamatę, kad jų mėgstamų valgyti rūšių saugomų rūšių sąrašuose nebėra, neturėtų pulti viešojoje erdvėje reklamuoti virtuvėje egzistuojančių nebūtinai gero pavyzdžio tradicijų. To mokyti turėtų Aplinkos ministerija, informuodama apie rūšis, neseniai išbrauktas iš saugomų rūšių sąrašų, bei teikdama rekomendacijas ir formuodama elgesio modelį, kaip reikėtų elgtis, jas aptikus“, – sako V. Gudynienė.
Vilma Gudynienė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Aplinkos ministerija pritaria minčiai apie su gamta susijusios savimonės puoselėjimo svarbą, tačiau neįvardija, kas tuo turėtų rūpintis.
„Siekiant apsaugoti įvairias saugomas rūšis – nuo smulkių vabzdžių iki stumbrų – būtina ugdyti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir skatinti atsakomybę kiekviename amžiaus tarpsnyje, pradedant nuo vaikų ir senjorų“, – teigia L. Janulaitienė, Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja.
V. Gudynienės nuomone, atskirai reikėtų kelti ir miškininkų išsilavinimo ir miškų ištirtumo klausimus: „Aš esu 100 proc. įsitikinusi, kad miškininkai neturi pakankamo išsilavinimo, kad atpažintų saugomas ir retas rūšis. Jie kerta mišką, praleisdami pro akis net ypač saugomas rūšis (…) Man asmeniškai gaila rezerviniuose miškuose esančių retų organizmų, kurių galime netekti ir neteksime rūpindamiesi biokuro tiekimu valstybei. Neseniai Sengirės fondo saugomame miške, šalia kurio vyksta kirtimai, aptiktos net 9 naujos rūšys Lietuvai. Tai rodo, kad miškų ištirtumas yra mažas.“
Miško kirtimas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Aplinkos apsaugos specialistei V. Gudynienei pritaria ir A. Gaidamavičius: „Latvijoje ekspertai, sužinoję, kad miške bus numatoma ūkinė veikla, nuvažiuoja, patikrina ir įvertina, ar pakenks miško kirtimas toms rūšims, ar ne. Lietuvoje šiuo atveju yra palaida bala.“
Aplinkos ministerija į klausimą, ar miškininkams netrūksta kompetencijų atpažinti retas rūšis, neatsakė. Vietoj to buvo patikinta, kad „visos saugomų rūšių radavietės yra registruojamos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS), kad surinkti duomenys leistų atsakingai planuoti ūkinę veiklą – miškų kirtimą, kelių tiesimą, vėjo jėgainių statybas ir pan.“.
Ką daryti įtarus, kad radai retą rūšį?
Visgi kaip elgtis miške ar pievoje aptikus įdomų eksponatą ir nesant tikriems, ar tai nėra saugoma ar ką tik iš Raudonosios knygos išbraukta rūšis? Gamtininko A. Gaidamavičiaus teigimu, svarbiausia, neišsiaiškinus, kas tai per rūšis, jos neskinti.
Su liūdesiu žiūriu į tokias nuotraukas soc. tinkluose, kai žmonės prisirauna, prifotografuoja virtuvėje ant stalo ir tada klausia, kas čia. Ir po to, jei netgi išsiaiškina, kad nuodingas, tai išmeta.
A. Gaidamavičius
„Su liūdesiu žiūriu į tokias nuotraukas soc. tinkluose, kai žmonės prisirauna, prifotografuoja virtuvėje ant stalo ir tada klausia, kas čia. Ir po to, jei netgi išsiaiškina, kad nuodingas, tai išmeta. (…) Taip naikiname gamtos vertybes smalsumo vedami“, – sako A. Gaidamavičius.
Fotografavimas telefonu, asociatyvi nuotr. / „Shutterstock“ nuotr.
Gamtininkas taip pat nepataria ieškoti atsakymų, ar radinys iš tiesų retas, socialiniuose tinkluose: „Aš rekomenduoju nepasikliauti soc. tinklais, kur komentuoja visi, kas netingi, ir dažnai net nežinodami.“
Siekiant atpažinti rūšis, pašnekovas rekomenduoja naudoti internetinį puslapį ar programėlę „iNaturalist“.
„Aš pats kiekvieną mėnesį įvedu po 500 naujų stebėjimų. Ten galima beveik viską vesti: eini mišku ir kiekvieną grybą, samaną, žolę, paukštį. Tau pasako pavadinimus, net ir pastabas pasako, kaip atskirti, o, kita vertus, tu sužinai, kas tavo aplinkoje gyvena, pagilini žinias apie biologinę įvairovę, nes jos nykimas po klimato kaitos yra antra didžiausia aplinkosauginė problema pasaulyje“, – užbaigia gamtininkas A. Gaidamavičius.
