Bėgte, lėkte, kūlversčiais, besislapstydama už lietaus debesų ir šypsodamasi už vis dar žaliuojančių medžių kamienų į finišą skuba vasara, o estafetę ruošiasi perimti derlingas ir išmintingas rugsėjis. Drauge su iškeliaujančia vasara lietuviškose ir užsienio stovyklose dūksta jaunimas. Ne tik linksminasi, bet ir pildo kišenes žiniomis, patirtimis ir naujomis draugystėmis.
Nusibodo sėdėti
Šią savaitę skardžiai aidėjo Vertimų stovyklavietė – čia keturias dienas vyko Jurbarko švietimo centro Atviros jaunimo erdvės (AJE) ir Rietavo jaunimo centro stovykla keistu pavadinimu „Nusibodo man sėdėti 2017“. Tai jau antroji tokia stovykla Vertimuose – rietaviškiai čia viešėjo ir pernai vasarą.
Stovyklą finansavo Jaunimo reikalų departamentas, tam skyręs 2600 eurų. Už šiuos pinigus surengta ne tik stovykla, bet ir rudenį vyks kelionės į Rietavo ir Trakų jaunimo centrus. Stovyklos iniciatoriai – jurbarkiškiai, o paraišką finansavimui gauti rengė AJE lankytojai ir aktyvistai Aida Matulaitytė, Arnas Levonauskas ir Lukas Dapkus.
Vertimuose stovyklavo 33 dalyviai, kiekvienai pusei atstovavo po porą suaugusiųjų, kurie buvo tik jaunimo pagalbininkais. Prie AJE jaunuolių prisijungė vis dažniau bendras veiklas vykdantys trys jaunieji Jurbarko šauliai, o rietaviškiai atsivežė ir porą tarptautinių savanorių – iš Gruzijos ir Italijos.
Antradienį susitikę prie Jurbarko AJE stovyklautojai per miškus Vertimus pasiekė pėsčiomis. Po keliolikos kilometrų žygio naktis buvo gana rami – pavargusiems jaunuoliams reikėjo išsimiegoti. Visomis veiklomis rūpinasi Aida, Lukas ir Arnas, o prireikus pagalbos kreipiasi į Jurbarko švietimo centro (JŠC) direktorę Aušrą Baliukynaitę, kuri taip pat leido laiką stovykloje. Į pagalbą atėjo ir JŠC metodininkė Irmanta Valošinienė bei jaunimo reikalų koordinatorius Lukas Bakšys.
„Ši stovykla labiau sportinė, rengiame daug estafečių, rungtynių. Patirčių turime iš ankstesnių stovyklų, naujų žaidimų ir užsiėmimų radome ir internete“, – pasakoja Aida. Trečiadienis prabėgo žaidžiant sportinius žaidimus. Stovyklautojai buvo sužavėti ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų pasirodymu – jie pjaustė ir iš automobilio vadavo ten užstrigusius žmones. Seną automobilį šiai pramogai dovanojo Rimas Rutka.
Ketvirtadienį jaunimas išsirengė į žygį baidarėmis – nuo Vertimų iki Jurbarkų užtvankos. Baidares skolino Girdžių bendruomenės centras, išnuomojo jurbarkiškis Osvaldas Kasputis. Žygiai baidarėmis tampa tradicine Vertimuose stovyklaujančių jaunuolių pramoga.
Aida sako, kad yra ir dar viena išbandyta stovyklos tradicija – tai pasidalijimas į maisto ruošimo komandas. „Viskas sustyguota – kas kada darys valgyti, o kas tvarkys indus. Sistema veikia gerai. Alkani neliekame“, – juokiasi mergina.
Penktadienį stovyklautojai gyveno jau atsisveikinimo nuotaikomis, ir žaidimai neatrodė tokie linksmi. Antrus metus bendraujantys jurbarkiečiai ir rietaviškiai tapo puikiais bičiuliais, o su kiekviena stovykla ryšiai tik stiprėja. „Rašant projektą sunkiausia buvo įveikti finansinę dalį – teisingai išdėlioti pinigus veikloms, maistui, pramogoms. Bet kuo daugiau projektų rašai, tuo daugiau patirties atsiranda“, – tikina A. Matulaitytė. Mergina sako, kad organizatoriams tenka didelė atsakomybė už sklandžią stovyklos veiklą, tačiau jaunimas atsakomybės nesikrato.
Įspūdžiai iš Vokietijos
Šaunūs stovyklos organizatoriai Aida, Lukas ir Arnas prizą gavo dar prieš stovyklą Vertimuose – jie buvo tarp aštuonių laimingųjų, rugpjūčio 6-17 d. stovyklavusių Vokietijos Brandenburgo žemėje, Beskove (Beeskov). Į Vokietiją jaunuolius lydėjo A. Baliukynaitė ir Jurbarko r. savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Edita Pažereckaitė.
Jurbarko švietimo centras su Beskovo jaunimo darbuotojais pradėjo bendradarbiauti dar 2013 m. Iki šiol abi šalys apsikeitė darbinėmis delegacijomis, pernai stovykla vyko Jurbarke, o šiemet aktyviausi, iniciatyvas įgyvendinantys, savanoriaujantys Atviros jaunimo erdvės lankytojai vyko į Vokietiją.
„Vokiečiai jau kelis dešimtmečius su jaunimu dirba atviro darbo principu, ir tyrimai rodo, kad taip pasiekiami puikūs rezultatai. Mums dar keista, kaip galima jaunimui leisti daryti tai, ko jiems tuo metu norisi, tik suteikiant tam vietą. Tokia vieta pas mus yra AJE. Ir jei mes siekiame kiekybės – į veiklas įtraukti kuo daugiau jaunimo, vokiečiai siekia kokybės – jiems ir vienas į Atvirą jaunimo erdvę atėjęs ir likęs jaunuolis yra pasiekimas“, – apie darbo su jaunimu skirtumus Lietuvoje ir Vokietijoje sako A. Baliukynaitė.
Stovykla Beskove ir buvo skirta stiprinti atvirą darbą su jaunimu. Jaunuoliams iš pradžių buvo keista, kai teko viską daryti patiems: jei iškėlei idėją, būk malonus ir įgyvendinti, o suaugusieji tau padės, pradėjai – pabaik iki galo, būk atsakingas už savo darbą. Toks požiūris jaunimui iš Lietuvos patiko – jie mielai ėmėsi iniciatyvos, o didžiausią įspūdį paliko savanoriškas darbas. „Labiausiai įsiminė galimybė padėti ruošti muzikos festivalį. Tvėrėme tvoras, nešiojome dėžes, lankstėme lankstinukus, o po to galėjome festivalyje linksmintis“, – prisimena Lukas ir Arnas. Kareivinėse vykęs šviesų ir muzikos festivalis vaikinams paliko didelį įspūdį.
Stovyklautojai kasdien turėjo daugybę užsiėmimų: žaidė sportinius ir socialinius žaidimus, leidosi į žygį baidarėmis, mokėsi žongliruoti, rengė vandens mūšį, šokinėjo ant batuto, dalyvavo varžybose, keliavo į Berlyną, Frankfurtą prie Oderio ir, žinoma, labai daug bendravo. „Kalbėjome angliškai, nors vokiečiai ir nelabai gerai ją moka. Tačiau geriau susipažinę jokio barjero nebejautėme ir bendravome įvairiomis temomis, kaip su savais. Kai kuriuos vokiečius pažinojome nuo pernai, bet radome ir naujų draugų“, – sako Arnas.
Lukui įspūdį paliko laisvas bendraamžių elgesys. „Vienas vaikinas visada vaikščiojo basas. Net Berlyne. Ir niekas į tai nekreipė dėmesio. Mes taip pat įgavome drąsos save išreikšti, kaip nori pats, ir būti tolerantiški kitaip atrodantiems ir mąstantiems“, – tikina Lukas. Vaikinai sako, kad tokios patirtys leidžia tapti laisvesniais žmonėmis, mažiau jaudintis, ką pagalvos aplinkiniai.
Darbo pradžia stovyklose
Vertimuose vykusioje stovykloje jaunimui talkino ir vasaros pradžioje jaunimo reikalų koordinatoriumi pradėjęs dirbti 27-erių metų skirsnemuniškis L. Bakšys. Jis prieš keletą metų baigė teisės studijas Mykolo Romerio universitete, tačiau suprato, kad tai – ne jo kelias.
Kelis mėnesius praleidęs karinėje tarnyboje L. Bakšys vėliau dirbo banke, aktyvių pardavimų vadybininku, o išgirdęs apie savivaldybėje skelbiamą konkursą darbui su jaunimu nusprendė išmėginti šią sritį. „Kai mokiausi mokykloje, nebuvau labai iniciatyvus, tad dabar teks atsigriebti. Dirbti su žmonėmis man visada labai patiko, o šitame darbe to – sočiai, ir prie popierių nereikia daug sėdėti“, – sako jaunasis specialistas.
Jaunimo reikalų koordinatoriui teko sudalyvauti jau ne vienoje stovykloje – lydėjo jurbarkiškius į „Jaunimo vasaros akademiją“ Kelmėje, o rugpjūčio pradžioje vadovavo stovyklautojų, dalyvavusių 21-ojoje tarptautinėje vaikų ir jaunimo vasaros stovykloje Lakdalyje, Belgijoje, delegacijai.
Į Belgiją vyko 31 Jurbarko krašto jaunuolis, ne tik iš miesto, bet ir iš Veliuonos, Seredžiaus, Juodaičių, Viešvilės seniūnijų ir iš Viešvilės vaikų globos namų. Jaunimą, be L. Bakšio, lydėjo savivaldybės darbuotojos Odeta Vaitiekūnaitė ir Audronė Stoškienė bei jau patyrę, daug kartų stovyklose su belgais dalyvavę Tautvydas Kemzūra ir Monika Solovjevaitė.
Kas galėtų keliauti į Belgiją, siūlė mokyklos. Į stovyklą vyko 13-19 metų moksleiviai. Kiekvienas dalyvis už kelionę autobusu ir nakvynę viešbučiuose pakeliui į Belgiją sumokėjo po 210 Eur, tačiau lietuvių partneriai belgai gavo finansavimą ir dalį išlaidų žada padengti.
Įtraukė neįgaliuosius
„Man pačiam tai buvo nauja patirtis ir bent pusė dalyvių tarptautinėje stovykloje dalyvavo pirmą kartą. Todėl buvo galima viską įvertinti nauju žvilgsniu, pagalvoti apie permainas ir pasiūlyti kažką naujo“, – sako L. Bakšys.
Šiais metais stovykloje jau buvo naujiena – pakviesti neįgalieji. Šį kartą jie atstovavo tik Belgijai, nes jurbarkiečiams greit surinkti tokių žmonių ir pasirūpinti jų kelione nepavyko. Stovykloje buvo dešimt įvairaus neįgalumo asmenų, kurie aktyviai dalyvavo visose veiklose. „Jaunimui labai patiko bendrauti su tais žmonėmis, jurbarkiečiai mielai jais rūpinosi, padėjo judėti, apsirengti. Tai buvo ypatinga patirtis“, – įsitikinęs jaunimo darbuotojas.
Stovykloje buvo ir du jaunuoliai iš Irako. Belgai stengiasi pabėgėlius integruoti į visuomenę. Šie vaikai jau porą metų gyvena Belgijoje, lanko mokyklas, vyksta į įvairiais stovyklas. „Irakiečiai labai bendraujantys, greit pramoko lietuvių kalbos“, – sako L. Bašys. Bendravimas su kitokių patirčių turinčiu jaunimu – labai naudingas.
Stovykloje lankėsi Europos Komisijos delegacija, kuri vertino, kaip užtikrinamos sąlygos neįgaliesiems, sprendė dėl stovyklos finansavimo.
Porą dienų jaunuoliai iš Jurbarko praleido šeimose, kurios stengėsi jiems kuo daugiau parodyti, pakeliauti. Vėliau jaunimas įsikūrė gražioje vietoje įrengtoje stovyklavietėje. Čia laukė begalė pramogų: orientacinis 40 km žygis dviračiais, susipažinimo žaidimai, ekskursijos. Kaip ir kasmet buvo laikomas „Euro Fit“ sportinis testas. „Lietuvaičiai fiziniuose pasiekimuose kaip visada buvo nepralenkiami ir gavo nemažai apdovanojimų“, – šypsosi L. Bakšys.
Ypatingas buvo ir lietuviškas vakaras: Irmantas Norkūnas drožė verpstę, Kamilė Ambrutaitytė pianinu atliko populiariausių dainų popuri, Benas Petraitis ir Povilas Samuilis muzikavo pučiamaisiais instrumentais, vaikinų ansamblis atliko garsiąją „Ant kalno mūrai“, Emilija Barčauskaitė virkdė bandoniją, mimų orkestro pasirodymą surengė lietuvių delegacijos vadovai. Vakaras baigėsi lietuvių liaudies žaidimais ir zumbos pamokomis.
„Grįžome pilni įspūdžių, pavargę, bet laimingi, ir jau sukame galvas, ką parengti kitų metų stovyklai Jurbarke. Norėtume ir mes pakviesti neįgalių jaunuolių“, – sako L. Bakšys.
Taip ir yra – pasibaigus vienai stovyklai galvojama apie kitą, prabėgus vienai vasarai laukiam kitos. Tik vasarojant patirti įspūdžiai ne užsimiršta, o kaupiasi geriausių atsiminimų skrynelėje.
Jūratė Stanaitienė
