Keletą pastarųjų savaičių rajono vadovai vyko į seniūnijas pristatyti veiklos ataskaitų. Nors rajono meras Skirmantas Mockevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė dirba tik nuo praėjusių metų balandžio, gyventojams jie turėjo pasiaiškinti ir dėl įsisenėjusių problemų, ir dėl šios valdžios nesprendžiamų reikalų. Politinės rokiruotės ar valdiškų kėdžių perstumdymas seniūnijų, ypač kaimo, žmonėms nelabai rūpi. Jiems kur kas svarbiau, kaip sulaukti gero kelio ar apšviestos gatvės.
Skelbė viešai
Vasario 18 d. posėdyje rajono taryba pritarė tarybos, mero ir administracijos direktoriaus ataskaitoms.
Dvi balandžio savaites rajono vadovai, lydimi tarybos narių, seniūnijose surengė 16 susitikimų, kuriuose žmonės galėjo išgirsti apie jų labui valdžios nuveiktus darbus, išsakyti savo nuomonę ar pareikšti priekaištus. Prieš pateikdami ataskaitas vadovai skyrė laiko gyventojams, turintiems asmeninių klausimų.
Vienose seniūnijose žmonės buvo aktyvesni, kitose – rinkosi vangiau. Nemažai gyventojų atėjo Šimkaičiuose, Smalininkuose, Raudonėje, Eržvilke, Jurbarkuose. Asmeninius priėmimus žmonės vertino atsargiau – naujovė daug interesantų nesulaukė.
„Gal žmonės nedrįso kreiptis, gal kitais metais, žinodami apie galimybę pasikalbėti su mumis tiesiogiai, susiplanuos klausimus iš anksto ir ateis daugiau“, – meras nenusivylė nei asmeniniais susitikimais, nei ataskaitų pristatymais.
Pasak S. Mockevičiaus, susitikimuose akcentavo svarbiausius dalykus. „Neklausiau žmonių, ar perskaitė ataskaitas. Mums svarbiau buvo pakalbėti, išklausyti ir išsakyti savo nuomonę“, – sakė meras.
Priešpaskutinis susitikimas su gyventojais vyko Jurbarke. Susitikti su valdžia atėjo kelios dešimtys jurbarkiečių. Nemaža dalis salėje buvo tų, kuriems „priklauso“ – politikų, partijų aktyvistų, savivaldybės įmonių ir įstaigų atstovų, bet buvo ir eilinių gyventojų, kuriems rūpi miesto reikalai. Ypač aktyvi buvo Kalnėnų bendruomenė, į susitikimą atvykusi visu būriu.
Mažėja gyventojų
Apie tai, ką veikia miesto seniūnija, papasakojo Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras.
Seniūnas apgailestavo, kad jurbarkiečių mieste vis mažėja. Dabar Jurbarke gyvena 11132 gyventojai, beveik šimtu mažiau negu pernai. Praėjusiais metais gimė 97, o mirė net 151. Mažėjant gyventojų šiek tiek traukiasi ir nedarbas, tačiau darbo biržoje vis tiek registruota per 1000 bedarbių.
Pačioje seniūnijoje dirba 11 darbuotojų. Sudėtingiausias etapas buvo, kai iš penkių socialinių darbuotojų keitėsi keturi ir jie turėjo išmokti darbo specifikos. Seniūnijai iš rajono biudžeto pernai skirta 116 tūkst. eurų, iš kurių 83 proc. sunaudojami darbo užmokesčiui ir mokesčiams sumokėti.
Jurbarke registruotos 9 seniūnaitijos ir 3 bendruomenės. Vietos bendruomenių taryba, sudaryta iš bendruomenių, religinių konfesijų, visuomenės atstovų, seniūnaičių padalijo 2664 eurus, gautus iš savivaldybės, įvairiems projektams – jaunimas žiūrėjo kiną po atviru dangumi, nupirkta suoliukų ir šiukšlinių, užbaigta krepšinio aikštelė Miškininkų g.
R. Kuras pristatė seniūnijos teikiamas paslaugas. Svarbiausi ir didžiausi darbai – socialinėje sferoje. Seniūnija administruoja socialinę paramą gyventojams: rengia dokumentus gauti pašalpas, išmokas, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, lėšas mokinio reikmėms, paramą maistu, kompensacijas už atliekas.
Pernai 2990 šeimų suteikta socialinė parama. Palyginus su 2013 metais, šis skaičius labai sumažėjo – tada socialiai remtinų šeimų buvo net 4216. Pasikeitus paramos teikimo įstatymui imta atidžiau vertinti tokios paramos gavėjus. Sudaryta buities sąlygų vertinimo komisija pernai surašė net 965 aktus.
„Pastebėjome, kad žmonės sukčiauja ir stengiasi nuslėpti pajamas“, – tvirtino seniūnas.
Seniūnijos darbuotojai prižiūri 21 socialinės rizikos šeimą. Tokių šeimų skaičius nekinta – vienos išbraukiamos iš sąrašo, kitos – įrašomos.
Seniūnijoje taip pat išrašomi įvairūs leidimai. Pernai išduota net 1216 dokumentų. Darbuotojai atlieka ir notarinius veiksmus, jei reikia, vyksta ir į namus ar ligoninę.
Pasak seniūno R. Kuro, viena svarbiausių seniūnijos veiklos sričių – miesto tvarkymas. Pagal seniūnijos užsakymą darbus atlieka UAB „Jurbarko komunalininkas“. Pernai šiems darbams skirta 360 tūkst. eurų. Kartu su „Jurbarko komunalininko“ darbuotojais miestą tvarkė ir 11 asmenų, atsiųstų iš Darbo biržos bei už socialines pašalpas visuomenei naudingą darbą atliekantys asmenys.
Buvo konkretūs
Meras S. Mockevičius susitikimuose sakė esąs patenkintas tarybos narių darbu, kurie dirbo sąžiningai ir aktyviai ir svarbiausiais klausimais sutarė neatsižvelgiant į partinę priklausomybę. Taryba per 16 posėdžių priėmė 367 sprendimus.
Meras paminėjo didžiausius iššūkius – reikėjo pabaigti projektus ir suplanuoti naujas investicijas, vykdoma administracijos struktūros reforma. Ši reforma, pasak mero, buvo neišvengiama, nes nenoras dirbti nepateisinamas, darbai iš vieno skyriaus buvo permetami į kitą, nuo vieno specialisto – kitam. Ar ji pavyko, parodys ateitis.
S. Mockevičius pristatė numatomus vykdyti projektus: vandens gerinimo įrenginių statybą mieste, gyvenamųjų namų kvartalo tarp Dariaus ir Girėno, P. Cvirkos, K. Donelaičio ir Vytauto Didžiojo gatvių kompleksinį sutvarkymą, Kultūros centro rekonstrukciją, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos, Antano Sodeikos meno mokyklos salių sutvarkymą, Antano Giedraičio-Giedriaus gatvės asfaltavimą.
Meras pasidžiaugė, kad gatvių asfaltavimo planą trims metams į priekį sudarė situaciją ištyrusi komisija, ir dabar visiems aišku, kokios gatvės ir kada bus tvarkomos. Žinoma, atsiradus būtinybei, šį planą bus galima koreguoti.
Trumpai kalbėjusi administracijos direktorė V. Rekešienė pristatė buvusius ir einamuosius darbus – su euro įvedimu susijusias permainas buhalterijoje ir Finansų skyriuje, nuo sausio įsigaliojusius gyvenamosios vietos deklaravimo pakeitimus bei 13 projektų, iš kurių trys – tarptautiniai, suvaldymą.
„Iššūkiu mums tapo administracijos struktūros pasikeitimas. Jos tikslas – kad žmonės dirbtų ir nesistumdytų darbais tarp savęs“, – merui antrino V. Rekešienė.
Direktorė nepamiršo paminėti, kad daug problemų, už kurias dabar gauna pylos, paveldėjo iš ankstesnės valdžios.
Vicemeras Saulius Lapėnas konstatavo, kad 2007-2013 m. Jurbarko rajonas turėjo didesnę galimybę gauti finansinę paramą. Šiuo finansiniu laikotarpiu savivaldybę pasiekė 13,6 mln. eurų ir dar 8,1 mln. eurų atiteko kaip probleminei teritorijai. Ateinančiu finansiniu laikotarpiu parama bus daugiau kaip dvigubai mažesnė ir teks rimtai svarstyti, kaip efektyviau ją panaudoti.
Administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas daugiau dėmesio kreipė gražėjančiam ir švarėjančiam miestui.
„Nyksta krūmynai, sąvartynai, žmonės atsikrato įpročio mesti šiukšles per tvorą“, – džiaugėsi pavaduotojas.
Pasak V. Ganusausko, sėkmingai vyksta apleistų pastatų nepakantumo akcija – surašyti 8 privalomi nurodymai, iš kurių keturi jau pajudėjo – du pastatai bus tvarkomi, du – nugriauti. Savininkai ruošiasi apdengti skarda, dalinai nugriauti ir įrengti sandėlius miesto skaudulyje – buvusiuose SMK ir gretimuose pastatuose.
Problemos senos
Tarybos narys Algirdas Gudaitis pasidžiaugė, kad pagaliau pajudėjo biokuro katilo statyba, kuria jam teko pareiga rūpintis dar 2012 metais. Tarybos narys bakstelėjo ir savo kolegoms, buvusiems salėje: „Vėluojame su šiuo projektu, nes 2013 metais dauguma nubalsavo, kad tokio projekto nereikia. Gvidas Byčius balsavo „prieš“, o Saulius Lapėnas – susilaikė.“
Tarybos narys Daivaras Rybakovas paragino baigti kaltinti vieniems kitus, ką visi daro jau 20 metų, ir dirbti kartu. Verslininkas tik pareiškė, kad taryba, jo manymu, dirba gerai, labai blogų dalykų nepadarė, o jis pats apgailestaująs tik dėl reorganizacijos, susijusios su Kultūros skyriumi.
Daugiausia klausimų valdžiai turėjo Kalnėnų bendruomenė: apie numatytą asfaltuoti gatvę, kelio ženklus, apleistus pastatus ir sklypus, nenušienaujamas pakeles, pamirštus projektus.
V. Ganusauskas kalnėniškius patikino, kad šios miesto dalies tikrai nepamirš, o išasfaltavus 2,1 km ilgio Antano Giedraičio-Giedriaus gatvę Kalnėnai taps dar patogesni ir gražesni.
Susitikime dalyvavęs buvęs savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas klausė, kas laukia Jurbarko prieplaukų.
„Čia yra valdžios apsileidimas. Jei prieplauka būtų tinkamai prižiūrima ir išvaloma, nereikėtų jos uždarinėti“, – piktinosi J. Bučinskas, kalbėdamas apie neveikiančią mažųjų laivelių prieplauką.
Meras teigė, kad ši prieplauka buvo blogai suprojektuota ir įrengta, ir vienintelė išeitis – statyti naują.
Jurbarkiškiai vėl piktinosi viešųjų tualetų trūkumu ir jų būkle. Pasak V. Ganusausko, jau rengiamas projektas vietoje vieno savivaldybės garažo mieste įrengti tualetą.
Ne mažiau nei tualetai miesto gyventojams svarbus ir gatvių apšvietimas. Valdžios planai apšviesti Jurbarką stringa Aplinkos ministerijai pasiūlius sunkiai įgyvendinamą planą – susirasti įmonę, kuri apšvietimą įrengtų ir sutvarkytų už savo lėšas, o su ja savivaldybė atsiskaitytų iš apšvietimui sutaupytų lėšų. Paskaičiavus aišku, kad toks variantas ekonominės naudos neatneštų.
Savivaldybės vadovams dar teks sukti galvas, kaip apšviesti miestą, o kol kas pasistengta, kad šviestuvai veiktų visą tamsų paros laiką. Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius teigė, kad naktimis apšviestas miestas jau sąlygojo mažesnį nusikalstamumą.
„Žmonės nepikti, nepagiežingi. Buvau susidaręs nuomonę, kad būsime barami daugiau“, – gera atmosfera visuose susitikimuose džiaugėsi meras.
Pasak mero, rajono seniūnijose buvo keliami ir tik tai vietai svarbūs, ir bendri klausimai. Žmonės domėjosi gatvių asfaltavimu, vandentiekio ir nuotekų įrengimo galimybėmis, kas bus su naikinamomis mokyklomis, ar išliks jose veikla, nesunyks pastatai. Jurbarkų gyventojai domėjosi, ar negalima pratęsti autobuso maršruto, nes vyresniems žmonėms sunku pasiekti autobuso stotelę. Žmonės skundėsi ir socialiniais būstais, kuriuose nebeįmanoma gyventi.
„Išgirdome daug svarbių klausimų, apie kai kuriuos nebuvome girdėję. Dauguma problemų – likusios nuo seniai ir jų tuoj pat išspręsti tikrai negalėsime, bet ieškosime sprendimo būdų“, – gyventojų kantrybės prašė meras.
Pasak S. Mockevičiaus, tokia akistata su bendruomene – visada naudinga.
Jūratė Stanaitienė
