Pabrangę degalai kelia galvos skausmą ne tik vairuotojams, bet ir pačioms degalinėms. Pastebima, kad pastaruoju metu vėl išaugo degalų vagysčių mastas. Ilgapirščiai nestokoja ir išradingumo. Štai jau fiksuota atvejų, kai vagys į degalinę atvyksta elektriniais paspirtukais, prisipila talpas degalų ir pasišalina. „Susidaro įspūdis, kad kai kurie į tai žiūri tarsi į žaidimą“, – sako degalinių atstovai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dalis kalbintų degalinių atstovų pastebi, kad pabrangę degalai vėl ėmė vilioti vagis. Anot jų, kuo brangesni degalai, tuo didesnė jų vertė ir tuo patrauklesniu vagystės objektu jie tampa.
- Anot degalinių atstovų, pastebima, kad dažniau taikomasi į dyzeliną, kuris pastaruoju metu brango sparčiau nei benzinas.
- Vagys dažnai žino, kad iki 150 eurų vertės vagystės užtraukia tik administracinę atsakomybę, o nuostolių išieškojimas iš nustatytų kaltininkų yra sudėtingas dėl jų pajamų ir turto trūkumo.
- Degalinių atstovai sako pastebintys, kad pastaruoju metu keičiasi ir pačių nusikaltėlių elgesys: degalus vagia vis dažniau jaunų žmonių, jie į degalines atvyksta elektriniais paspirtukais.
Degalų vagysčių problema paaštrėjo
Skaičiai degalinių švieslentėse pastaruoju metu išties nedžiugina. Benzino kaina svyruoja apie 2 eurus, už litrą dyzelino tenka atseikėti apie 2,20–2,30 euro. Dalis vairuotojų juokauja, kad degalai tapo kone prabangos preke. Tikriausiai nieko keisto, kad jie vis labiau vilioja ir vagis.
„Šiuo metu stebimas palyginti nedidelis padidėjimas registruojamų nusikalstamų veikų, susijusių su vagystėmis iš degalinių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – LRT.lt nurodė Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Degalų vagystės. Asociatyvi | LRT stop kadras
Tiesa, pareigūnai konkrečių skaičių nenurodė. Kad degalų vagysčių problema auga, portalui patvirtino degalinių atstovai.
„Degalų vagysčių problema tikrai aštrėja. Iš degalinių tinklų gauname signalų, kad vagysčių daugėja, o patys vagys tampa vis įžūlesni ir išradingesni“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Degalinių tinklo „Circle K“ Saugos skyriaus vadovė Silva Jaruševičienė taip pat nurodė, kad rudens pradžioje fiksuotas ilgapirščių suaktyvėjimas, nors bendras vagysčių skaičius bent kol kas išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais.
„Rugsėjo mėnesį pastebėjome nuostolių dėl degalų vagysčių padidėjimą, tačiau, vertinant bendrą metų situaciją, reikšmingų pokyčių kol kas nefiksuojame“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu degalinių tinklo „Viada“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Šarūnė Kulšytė-Žičkienė kalbėjo, kad per pastaruosius metus reikšmingo degalų vagysčių augimo nefiksuota. „Tam įtakos turi ir mūsų nuosekliai taikomos prevencinės priemonės, į kurias nuolat investuojame“, – kalbėjo ji.
Degalinė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Atvyksta su elektriniais paspirtukais
Pasak K. Čeredničenkaitės, degalų kainos neabejotinai yra vienas iš veiksnių, galinčių skatinti vagystes.
„Kuo brangesni degalai, tuo didesnė jų vertė ir tuo patrauklesniu vagystės objektu jie tampa. Be to, kylant degalų kainoms, didėja ir kiekvienos vagystės padaroma žala. Pastebime, kad dažniau taikomasi į dyzeliną, kuris pastaruoju metu brango sparčiau“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto, anot jos, nereikėtų visko aiškinti vien degalų kainomis. „Vagysčių problema egzistavo ir anksčiau. Todėl kainų augimą vertiname kaip vieną iš galimų priežasčių“, – pridūrė asociacijos LIEPA vadovė.
Kristina Čeredničenkaitė | P. Peleckio / BNS nuotr.
Pasak „Viados“ atstovės Š. Kulšytės-Žičkienės, minėtame degalinių tinkle taip pat dažniausiai vagiamas dyzelinas. „Vidutiniškai per mėnesį mūsų degalinių tinkle pavagiama apie 2–2,5 tūkst. litrų šių degalų“, – statistiką pateikė ji.
Degalinių atstovai sako pastebintys, kad pastaruoju metu keičiasi ir pačių nusikaltėlių elgesys. Tarkime, jei anksčiau buvo manoma, kad degalus dažniausiai vagia socialiai pažeidžiami žmonės, tai dabar tarp vagišių pastebima vis daugiau jaunimo.
„Pasitaiko net tokių atvejų, kai jaunuoliai į degalinę atvažiuoja elektriniais paspirtukais, prisipila degalų į atsivežtas talpas ir sprunka. Susidaro įspūdis, kad kai kurie į tai žiūri tarsi į žaidimą ar galimybę pergudrauti sistemą“, – LRT.lt pasakojo K. Čeredničenkaitė.
Degalinių tinklai pastebi, kad kai kurie asmenys stengiasi kuo mažiau išsiskirti iš kitų klientų. Pavyzdžiui, atvyksta vilkėdami kelininkų ar kitų įmonių darbuotojų aprangą, taip siekdami nesukelti įtarimų.
„Fiksuojame ir bandymų apeiti degalų pylimo į talpas kontrolės priemones, kai sudaromas įspūdis, kad degalai pilami į automobilio baką, nors iš tiesų jie nukreipiami į transporto priemonėje esančias talpas. Pasitaiko ir neįprastų situacijų, kai asmenys su kanistrais atvyksta elektriniais paspirtukais ar ateina pėsčiomis“, – pasakojo „Viados“ atstovė.
„Neste“ degalinė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kita kategorija – gerokai labiau pasiruošę vagys. Jie slepia veidus, naudoja svetimus arba pakeistus automobilių numerius, kartais per trumpą laiką aplanko kelias degalines.
„Tokiais atvejais akivaizdu, kad kalbame ne apie atsitiktinį poelgį, o apie sąmoningai suplanuotą vagystę“, – įsitikinusi K. Čeredničenkaitė.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras patvirtino taip pat fiksuojantis, kad dažnai ilgapirščiai pilasi degalus kelis kartus skirtingose degalinėse panaudojant „klaidinančias priemones“: pavyzdžiui, vogtus, suklastotus, užsienio valstybių išduotus arba uždengtus valstybinius numerius.
Žino, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės
Kaip nurodė „Circle K“ Saugos skyriaus vadovė S. Jaruševičienė, sumos, už kurias vagys užsipila degalų ir pasišalina, yra labai įvairios – nuo kelių dešimčių eurų iki gerokai didesnių sumų. Tačiau įprastai ši suma neviršija 150 eurų, mat nuo jos yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Dažniausiai vagystės mastas priklauso nuo transporto priemonės degalų bako talpos ir asmens ketinimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Degalinė | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Mums kelia nerimą, kad dalis vagišių puikiai išmano atsakomybės ribas. Jie žino, kokios vertės degalus galima pavogti, kad grėstų tik administracinė atsakomybė. Todėl manome, kad reikia rimčiau svarstyti baudų didinimą, o už sistemingas, pasikartojančias vagystes – ir griežtesnę atsakomybę“, – antrino K. Čeredničenkaitė.
Anot policijos pareigūnų, ilgapirščiams pilantis vienoje degalinėje, išties įprastai nėra viršijama 150 eurų suma, nuo kurios kyla Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė.
„Tačiau asmenų vykdomos tęstinės vagystės, nors mažesnėmis sumomis, nustačius reikiamus požymius, kvalifikuojamos kaip nusikalstama veika“, – aiškino Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Vagys prisitaiko
Degalinių tinklai tikina nuolat investuojantys į saugumo priemones: naudojamos vaizdo stebėjimo kameros, automobilių numerių atpažinimo sistemos. Be to, informacija apie vagystes visuomet perduodama policijai.
Nors šios priemonės padeda nustatyti pažeidėjus, tačiau vagys taip pat prisitaiko – slepia veidus, keičia automobilių numerius ar naudoja kitas priemones, apsunkinančias jų atpažinimą.
Degalinė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Todėl vien technologijomis problemos neišspręsime. Labai svarbus ir teisėsaugos reagavimas, ypač kai kalbame apie pasikartojančias vagystes. Vienas atvejis gali atrodyti nedidelės vertės, tačiau kai tas pats žmogus sistemingai vagia skirtingose degalinėse, bendra žala jau gali būti reikšminga“, – LRT.lt kalbėjo K. Čeredničenkaitė.
Kaip atskleidė „Viados“ atstovė Š. Kulšytė-Žičkienė, kalbant apie tyčines degalų vagystes, pavyksta išaiškinti tik apie 50 proc. atvejų.
„Tačiau net ir nustačius kaltininką, ne visada pavyksta atgauti patirtus nuostolius. Didžiausias iššūkis yra žalos išieškojimas, nes tokius pažeidimus darantys asmenys neretai neturi oficialių pajamų ar turto, iš kurio būtų galima išieškoti žalą“, – pažymėjo ji.
