Savivaldybės vadovų įtarimus, kad arsenu vandenį Šimkaičiuose užteršti galėjo prieš keletą metų vykdytos naftos bei skalūnų dujų paieškos, sklaido Lietuvos geologijos tarnyba. Ši institucija išplatino pranešimą, kad nė vienas iš trijų Šimkaičių apylinkėse esančių gręžinių sąlyčio su požeminiais vandenimis neturi.
Paaiškėjus, kad Šimkaičiuose iš gręžinio centralizuotai tiekiamame vandenyje arsenas gerokai viršija leistiną normą, UAB „Jurbarko vandenys“ ir kitos tarnybos ėmė skubiai ieškoti sprendimų. Pirmiausia bendrovė pasirūpino švariu vandeniu, kurį į Šimkaičius gabeno specialiose talpose.
Šimkaičiai nebuvo vieninteliai, pastaruoju metu susidūrę su arseno bėda. Padidėjęs arseno kiekis rastas Raseiniuose, Marijampolėje, o visai neseniai ir Vilkaviškyje.
Net kelių laboratorijų atlikti vandens tyrimai nieko gero nežadėjo, todėl buvo nuspręsta patikrinti senąjį, dėl mažo pajėgumo uždarytą Šimkaičių gręžinį.
Pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus Dariaus Dragūnavičiaus, dabar palankus laikas – nereikia laistyti daržų, nėra sausros, todėl vandens užtenka.
Po savarankiškai atliktų tyrimų, bendrovės specialistai viliasi, kad gręžinį, kuriame rastas padidėjęs arseno kiekis, vėl bus galima eksploatuoti. Optimizmo suteikia, kad arseno rasta penki mikrogramai litre.
„Bet kokiu atveju dar darysime tyrimus akredituotose laboratorijose, kad būtume tikri dėl rezultatų. Tyrimai bus atliekami nuolat, tikrinsime ir kitų vandenviečių vandenį“, – sakė D. Dragūnavičius.
Aiškinantis priežastis, dėl ko arseno kiekis vandenyje padidėjo iki sveikatai pavojingų rodiklių, tiek savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, tiek vicemeras Saulius Lapėnas ne kartą išsakė nuomonę, kad arsenas į vandenį galėjo pakliūti po įmonės „TANoil“ vykdytos naftos žvalgybos.
„Kai buvo vykdoma žvalgyba, žemė buvo specialia įranga daužoma ir tiriama. Manau, kad tai tikrai galėjo padaryti įtaką vandens kokybei, nes smūgiai buvo labai stiprūs, paliečiantys žemės gelmes“, – per lapkritį vykusios savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį sakė meras S. Mockevičius.
Įvertinti žemės gelmių žvalgybos įtaką vandeniui savivaldybė prašė Lietuvos geologijos tarnybos specialistų. Tačiau gautas atsakymas paneigė įtarimus. Geologijos tarnyba nurodė, kad Šimkaičių apylinkėse nuo 2013-ųjų iki 2015-ųjų buvo įrengti trys gręžiniai – „Bedugnis-1“, „Lapgiriai-1“ ir „Tidikas-1“.
Pirmasis gręžinys yra likviduotas neradus naftos. Jis buvo įrengtas maždaug keturi kilometrai nuo Šimkaičių, jo gylis – 1063,2 metro.
Antrasis gręžinys buvo gilesnis – 1129 metrai. Jis įrengtas septyni kilometrai nuo Šimkaičių. Iš jo buvo išgauta 100,7 kub. m naftos. Šiuo metu gręžinys veikia – čia įrengtu manometru stebimas uolienų sluoksnio bei slėgio žemės gelmėse atsistatymas.
Tokiu pačiu atstumu nuo Šimkaičių esančio „Tidiko-1“ gylis siekia 1409,2 metrus. Gręžinys taip pat veikia – jame, kaip ir prie Lapgirių esančiame gręžinyje, įrengtas manometras, kuriuo stebimas uolienų ir slėgio atsistatymas. Iš šio gręžinio buvo išgauta 226,78 kub. m naftos.
Geologijos tarnyba pripažįsta, kad nustatyti realią taršos arsenu priežastį yra labai sudėtinga. Pasak Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėjos Jurgos Arustienės, tai pirmas atvejis, kai taip ilgai neišsiaiškinama, ar arseno kilmė gamtinė, ar jis atsirado dėl kokios nors žmogaus veiklos.
Gruodžio 12 d. Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad tarša nesusijusi su tręšimu ar pesticidų naudojimu. Ministras Giedrius Surplys akcentuoja, kad bėda gali būti dar sovietmečiu įrengtoje vandentiekio infrastruktūroje.
Arsenas yra sunkusis metalas, kuris gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio-žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos, hemodinamikos sutrikimų ir kitų neigiamų padarinių priežastis. Vandens, užteršto arsenu, negalima gerti, tačiau leidžiama naudoti buitinėms ir techninėms reikmėms.
Lukas PILECKAS
