Į lietuviškumu alsuojančiomis freskomis išmargintą Rektoriaus aulą Vilniaus universitete įžengia neeilinė viešnia – prof. Edith Heard. Ji – ir nusipelniusi mokslininkė, ir 29 šalis vienijančios gyvybės mokslų organizacijos – Europos molekulinės biologijos laboratorijos – generalinė direktorė. Susitikus – didžiulė šypsena ir pagyros Lietuvai bei čia dirbantiems mokslininkams. „Dažnai kalbuosi su kitomis šalimis ir Lietuvą pateikiu kaip sėkmės pavyzdį. Todėl man taip gera būti čia“, – sako profesorė.
Ten, kur sienos numargintos mitologiniais ir lietuvių liaudies motyvais, anot autoriaus, vaizduojančiais tautiečių meilę gamtai ir darbui, su dr. Edith Heard susėdame pasikalbėti apie jos ir Lietuvoje dirbančių žmonių meilę mokslui. Taip pat ir apie tai, kaip įkvėpti daugiau moterų nebijoti siekti aukštumų.
– Pradėkime nuo jūsų karjeros. Žinau, kad dar bakalauro studijų pradžioje meilė biologijai pakeitė jūsų susidomėjimą fizika. Taigi, kas vis dėlto jus įkvėpė pasirinkti gyvybės mokslus?
– Manau, kad tai mano mokytojai, profesoriai, kurie mane mokė, kai studijavau universitete. Man pasisekė, kad patekau į Kembridžo universitetą, kur turėjau ne vieną, o daug dalykų – studijavau fiziką, chemiją ir matematiką, pirmą kartą mokiausi biologijos, turėjau nuostabių profesorių, kurie mane įkvėpė.
Tuomet supratau, kad mane domina molekulinė biologija. Nes tai buvo laikas, kai pradėjome suprasti, kad, pavyzdžiui, vėžio atveju egzistuoja onkogenai (genai, galintys paskatinti vėžio vystymąsi, jei juose įvykusios mutacijos, – LRT), pradėjome sekvenuoti DNR (nuskaityti DNR seką – LRT) ir suprasti, kas joje vyksta. Tai buvo labai įdomus metas.
Edith Heard / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Iš pradžių maniau, kad užsiimsiu astronomija. (…) Tačiau supratau, kad nuo žiūrėjimo į dangų perėjau prie žiūrėjimo pro mikroskopą ir bandymo suprasti, kaip veikia gyvybė.
Iš tiesų mane aplankė, kaip mes sakytume, momentas „Eureka!“. Vieną rytą tiesiog pabudau ir pagalvojau, kad noriu užsiimti biologija.
– Žinau, kad ilgą laiką jūsų pagrindinis tyrimų objektas buvo X chromosomos. Kodėl apskritai svarbu tyrinėti lytines chromosomas?
– Taigi, pirmiausia, pasakysiu kai ką, kas skamba šiek tiek provokuojančiai, bet taip ir yra. Lytinis dauginimasis yra labai sėkmingas. Todėl seksas yra tikrai svarbus.
Tos rūšys ar organizmai, kurie nebesidaugina lytiškai, o dauginasi nelytiniu būdu, (…) evoliuciškai galiausiai prieina aklavietę. Taigi, mums reikia lytinio dauginimosi.
E. Heard
Ir mes žinome, kad tos rūšys ar organizmai, kurie nebesidaugina lytiškai, o dauginasi nelytiniu būdu, pavyzdžiui, klonuodamiesi, evoliuciškai galiausiai prieina aklavietę. Taigi, mums reikia lytinio dauginimosi.
Edith Heard / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ir, žinoma, vienas iš būdų sukurti skirtingas lytis yra lytinės chromosomos. Žinduolių atveju žinome, kad lytinės chromosomos nulemia lyties skirtumus. (…) Žinduolių atveju aišku, kad patelės turi dvi X chromosomas, o patinai – vieną Y ir vieną X. Dabar Y evoliucijos metu vis mažėja ir mažėja, o kai kuriuose žinduoliuose ji net išnyko. Tačiau X išliko.
X – tai didelė chromosoma. Tačiau egzistuoja esminis disbalansas – patelėms tenka dvi X kopijos, o patinams – tik viena.
(…) Ir todėl mano mėgstamiausias procesas yra X chromosomų inaktyvacija, t. y. viena iš dviejų X chromosomų išsijungia ankstyvojo moterų vystymosi metu. Ir jei tai neįvyksta, embrionui galas. Taigi būtinai reikia sumažinti X chromosomos dozę, kad embrionas normaliai vystytųsi, jei tai neįvyksta, embrionas numirs.
Chromosomos / „Shutterstock“ nuotr.
Taigi dešimtmečius dirbu prie to, su kolegomis bandome suprasti, kaip embrionui vystantis X chromosoma išsijungia. Kiek šis procesas stabilus ląstelės dalijimosi metu. Ir kas atsitinka, jei neaktyvi X chromosoma vėl įsijungia ir joje vėl prasideda genų raiška. Kadangi moteris turi dvi X chromosomas, tokiu atveju turime dvigubą kai kurių genų produktų dozę. Bandome suprasti, ar tai yra problema.
– Tad ar yra problema? Ką jums iki šiol pavyko išsiaiškinti?
– Kartais tai yra geras dalykas, kartais – blogas. Kaip ir viskas gamtoje.
Tai, kad kai kurių X chromosomos genų turime dvigubą dozę, gali būti svarbu. Pavyzdžiui, kadangi yra dvi X chromosomos, turi būti specialūs mechanizmai, kad būtų galima išjungti vieną X. Tam, kad galima būtų tai įgyvendinti, reikia, kad kai kurie baltymai būtų išreikšti dviguba doze. Taigi šiuo atveju tai yra geras dalykas.
Tačiau dažnai tai yra blogai, nes jei turime dvigubą dozę aktyvių kai kurių genų, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su vėžiu, tada iš tikrųjų susidaro situacija, kai, pavyzdžiui, onkologinės ligos gali progresuoti. (…)
– Paminėjote, kad Y chromosomų mažėja, o kai kuriuose gyvūnuose ji jau išnyko, tad norėčiau paklausti: ar manote, kad žmonės ilgainiui taip pat neteks Y?
– Tai šiek tiek provokuojantis klausimas. Manau, kad ši chromosoma neišnyks dar daug milijonų metų. Bet net jei ji išnyks, tai nereiškia, kad išnyks ir vyrai.
Manau, kad ši [Y] chromosoma neišnyks dar daug milijonų metų. Bet net jei ji išnyks, tai nereiškia, kad išnyks ir vyrai.
E. Heard
Kas atsitiks? Mes pradėjome suvokti, kad kai kuriuose žinduoliuose, kur Y tikrai nyksta, pradeda atsirasti nauja Y chromosoma. Taigi, kitoje genomo dalyje atsiranda kitas genas, kuris pradeda dalyvauti nustatant vyro lytį. Tada prasideda naujos chromosomos evoliucijos procesas. (…)
Lytinės chromosomos / J. Bailey / NIH iliustracija
– Esate Europos molekulinės biologijos laboratorijos generalinė direktorė. Vienas iš šio instituto padalinių buvo įkurtas Vilniaus universitete. Kaip vertinate Lietuvos indėlį šioje organizacijoje bei mūsų vykdomus mokslinius tyrimus?
Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL) yra viena svarbiausių tarptautinių mokslinių organizacijų pasaulyje, vienijanti 29 šalis. Jos tikslas – pažinti gyvybės paslaptis molekuliniu lygmeniu. Lietuva prie EMBL prisijungė 2019 m., o 2020 m. VU įkurtas vienas iš septynių EMBL Partnerystės institutų. Jame mokslininkai dirba genomo redagavimo srityje – LRT.
– Nuo 2019 m., kai pradėjau eiti generalinės direktorės pareigas, labai greitai pamačiau, kokia svarbi EMBL yra Lietuvai ir kokia svarbi Lietuva yra EMBL. Todėl labai, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu čia, nes švenčiame penktąsias [EMBL] partnerystės su Gyvybės mokslų centru metines. Ir šis bendradarbiavimas yra didžiulė sėkmė.
Nesu tikra, kiek lietuviai supranta, kokia tai sėkmės istorija, kalbant apie Europos gyvybės mokslus (…).
Edith Heard / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Mane tikrai džiugina Lietuvoje tai, kad mokslo progresas yra kuriamas tinkamų žmonių. (…) Lietuviai yra žmonės, kurie supranta, kad svarbu daryti mokslą, juos tai jaudina. Jie nori atradimų, nori sėkmės.
E. Heard
Jauni žmonės bendradarbiauja. Yra gera visuma procesų, užtikrinančių, kad gerai veiktume. Gera pagrindinė infrastruktūra, geriausių žmonių samdymas ir pagalba jiems atliekant geriausią darbą. Būtent taip buvo įsteigtas Gyvybės mokslų centras, gavus finansavimą iš Lietuvos Vyriausybės ir iš Europos Sąjungos. Ir EMBL taip pat padėjo.
Ir dabar, praėjus vos penkeriems metams, tai yra neįtikėtina sėkmės istorija. Žinote, turite grupių vadovų, kurie jau yra gavę Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijas. Spausdinate nuostabius straipsnius ir plėtojate partnerystes. Taigi man tai yra sėkmės ženklas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras / BNS nuotr.
Be to, mane tikrai džiugina Lietuvoje tai, kad mokslo progresas yra kuriamas tinkamų žmonių. Prisimenu, kai pirmą kartą čia lankiausi 2021 metais, susipažinau su žmonėmis iš universiteto. Susipažinau su žmonėmis iš Gyvybės mokslų centro, susipažinau su tuometiniu ministru ir tiesiog pajutau, kad lietuviai yra žmonės, kurie supranta, kad svarbu daryti mokslą, juos tai jaudina. Jie nori atradimų, nori sėkmės. Jie nori žinoti, kaip viskas veikia. Ir tai yra labai svarbu. Taigi manau, kad Lietuva turėtų labai tuo didžiuotis.
– Tad, kaip suprantu, esame teisingame kelyje?
– Tikrai taip. Labai noriu jus kiek įmanoma padrąsinti ir tikiuosi, kad EMBL ateityje galės dar labiau padėti.
– Gera girdėti tokius gražius žodžius.
Aš kuruoju 29 šalis. Ir man Lietuva yra viena iš žvaigždžių.
E. Heard
– Ir jie yra visiškai nuoširdūs. Žinote, aš kuruoju 29 šalis. Ir man Lietuva yra viena iš žvaigždžių. (…) Dažnai kalbuosi su kitomis šalimis ir Lietuvą pateikiu kaip sėkmės pavyzdį. Todėl man taip gera būti čia.
Edith Heard / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Norėčiau pakalbėti apie moteris moksle. Ilgą laiką mokslo pasaulis buvo vyrų pasaulis. Tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, jūs susikūrėte puikią mokslininkės ir akademikės karjerą. Ar kada susidūrėte su stereotipais, kurie privertė jus stabtelėti ir susimąstyti, ar tikrai šis kelias tinkamas moteriai?
– Tai sudėtingas klausimas. Iki šiol visada sakydavau, kad man labai pasisekė, nes, nors augau laikais, kai moterys neužėmė vadovaujančių pareigų, niekada nesijaučiau suvaržyta. Tiek vyrai, tiek moterys mane palaikė, kad galėčiau tiesiog užsiimti mokslu, kurį dariau. (…) Taigi, iš tikrųjų man nebuvo sudėtinga būti moterimi, užimančia vadovaujančias pareigas gyvybės mokslų srityje.
Edith Heard / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vis dar egzistuoja stiklinės lubos – moterims sunku būti tokioms pat gerbiamoms vadovaujančiose pareigose kaip ir vyrams.
E. Heard
Tačiau dabar, kai esu generalinė direktorė ir matau daug kitų žmonių, užimančių aukštas vadovaujančias pareigas, turiu pasakyti, kad suprantu, jog vis dar egzistuoja stiklinės lubos (angl. glass ceiling) – moterims sunku būti tokioms pat gerbiamoms vadovaujančiose pareigose kaip ir vyrams.
Nesakau, kad tai neįmanoma. Akivaizdu, kad man tai pavyko. Bet tai sudėtinga.
Laboratorija / V. Raupelio / LRT nuotr.
– Kaip galėtume keisti šią situaciją?
– (…) Manau, svarbu suvokti, kad ypač mokslo srityje mes visi turime tą pačią misiją – mes norime daryti puikų mokslą. (…)
Taigi mano žinutė kitoms moterims – reikia tiesiog nepamiršti, kad svarbiausia yra daryti teisingus dalykus. Ir kai susiduriate su, žinote, šališkumu ar procesais, kurie atrodo neteisingi, turite būti drąsios ir pasakyti, kad tai yra neteisinga.
Jei nori būti sėkminga moteris, turi padėti kitoms moterims būti sėkmingoms.
E. Heard
Tad jei nori būti sėkminga moteris, turi padėti kitoms moterims būti sėkmingoms. (…) Iš tiesų tik neseniai supratau, kaip tai yra svarbu.
Laboratorija / V. Raupelio / LRT nuotr.
Skirtingose šalyse yra skirtinga situacija. Tačiau, manau, kad Lietuvai sekasi neblogai. Man didelį įspūdį daro tai, kiek daug moterų užima vadovaujančias pareigas. Žinoma, visuomet galima pasiekti geresnius skaičius.
(…) Taigi vis dar esu optimistė, bet turiu pripažinti, kad pastaraisiais metais man nebuvo lengva.
– Ką patartumėte jaunoms moterims, kurios dar tik žengia į mokslo pasaulį, bet jau turi nemažai baimių? Viena neretai girdimų – kaip reikės suderinti karjerą ir motinystę…
– Tiesiog darykite tai. Mums reikia moterų. Žinote, mes sudarome 50 proc. gyventojų ir esame labai svarbios, kad pasaulis taptų geresnis. O mokslas yra puikus būdas tai padaryti.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Žvelgdama atgal supratau, kad niekada nekeisčiau savo pasirinkimo būti mokslininke. Tai fantastiška karjera, nors ji labai sudėtinga. (…) Mokslas išlaisvina, nes bandai suprasti, kaip veikia pasaulis. Ir aš tikrai skatinu jaunas moteris rinktis mokslą, nes, mano nuomone, tai viena lengviausių karjerų, kurioje gali būti sėkminga. Jei norite, galite turėti šeimą. Galite tobulėti įvairiomis kryptimis. Yra lankstumas, kūrybiškumas. (…)
– Teigiate, kad mokslas yra visiškai suderinamas su šeima, tačiau kitos mano kalbintos mokslininkės turi priešingą nuomonę.
– Man labai pasisekė, nes, kai susilaukiau vaikų, gyvenau Prancūzijoje. Abu vaikus pagimdžiau, kai 100 proc. dirbau mokslinį darbą ir, žinote, buvo lengva. Galėjau toliau dirbti. Buvo gera vaikų priežiūra, ji buvo subsidijuojama. Ir niekas manęs niekada neklausė, kodėl nelieku namuose su vaikais. Tai aš buvau ta, kuri rinkdavausi kai kada pabūti namuose su vaikais, nes galėjau sau leisti dėl lankstaus darbo.
Edith Heard / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Iš tiesų kai kurios geriausios mano mokslinės apžvalgos buvo parašytos po sūnaus gimimo, vidury nakties. Jis pabusdavo, aš jį pasiguldydavau į kengūros sterblės nešyklę ant krūtinės ir dirbdavau, tada eidavome miegoti.
Ir moterims, kurios manęs klausia, kada kaip mokslininkei tinkamas laikas turėti vaikų, visada sakau, kad niekada nebus idealaus laiko, bet pasirinkite laiką, kuris tinka jums. Jei norite būti mokslininkė ir norite būti mama, viskas gerai. Tai visiškai įmanoma.
